Berta ilgus metus kūrė sudėtingus projektus – jos darbas susijęs su sportinių drabužių dizainu, tad ji dirbo garsiose Lietuvos ir tarptautinėse įmonėse, kūrė aprangas olimpiečiams.
„Man mano darbas labai patiko, tačiau ilgainiui panorau daryti kažką pati, savo rankomis, neturėti viršininko virš galvos. O ir tuometei rinkai manęs pradėjo nebereikėti – projektų gerokai sumažėjo. Man jau buvo per 50-dešimt, pensija ne tik kad toli – apie ją net negalvojau, norėjosi kokio amato išmokti. Jau anksčiau laikiau žirkles rankose – tai šeimos narius apkirpdavau, tai draugių plaukus nudažydavau. Kirpėjos darbas niekada nebuvo svajonė, tačiau šiandien šiuo sprendimu džiaugiuosi. Taip, tai kūrybiškas darbas, tačiau mano visas gyvenimas ir anksčiau buvo pripildytas kūrybos. Šiandien dizainerio specialybė dabartinėje veikloje man padeda. Kirpėjo darbe taip pat daug spalvų, formų, tekstūros ir kūrybiškumo“, – sako Berta.
Manė, kad bus lengviau
Ji prisimena, kad būtent šeimos ir draugės pastūmėta nusprendė kardinaliai pakeisti profesiją. „Žodis „mokytis“ man labai patinka –pamatai visai kitą pasaulį, mokymasis suteikia galimybę susipažinti su naujais žmonėmis ir bet koks mokymosi procesas užkerta kelią sustingimui, vienodybei“, – juokiasi pašnekovė.
Ji sako, kad susirado mokyklą, kurioje mokėsi keturis mėnesius ir atliko trijų mėnesių praktiką. Kaip pasakoja, norėjo per tą laiką įsivertinti, kaip jausis, ar patiks tai, ką daro.
„Negaliu pasakyti, kad buvo sunku, bet tikėjausi, kad bus lengviau. Aš mėgstu iššūkius – išmeti save ir plauki. Aišku, jaučiau baimę, kaip čia viską keisiu, vyras irgi kraipė galvą, bet dukros palaikė. Jos buvo ir mano bandomieji triušiai: jaunesnei Viktorijai teko pabuvoti visokiausių spalvų plaukais – kirpom, šviesinom, dažėm, darėme cheminį sušukavimą, o vyresnė dukra mokė, kaip prižiūrėti ir puoselėti garbanotus plaukus.
Reikėjo laiko, kad suvokčiau, kodėl vieniems plaukams veikia tam tikros procedūros, dažymas, o kitiems reikia kitokių priemonių. Plaukas – kaip medžiaga – jis gali būti kaip šilkas, vilna, veltinis... Pagal tai, įvertinus plauko tipą, jau galima imtis darbo“, – sako Berta.
Baigusi pirmuosius mokslus, Berta toliau ėjo tobulėjimo keliu ir mokėsi pagal specialią sistemą kirpėjo amato. „Kaip sakau, mokymosi procese supranti – kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Man buvo labai smalsu ir galiu pasakyti, kad niekada nepasigailėjau to, ką darau. Nesu iš tų, kuri priimtų kuo daugiau klientų. Man svarbus pats procesas ir kūrybingumas.
Šiandien dizainerio specialybė dabartinėje veikloje man padeda. Kirpėjo darbe taip pat daug spalvų, formų, tekstūros ir kūrybiškumo
Kai pati atbėgdavau į kirpyklą, man labai nepatikdavo laukti ilgai, todėl stengiuosi, kad mano darbas nebūtų kaip konvejeris ir laikas būtų skirtas tik tam vienam klientui“, – sako Berta ir priduria, kad mėgstamiausias dalykas darbe – trumpi kirpimai, darbas su forma.
„Būna tokių nerealių klientų, kurie nori išmėginti beprotiškiausias idėjas, ir pastebiu, kad pasiryžimas pokyčiams priklauso ne nuo amžiaus, o nuo žmogaus tipažo – yra tokių, kurie nebijo išmėginti pačių įvairiausių dalykų. Aš net pati kartais išsigąstu (juokiasi). Šukuosenų irgi neatsisakau daryti, bet esu linkusi į natūralumą, sakyčiau, prancūziškas stilius man labiausiai prie širdies“, – teigia pašnekovė.
Nori gražių plaukų? Teks investuoti
Berta sako, kad sudėtingiausias dalykas darbe greičiausiai yra šviesinimas, be to, būtent ši procedūra reikalauja daugiausia investicijų ir priežiūros jau išėjus iš kirpyklos.
