– Prabėgo tretieji iniciatyvos metai. Kaip jie atrodė?
– Tretieji iniciatyvos gyvavimo metai buvo iš tiesų kitokie. Kaip ir daugeliui, šiais metais visokeriopai keitėsi mūsų gyvenimo ritmas, supratimas į jo trapumą ir laisvės svarbą. Kai atsigręžiu į praeitų metų sausio mėnesį, galiu drąsiai pasakyti, jog tuo metu dirbome su savivaldybėmis, įvairias prekiniais ženklais, tarptautiniu lygmeniu gyvuojančiomis įmonėmis.
Turėjome išsikėlę didelius tikslus ir siekius, padėsiančius žmonėms iš arčiau susipažinti su tolerancijos samprata bei socialinės atskirties problemomis Lietuvoje. Deja, bet vasario mėnesį greta didžiai saugomos laisvės, į šukes sudužo ir dalis mūsų iniciatyvos svajonių. Žinoma, tikiu, kad bendromis jėgomis, vardan žmogiškumo, mums pavyks visa tai sulipdyti.
– Ar Jūsų minimas iniciatyvos svajonių šukes rinkti ir atgal lipdyti tenka dažnai?
– Socialinės iniciatyvos veikla nėra lengvas užsiėmimas. Esame jauna komanda. Visi turime pagrindinius darbus, mokslus, ne visas kasdienes iniciatyvos užduotis atliekame kupini energijos ir entuziazmo. Visgi, komandiškumas, bendras tikslas, atviri pokalbiai, dalijimasis užduotimis – visa tai padeda tikslus ir svajones vėl ir vėl lipdyti iš naujo. Tiesa, kartais tenka ko nors atsisakyti –šiemet nerengėme du metus iš eilės organizuotos diabeto konferencijos.
Buvo to laukiančių ir besidominčių. Turime priimti nelengvus sprendimus, mokėti atsisakyti, vien tam, jog galėtume itin apgalvotai sutelkti jėgas kitiems projektams ar iššūkiams. Kartais tenka priminti vieni kitiems, kas ir kodėl, o žmonių visokiomis formomis ištartas „ačiū“ suteikia vilties ir motyvacijos toliau kurti tolerantišką visuomenę.
– Šiais metais įgyvendinot socialinę kampaniją „Įgalink“, kaip ji atrodė?
– Sužinoję, jog kas trečias su negalia gyvenantis žmogus Lietuvoje neturi darbo, panorėjome prisidėti prie pokyčio. Vykdėme į visuomenę orientuotą informacinę kampaniją apie negalias, tačiau išsikėlėm tikslą labiausiai koncentruotis į įdarbinimo procesą tiesiogiai lemiančius asmenis – darbdavius. „Įgalink“ rezultatu tapo mokymai apie negalią turinčių žmonių įdarbinimo procesą. Nuo teorijos apie visus negalios tipus, iki biurokratinių procesų, valstybės teikiamos pagalbos – visa tai mokymų cikle apžvelgėme ir mokėmės vieni iš kitų.
– Su kokiais iššūkiais susidūrėte rengdami kampaniją?
– Ši kampanija tapo išūkiu ne tik komandai, bet ir prie jos jau nuo birželio mėnesio prisidėjusiems partneriams. Svarbūs buvo klausimai: kaip mes sudominsime įmones prisijungti prie mokymų apie negalią turinčių žmonių įtrauktį į darbo rinką? Ar darbdaviams rūpi ši socialinė atskirtis? Kas turėtų tapti kampanijos pagrindiniu simboliu? Pastaruoju pasirinkome pienės žiedą. Pienė yra piktžolė, tad kvietėme mintis-piktžoles naikinti iš savęs, pamatyti, kokia pienė gali būti graži, ryški ir įkvepianti.
Turime priimti nelengvus sprendimus, mokėti atsisakyti, vien tam, jog galėtume itin apgalvotai sutelkti jėgas kitiems projektams ar iššūkiams.
