„Kodėl pavadinome svetainę „LT72“? Nes yra numatyta, kad žmogus turėtų pasiruošti trims paroms, kitaip tariant 72 valandoms. Visa reikiama informacija tokiam pasirengimui ir suteikiama svetainėje“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyresnysis specialistas Paulius Rinkevičius.
Visa informacija – vienoje vietoje
Nemaža dalis Lietuvos gyventojų prisipažįsta, kad apie pasirengimo ekstremalioms situacijoms, pavyzdžiui, Baltarusijos atominės elektrinės avarijai, yra girdėję – iš žiniasklaidos ar pasikalbėję bičiulių rate, tačiau tikslaus šeimos plano, ką darytų, neturi.
Specialistai pataria apie tokias situacijas ramiai pamąstyti iš anksto, susidėlioti planą, aptarti jį su šeima.
Vieniems trūksta laiko domėtis, kiti per mažai įsigilinę, kiti mano, kad nelaimės juos aplenks arba mano, kad tai darys tada, kai jau reikės imtis veiksmų. Vis dėlto specialistai pataria apie tokias situacijas ramiai pamąstyti iš anksto, susidėlioti planą, aptarti jį su šeima, tuomet, net ir nutikus nelaimei, veiksmai bus aiškesni, racionalesni. Kaip tai padaryti?
Civilinės saugos specialistas Paulius Rinkevičius atkreipia dėmesį, kad būtent tam buvo sukurta www.lt72.lt svetainė.
Šiandien ji puikiai tarnauja kaip priemonė žmonėms susipažinti su visa reikiama informacija apie galimą grėsmę ir veiksmus įvykus nelaimei – nuo gyventojų perspėjimo, reakcijos į jį iki išvykimo krepšio, pagalbos žmonėms su negalia ir maisto atsargų.
Geriausia, pasak P. Rinkevičiaus, kad žmonės su šia informacija būtų susipažinę iki nelaimės, bet, aišku, jei ji nutiks, tai taip pat bus geriausias gidas, ką dabar daryti, kaip elgtis, todėl kuo daugiau gyventojų minėtą svetainę įsimins, tuo geriau.
Tikslas – pasirengti ekstremalioms situacijoms
P. Rinkevičius tikina, kad puslapio „LT72“ tikslas paprastas ir aiškus – pateikti žmonėms visą reikiamą informaciją, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms. Puslapyje informacijos, instrukcijų ir rekomendacijų – daug, bet P. Rinkevičius išskiria kelis itin svarbius aspektus.
„Ruoštis tokiems dalykams tikrai turime, nes ekstremaliųjų situacijoje akivaizdoje didžiausias mūsų priešas yra laikas, o kai būname nepasirengę, panikuojame, elgiamės chaotiškai, gaištame tuomet labai brangų savo laiką. Todėl tikrai yra bent keli dalykai, kuriuos kiekvienas žmogus ar šeima turi būti pasiruošę ir dėl jų apsitarę“, – įsitikinęs specialistas.
Kai būname nepasirengę, panikuojame, elgiamės chaotiškai.
P. Rinkevičius pastebėjo, kad apie patį „LT72“ portalą žino nemažai žmonių, tai, anot specialisto, yra gerai, bet pastebima, kad žmonių, kurie būtų pasiruošę – susikrovę išvykimo krepšį, apsitarę su šeima svarbiausius veiksmus – per mažai.
Gavote perspėjimo pranešimą, išgirdote sirenos gausmą – ką daryti?
Paprašytas pasidalinti keliomis rekomendacijomis, kokie turėtų būti patys pirmieji žmonių veiksmai, išgirdus perspėjimo signalus, P. Rinkevičius pabrėžia koncentraciją ir ramybę: „Pats svarbiausias dalykas – nepanikuoti ir vertinti situaciją ramiai, nes emociniai ir nerimo bei baimės padiktuoti sprendimai retai kada atveda prie gerų dalykų. O jei žmonės būna apsitarę, ką ir kada darys, į nutikusias, kad ir nemalonias situacijas, dažniausiai reaguoja ramiau, tai yra dar viena priežastis, kodėl reikia ruoštis. Taigi svarbiausia – nepanikuoti.“
Galimos radiacinės taršos atveju pagrindiniai pirmieji žingsniai būtų trys: eiti į vidų, likti viduje ir sekti informaciją.
Pavyzdžiui, galimos radiacinės taršos atveju pagrindiniai pirmieji žingsniai būtų trys: eiti į vidų, likti viduje ir sekti informaciją.
