Panašios praktikos populiarėja
Tokių praktikų idėjos iniciatorė – Vokietijoje dirbanti ir gyvenanti gimnazijos „JBG alumnai“ atstovė Viktorija Folk. Tai buvusių gimnazistų, kurie nusprendė nenutraukti ryšių su savo buvusia mokykla, klubas, turintis per 2 tūkst. narių.
„Matydama, kaip mano vyro darbe Vokietijoje kiekvienais metais vasarą ateina po keletą 15 ar 16 metų moksleivių, kurie iš arti susipažįsta su profesija, apie kurios studijas svarsto, pamaniau, kodėl tai negalėtų vykti ir Panevėžio J.Balčikonio gimnazijoje.
Aš norėčiau, kad ši praktika būtų įtvirtinta nacionaliniu lygmeniu. Žinau, kad tokią praktiką taip pat turi Vilniaus licėjus, dar keletas mokyklų, tačiau nesinorėtų, kad tai būtų prieinama tik privilegijuotiems vaikams, besimokantiems privilegijuotose mokyklose“, – svajojo moteris.
Tokios praktikos metu moksleiviai vieną ar keletą dienų turi galimybę praleisti su žmogumi, kuris dirba pagal specialybę, apie kurią svajoja ir jie. Tokią galimybę jiems suteikia buvę gimnazistai, „JBG alumnai“ nariai.
Maždaug prieš metus vyravo tokios sritys, kaip medicina, maisto technologija, IT, inžinerija, psichologija, teisė, ekonomika, komunikacija. Šiemet praktikos galimybe pasinaudojo daugiau nei 50 J.Balčikonio gimnazijos moksleivių, o specialybių spektras, pasak V.Folk, šiek tiek keitėsi.
Jaunimas norėjo orlaivių pilotavimo, muzikos prodiusavimo, architektūros, politikos mokslų, teisės, žurnalistikos, stambiųjų gyvūnų veterinarijos, finansų, ekonomikos, tačiau visgi populiariausia išliko medicina.
Susidomėjimas medicina prasidėjo nuo filmukų
Trečią gimnazijos klasę baigusi Ugnė mediciną nusprendė studijuoti prieš dvejus metus, kai susidomėjo įvairų operacijų vaizdo įrašais internete. Tai nebuvo jos svajonė nuo vaikystės, tačiau šiandien ji teigia net neįsivaizduojanti, kad galėtų būti kuo nors kitu.
„Gal suveikė močiutės genai – ji buvo medikė. Daugiau šios srities specialistų šeimoje nėra. Žiūrėdavau įvairias operacijas, dažniausiai – smegenų. Man įdomu stebėti, kaip jos vyksta, kas ir kaip daroma. Galėčiau stebėti jas be galo be krašto, niekada nenusibostų. Kraujo vaizdai manęs taip pat visai negąsdina“, – juokėsi mergina.
Pernai tris dienas praktikos metu ji lankėsi Panevėžio ligoninėje. Ten ji matė širdies šuntavimo procedūrą, taip pat lankėsi lavoninėje, matė nupjautas galūnes. Pasak Urtės, šį vaizdą ištvėrė tikrai ne visi.
„Tokia praktika labai naudinga, nes padeda geriau pažinti savo geidžiamą specialybę ir apsispręsti, ar tikrai jos nori. Iš arčiau pamatęs sritį, kurioje norėtum dirbti, gali suprasti, kad ji tau ar tu jai visiškai netinki. Po praktikos Panevėžio ligoninėje dalis moksleivių atsisakė idėjos studijuoti mediciną, nes pamatė realų mediko gyvenimą.
Filmai jį vaizduoja labai gražų, jaudinantį, o realybė visai kitokia – daug rutinos, skubėjimo, bėgimo, nuovargio. Praktikos metu mums buvo suteikta galimybė visur būti šalia gydytojų, ir jie iš savo praktikos mums papasakojo, koks yra tas medikų gyvenimas. Jame yra visko“, – teigė Urtė.
