Aš esu kilęs iš Imo valstijos Nigerijoje. Imo valstija yra viena iš 36 Nigerijos valstijų, esančių pietrytiniame šalies regione. Susikūrusi 1976 metais, kai ji atsiskyrė nuo buvusios Rytų ir Centrinės valstybės, Imo valstija rytuose ribojasi su Abijos valstija, vakaruose – su Deltos valstija, šiaurėje – su Anambros valstija ir pietuose – su Upių valstija.
Atvykti į Lietuvą mane paskatino draugas, kuris taip pat čia mokėsi. Jis papasakojo apie švietimo kokybę ir apie tai, kad čia labai prieinama studijų kaina, dėl to tai patraukė mano dėmesį.
Akcentuojant savo gyvenimo patirtį čia, norėčiau pasakyti, kad turiu daugiau geros patirties nei blogos, sugebėjau integruotis į bendrą ekosistemą, taip pat susilieti su lietuvių kultūra, maistu ir gyvenimo būdu, taip pat sutikau lietuvių, kurie taip pat myli ir mūsų šalies tautiečius. Studijuodamas čia aš galėjau dalyvauti mainų programoje „Erasmus“ per savo aukštąją mokyklą Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), turėjau galimybę susitikti su žmonėmis iš įvairių gyvenimo sričių ir visi dalijomės savo kultūra ir vertybėmis. Tai tikrai buvo puiki patirtis ir visa tai buvo įmanoma dėl mano studijų čia, Lietuvoje.
Studijos čia, Lietuvoje, taip pat suteikė man galimybių aplankyti kitas Europos šalis, pažinti kai kurias jų kultūras, maistą ir gyvenimo būdą.
Kas dėl blogos patirties – teko sutikti kai kuriuos asmenis, kurie manė, kad mes visi atvykome vandens keliais kaip nelegalūs imigrantai. Taip pat kartais autobuse pastebiu kai kuriuos žmones, kurie nenori sėdėti šalia manęs – tai privertė mane atsisakyti viešojo transporto paslaugų ir pradėti naudotis taksi mano kasdieninėms kelionėms. Kita bloga patirtis – tai buto nuoma. Supratau, kad užsieniečiui tai tikrai sunkus iššūkis butų nuomos rinkoje, bet aš tikrai negaliu kaltinti savininkų, galėčiau daryti prielaidą, kad dėl blogos patirties su kitais nuomininkais.
Dabar esu laimingas ten, kur esu – tiek buto savininkas, tiek ir kaimynai yra geri ir geranoriški mano atžvilgiu. Lietuvoje gyvenu daugiau nei 4 metus ir sutikau daug gražių žmonių, turinčių gerą širdį, o tai privertė mane pasijausti, kad Lietuva yra mano namai, nepaisant mano gimtųjų namų.
Nesvarbu, kur einu ar kur būsiu, Lietuva man visada bus namai.
Parengta įgyvendinant projektą „Būkim pažįstami“.