Svarbu, pasak Civilinės saugos skyriaus vyresniojo specialisto, nuolat sekti, kas vyksta – įsijungti Lietuvos radiją ar televiziją, nes įstatymiškai sureglamentuota, kad šie informacijos šaltiniai teiks specialistų rekomendacijas kaip elgtis nutikus konkrečiai didelio masto nelaimei.
Be abejo ir kitos visuomenės informavimo priemonės taip pat teiks aktualią ir gyventojams svarbią informaciją. Jei būsite automobilyje – įsijunkite radiją, nes tokiais atvejais visa aktualiausia informacija yra operatyviai dalinamasi per žiniasklaidos kanalus, taigi žmogus išgirs ir visas instrukcijas bei rekomendacijas, kaip elgtis.
„O tada belieka vadovautis pateiktais nurodymais ar rekomendacijomis kurios pranešamos atsižvelgiant į konkretų įvykį, aplinkybes“, – kalbėjo pašnekovas.
Būtina stebėti telefone gaunamus perspėjimo pranešimus, nes juose pateikiama svarbiausia informacija.
P. Rinkevičius pridūrė, kad būtina stebėti telefone gaunamus perspėjimo pranešimus, nes juose pateikiama svarbiausia informacija – kas įvyko, kam reikia ruoštis ir kaip elgtis.
Beje, jei tokių pranešimų mobiliajame telefone žmogus negauna, specialistas ragino apsilankyti „LT72“ puslapyje, kuriame yra labai aiški instrukcija, ką daryti ir kaip aktyvinti perspėjimo pranešimo gavimo paslaugą.
Išvykimo krepšys ir šeimos planas
P. Rinkevičius pasakoja, kad „LT72“ svetainėje kiekvienas ras ir rekomendacijas, koks turėtų būti išvykimo krepšio turinys ir kodėl šeimos planas, kurį yra aptarusi tikrai ne kiekviena šeima, iš tiesų yra labai svarbus.
Specialistas tikina, kad tikrai nedaug žmonių turi pasiruošę atsargų didelio masto nelaimėms, ar yra susikrovę ir saugiai pasidėję išvykimo krepšį, kurį, įvykus ekstremaliajai situacijai, galėtų pasičiupti ir keliauti. „Aišku, žmonės mano, kad galbūt tai ne visai svarbu ir pan., bet jei nelaimė įvyktų, tokio krepšio suruošimas kainuotų labai daug brangaus laiko. Todėl patariu apsilankyti interneto svetainėje LT72 ir sužinoti, kokiais principais vadovaujantis reikėtų ji krautis.
Krepšių svorį reikėtų paskirstyti tarp šeimos narių, nes dalį daiktų, paaugliai ar vaikai tikrai galėtų neštis savo kuprinėje. Klaidingas požiūris sukrauti viską vienam – tėčiui ar mamai. Galiausiai reikėtų, jei šiandien krepšio ir nesusikrausite, dalį daiktų bent jau laikyti vienoje vietoje, kad prireikus aiškiai žinotume, kur jie yra, ir nereikėtų lakstyti per visus namus jų ieškant“, – patarė P. Rinkevičius.
Galiausiai, specialistas aptarė ir šeimos plano svarbą. Pasak pašnekovo, pokalbiai šiomis temomis būtini, nes mes net nenumanome, kaip ir kada tokios ekstremalios situacijos gali nutikti.
„Įsivaizduokite, vienas iš šeimos narių dirba valstybės tarnyboje, kitas – ligoninėje. Gali būti, kad abu jie turės likti darbo vietose, o kas tada pasiims vaikus iš ugdymo įstaigų? Arba jei išsikraus jūsų mobilusis telefonas, ar tiesiog dings mobilusis ryšys, kur šeima susitiks? Bent jau tokius esminius dalykus, kur susitikti, kur vienas kito laukti, kur vykti ir kaip toliau priimti sprendimus, šeimos tikrai turėtų apsitarti“, – kalbėjo Civilinės saugos skyriaus vyresnysis specialistas P. Rinkevičius.
Labai svarbu ne tik, ką rekomenduojama daryti, bet ir tai, ko ne.
Pabaigai P. Rinkevičius atkreipė dėmesį, kad labai svarbu ne tik, ką rekomenduojama daryti, bet ir tai, ko ne. Jei nėra rekomendacijos evakuotis ar gerti jodo tablečių, tai tikrai žmonėms nereikėtų užsiimti saviveikla, apie visus svarbius žingsnius bus pranešama per radiją ir televiziją todėl reikėtų nusiraminti, elgtis kuo racionaliau ir vadovautis rekomendacijomis.
Informacija parengta Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Aplinkosauga, energetika, klimato kaita“ 2014-2021 m. finansuojamo projekto Nr. LT05-5-VRM-TF-001 „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“ lėšomis.