Išvardijo skirtumus tarp Lietuvos ir JK ligoninių
Šiemet būsimoji abiturientė lankėsi Great Western ligoninėje Jungtinėje Karalystėje, kur tris dienas ji turėjo galimybę stebėti neurologo T.Žuromskio darbą. Lietuvis šioje ligoninėje dirba jau keturioliktus metus.
Paklausta, kuo Lietuvos ligoninė skiriasi nuo šios įstaigos Anglijoje, Urtė tikino pastebėjusi, kad Anglijos medikai neturi tokių darbo apkrovų, kurias ji matė Lietuvos ligoninėje.
„Visi turi savo darbo laiką, niekas niekam nelipa ant galvos. Laikas labai aiškiai suplanuotas, todėl darbas vyksta labai ramiai. Lietuvoje kiekvienas gydytojas turi tiek daug pacientų, kad nespėja jiems skirti laiko tiek, kiek reikėtų, sėdi viršvalandžius, nes neturi kada popierius sutvarkyti.
Tuo tarpu Anglijoje gydytojų bendravimas su pacientais visai kitoks: pacientas po vizito išeina labai patenkintas, nes jam viskas būna paaiškinta. Jis gydytojo gali klausti, ko nori, ir į visus klausimus bus atsakyta. Gydytojas su pacientu tariasi dėl visko.
Tiesa, ligoninės priimamajame taip pat reikia laukti ilgai. Kaip ir Lietuvoje, pacientai susiskirstomi į grupes pagal ligos sunkumą, ir jei prieš tave yra sunkesnių ligonių, tu sėdi ir lauki. Tačiau visur vyrauja labai teigiama atmosfera. Net ir labai blogai besijaučiantys pacientai šypsosi, nerodo neigiamų emocijų“, – aiškino Urtė.
Pasak jos, labai draugiški santykiai ir tarp personalo, nors žmonės čia atvykę iš viso pasaulio.
Tikisi, kad požiūris į moteris chirurgijoje pasikeis
Paklausta, ar ši patirtis nesukėlė minčių apie emigraciją, mergina patikino, kad studijuoti vis tiek ketina Lietuvoje, o dėl rezidentūros bus matyti. Gal per šešerius–septynerius metus Lietuvoje daug kas pasikeis.
Beje, Urtė norėtų būti chirurge, o ją dominančios sritys šiuo metu dar labai vyriškos – neurochirurgija arba kardiochirurgija.
„Taigi norėtųsi dirbti su širdimi arba su smegenimis. Šioje srityje reikia daug kruopštumo, tikslumo. Žinau, kad tokios operacijos gali trukti labai ilgai ir kad moterų chirurgių šioje srityje nėra daug. Tačiau kol studijuosiu, gal pasikeis požiūris, kad tai nemoteriška sritis. Manau, kad moterys šį darbą taip pat gali puikiai atlikti“, – įsitikinusi moksleivė.
Žinoma, baimės neįstoti yra, nes į šią specialybę vis dar didžiuliai konkursai. Visgi Urtė atvirauja, kad apie korepetitorių pagalbą negalvojanti. Ji įsitikinusi, kad viską pasiekti gali savo jėgomis.
„Tiesiog stengiuosi kuo daugiau mokytis ir papildomai domėtis. Kiek įmanoma, lankau mokslinius būrelius. Keletą kartų per metus vyksta ekskursijos į Vilniaus universitetą, ten aplankome laboratorijas, patys darome laboratorinius darbus. Esu įsitikinusi, kad reikia pačiai mokytis ir stengtis, tuomet ir korepetitorių nereikės“, – teigė gimnazistė.
Mediko profesija vis dar yra viena iš geidžiamiausių jos bendraamžių sričių, nors dalis vėliau išsigąsta sudėtingų mokslų ir pradeda ieškoti kitų sričių. Taip pat labai populiarios sritys – biotechnologijos, biochemija, IT mokslai.