– Kiek kampanija buvo sėkminga?
– Manau, jog pakankamai. Negalią turinčių žmonių svarbos klausimas visuomenėje buvo keliamas vis dažniau ne tik internetinėje erdvėje, bet ir radijuje, televizijoje bei kitose medijų priemonėse. Kalbant skaičiais, mūsų mokymų ciklą baigė 42 žmonės. Jie gavo teorines ir praktines žinias, kuriomis, tikiu, dalinsis ir savo darbovietėje. Verta paminėti, jog sulaukėme ir mažų verslų, ir didelių įmonių dėmesio.
– Kokia yra „Skirtingų Spalvų“ komanda? Su kokiais sunkumais tenka susidurti?
– Žodyje „komanda“ man telpa neišsenkantis bendrystės jausmas. Kai kuriems prisijungimas prie iniciatyvos veiklos padeda įprasminti kasdienybės sunkumus, padeda jiems save įprasminti būtyje, savas idėjas paversti tolerantiškumo, socialinio jautrumo bei žmogiškumo pėdsakais, kuriais ateityje mins vis daugiau žmonių. Tiesa, kai esi socialiniame lauke, su sunkumais nesusidurti yra neįmanoma, o pastaruoju metu vis daugiau atsakomybės jaučiame dėl užsitaraujamo pasitikėjimo.
Neretai išgirstu, jog mūsų iniciatyvą kuria profesionalai, kurie turi sukaupę patirtį versle, komunikacijoje, partnerystėse, renginių organizavime. Iš tiesų visi esame iki 24-erių metų, su sveikatos temomis iki iniciatyvos neturėję nieko bendro. Visgi, profesionalu gali tapti ir jaunas, ir su negalia gyvenantis ar diagnozę turintis asmuo. Esame dėkingi mumis pasitinkinčiais verslo ir sveikatos atstovais, esame atviri pasiūlymams, pokalbiui, bendroms idėjoms bei projektams.
– Ar Lietuva jau pažįsta daug spalvų?
– Manau, jog Lietuva pamato vis įvairesnių diagnozių spalvų, bet pažintis su jomis yra vis dar nedrąsi, kelianti įvairių baimių ir nepatogumų. Man visada norisi klausti: kodėl? Juk žmogus su diagnoze ar be jos vis tiek yra žmogus. Jis turi jausmus, geba jais kalbėti, matyti, įkvėpti kitą bei pažinti gyvenimą.
Mūsų iniciatyvos tikslas ne tik socialinės atskirties mažinimas. „Skirtingos Spalvos“ yra ir apie pažintį su žmogumi bei mūsų pačių empatijos kūrimą. Tiesa, viskas juda gera linkme – atsiranda vis daugiau iniciatyvų, socialinių judėjimų, kurie įsikvėpė mūsų idėjomis ir skleidžia spalvas, kurios yra ryškios, galinčios labai daug, nes už jų visada yra žmogus.
– Ką žada artėjantys metai?
– Žinote, yra pasakyta labai graži mintis, kad žemę ir dangų skiria ne aukštis, o mūsų pačių požiūris. Manau, jog tokia mintimi inciatyva artėjančius metus ir gyvuos. Veiksime vedami požiūriu, jog visi esame tam, kad galėtume kurti gyvenimą. Iniciatyva ir toliau pristatys herojaus istorijas, įgyvendins rubrikos „Patarimai“ laidas su specialistais, kurs socialines kampanijas bei organizuos sveikatos konferencijas. Bandysime ir toliau vesti žmones iš „mes“ ir „jie“ požiūrio formavimo.
Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ primena, kad daugiau informacijos apie renginius, laidas ir labdaringas kampanijas galite sužinoti skirtingosspalvos.lt. Prisidėti prie šios iniciatyvos veiklos taip pat galite įsigydami rankų darbo marškinėlius, įkvėptus sergančiųjų bendruomenei priklausančių herojų istorijomis.
