Išsipildžiusi Augustės svajonė
22-ejų Augustė prieš metus įsidarbino sostinės centre įsikūrusiame „Ibis“ viešbučio restorane ir sėkmingai įsiliejo į kolektyvą. Kaip pati sako, dirbti labai gera, todėl keletą mėnesių užsitęsęs karantinas tapo rimtu iššūkiu. Namuose, pasak jos, buvo nuobodu, todėl ji nekantriai laukia, kada vėl galės grįžti prie įprasto gyvenimo.
Paprašyta papasakoti daugiau, mergina paaiškino, kad kasdien po kelias valandas ji talkina kolegoms restorane: blizgina stalo įrankius, lanksto servetėles, nuvalo stalus, į grafinus įpila vandens. Augustė iš tų žmonių, šalia kurių gera būti, todėl nieko keisto, kad ją greitai pamilo ir kolegos, ir viešbučio draugai. Beje, jaunos merginos sėkmės istorija ypač daug dėmesio sulaukė viešbučio socialiniame tinkle, o už tai įmonės renginyje jai įteiktas prizas, apie kokį svajoja kiekvienas smaližius – kilogramas šokolado.
Dirbti tikrai gera.
„Tai mano hobis. Dirbti tikrai gera“, – kalbėjo mergina, o paklausta, kas ją labiausiai žavi, atskleidė, kad moka vertinti žmones, todėl ypač džiaugiasi draugiškais kolegomis.
Pašnekovė taip pat prisiminė savo profesinės karjeros pradžią – praktiką restorane „Pirmas blynas“. Anot Augustės, pradžioje buvo sunku, nes teko išmokti ir klientus aptarnauti, ir indus plauti. Kitaip tariant – siekiant svajonės išsipildymo teko rimtai paplušėti.
Praktikos metu atrado savo stipriąsias puses
Kalbėdama apie Augustės profesinį kelią jai padėjusios organizacijos „Sopa“ įdarbinimo tarpininkė Inga Šukaitienė pabrėžė, kad labai svarbus nuoseklumas ir gebėjimas atliepti kiekvieno poreikius.
Pasak jos, pirmiausia bandoma atrasti stipriąsias kiekvieno žmogaus puses, kurios praverčia žengiant pirmuosius žingsnius profesiniame kelyje.
„Augustės atveju, – prisiminė pašnekovė, – vykdėme projektą su restoranu „Pirmas blynas“, kuriam kaip tik reikėjo indų plovėjų, padavėjų, žmonių, galinčių dirbti su kasa, ir pan.“
I.Šukaitienės teigimu, prieš pradedant bendrauti su tikrais klientais „Sopa“ organizacijos biure įsikūrė mini „kavinė“ – mokymams skirta erdvė, kurioje neįgalieji mokėsi visko, ko gali prireikti pradėjus darbuotis. Daugiau kaip per tris mokymų mėnesius Augustė pažino savo stipriąsias puses, išmoko pasitikti klientus, priimti užsakymus, pristatyti patiekalus, prižiūrėti švarą ir tvarką.
Deja, restorane įsidarbinti galėjo ne visi mokymų dalyviai, todėl Augustei teko ieškoti kitos vietos. Svarbiausia, kad mergina buvo pasirengusi ieškoti darbo atviroje rinkoje.
Taikė naują, darbdaviui ekonomiškai naudingą metodą
Organizacijos „Sopa“ komanda, siekdama suteikti Augustei reikalingą pagalbą, užmezgė partnerystę su viešbučio „Ibis“ atstovais, kurie ir suteikė merginai šansą. Vienos dienos šešėliavimo iniciatyvos „DUOday“ metu Augustė išbandė savo jėgas padėdama restorano kolektyvui ir jau netrukus jai buvo pasiūlyta pasilikti.
Iš pradžių, kaip pasakojo I.Šukaitienė, kartu su Auguste į darbą ateidavo „Sopos“ darbuotojas, jis padėjo apsiprasti ir mokėsi kartu. Neilgai trukus, anot jos, mergina savo pareigas jau galėjo atlikti visiškai savarankiškai. Svarbu tai, kad tarpininkaujant įdarbinimo procese naudotas Lietuvoje dar mažai žinomas darbinių funkcijų atskyrimo metodas (angl. Job Carving), darbdaviams padedantis ekonomiškai naudingai išskirti darbo vietos užduotis, kurias gebėtų atlikti žmogus, turintis sunkią negalią. Šis metodas padėjo Augustei ir darbdaviui sukurti produktyvų darbinį ryšį.
Ima atrodyti, kad esi niekam nereikalingas, visų pamirštas, nesijauti visuomenės dalimi
Padeda pasijausti lygiaverte visuomenės dalimi
„Kai neturi darbo ir visą laiką leidi užsidaręs namuose – tai, beje, tinka visiems, ne tik turintiems negalią – ima atrodyti, kad esi niekam nereikalingas, visų pamirštas, nesijauti visuomenės dalimi“, – svarstė I.Šukaitienė. Ilgą laiką prabuvus namuose atsiranda baimė išeiti, bendrauti, prisijungti. Profesinė veikla, anot jos, padeda save realizuoti, pasijausti naudingam ir lygiaverčiam.
Sėkmingai įsilieti į darbo rinką neįgaliesiems trukdo ir galimybes apriboja vis dar gajūs neigiami stereotipai. Nepaisant to, šio pasakojimo herojė Augustė nepasidavė – kaip ir kiekvienas iš mūsų ji svajojo susirasti mėgstamą darbą, norėjo išmokti naujų dalykų. Deja, atviroje darbo rinkoje žmonės su Dauno sindromu vis dar retenybė, bet šios drąsios merginos pavyzdys – gyvas įrodymas, kad galime kurti palaikančią, atvirą, draugišką visuomenę, kurioje kiekvienas gali save realizuoti. Augustė mums padeda suprasti, kad, nepaisant visko, visi mes esame linkę pažinti, dalintis ir vieni iš kitų semtis naujų idėjų.
Daugiau „Žingsniai“ istorijų rasite - čia
„Žingsniai“ – Europos socialinio fondo agentūros (ESF) projektų sėkmės istorijų̨ konkursas. Rubrikoje pateikiame 10 ekspertų komisijos atrinktų istorijų apie tai, kaip projektai pakeitė konkrečių žmonių gyvenimus. Liepos antroje pusėje, paskelbę visas 10 istorijų, pakviesime portale 15min balsuoti ir išrinkti 3 savo mėgstamiausias.
Augustė dalyvavo ESF projekte „Aktyvūs ir reikalingi“, kurį įgyvendino VšĮ „Sopa“