„Mes tarp kirpėjų juokaujame, kad, jeigu nori būti platininė blondinė, turėk platininę kortelę. Išlaikyti sveiką šviesintą plauką įmanoma, tačiau tam reikia pastangų ir atitinkamų priemonių su baltymais, peptidais, keratinais, todėl išėjus iš kirpyklos plaukais privalote rūpintis ir namuose.
Mes tarp kirpėjų juokaujame, kad, jeigu nori būti platininė blondinė, turėk platininę kortelę.
Šventoji trejybė – tinkamas šampūnas, atstatomasis kondicionierius ir kaukė – yra būtinos priemonės atsižvelgiant į jūsų plaukų būklę. Kaukę, beje, geriausia palaikyti šiltai, nes taip veikliosios medžiagos geriau patenka į plaukus. Beje, kai kuriems žmonėms šviesinti plaukus reikia labai atsargiai – ypač turintiems garbanotus, šiurkščius plaukus, nes tokiems šviesinimas gali stipriai pakenkti“, – įspėja Berta.
Ji prideda, kad ir pačiam kirpėjui reikia nuolatos investuoti, jog tobulėtų. „Pradiniam krepšeliui išleidau apie 3000 eurų. Tai įvairios žirklės, plaukų džiovintuvas, plaukų formavimo prietaisai, šukos, šepečiai, dažai ir visa kita. Tačiau tobulėti reikia visur – tai man labai svarbu, seku daug meistrų socialinėje erdvėje ir domiuosi naujovėmis, dalyvauju kursuose, mokymuose ir seminaruose“, – pasakoja Berta.
Kokia adekvati suma, kurią normalu palikti kirpykloje? Kirpėja sako, kad priklausomai nuo atliktos procedūros, kainos svyruoja, tačiau, jeigu jums atliko sudėtingą dažymą, 200 ar daugiau eurų yra normali kaina, ypač, kai prie dažymo tenka užtrukti 5 ar 8 valandas.
„Labai svarbu aiškintis ir kalbėtis su klientu – ne visada galima padaryti taip, kaip jis nori, nes plaukai neatrodys gerai. Daug kas nori sidabrinių, labai šaltų atspalvių, tačiau ne viskas tinka lietuviškai odai ir, pasirinkus netinkamai, atrodysite tiesiog išblyškę. Atspalvių yra labai daug ir tikrai galima atrasti, kas kam tinka.
Taip pat svarbu įspėti meistrą apie tai, kas buvo atlikta jūsų plaukams, nes tai gali atsiliepti dažymui ir jo kokybei. Tarkime, jums buvo atliktas keratininis tiesinimas. Jeigu nepasakysite to kirpėjui, o jis pradės šviesinti plaukus, rezultatas bus nenuspėjamas!“ – įspėja Berta.
Motyvaciją susikuri pats
Berta sako, kad, kai keiti profesiją, būna toks laikas, kurį turi išlaukti. „Pradžia būna labai sunki, neuždirbi, pelno nėra, turi sumokėti daugiau, nei gauni. Esi minuse. Tačiau nemanau, kad kitose srityse būna kitaip. Po metų mano situacija jau pradėjo gerėti, tačiau ištiko pandemija ir vėl teko viską pradėti iš naujo. O dabar jau vis daugiau žmonių ateina pagal rekomendacijas.
Ar buvo nesėkmių? Žinoma, tačiau labai didelių ir nepataisomų tikrai neteko patirti. Pavyzdžiui, kartą klientės plaukų spalva išėjo žalia, tačiau ji pasitaikė supratinga ir nepyko, o plaukus išgelbėjome. Iš kitos pusės, jeigu nebandysi – nieko ir nežinosi“, – kalba Berta.
Ji pastebi, kad nusprendusi keisti profesiją susidūrė su tuo, jog jaunesniems žmonėms yra labai daug mokymų, o vyresniems jų – kur kas mažiau.
Šiandien galvoju tik dar labiau tobulėti, nes dar nepasiekiau to lygio, kurio noriu. Labai svarbu neužmigti ten, kur esi.
„Man teko išgirsti, kad vyresni nenori mokytis ir buvo labai keista tai girdėti, nes dabar yra tas laikas, kai galima daryti viską – vaikai užauginti, pagrindas po kojomis yra, tad belieka tik atsiduoti savo norams ir svajonėms.
Aišku, buvo tos baimės, sudėtingų pokyčių, finansinių nesklandumų, tačiau aš einu tuo keliu, kur man viskas patinka, nes tiek įkvėpimą, tiek baimę susikuriame pačios. Šiandien galvoju tik dar labiau tobulėti, nes dar nepasiekiau to lygio, kurio noriu. Labai svarbu neužmigti ten, kur esi“, – įsitikinusi pašnekovė.
