Dauguma nukentėjusiųjų – moterys
Stambulo konvenciją yra ratifikavusios 31 Europos Tarybos narė. Šios konvencijos kol kas nepasirašė Rusija ir Azerbaidžanas.
Diskusijoje dalyvavęs Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis teigė, jog praėjusiais metais iš visų registruotų smurto atvejų artimoje aplinkoje 82 proc. nukentėjusiųjų buvo moterys.
M.Akelaičio teigimu, policijos pareigūnai yra įpareigoti vykdyti apskritai visų nusikaltimų prevenciją, todėl tai daroma ir smurto artimoje aplinkoje atveju, policija skiria didelį dėmesį, kad smurtautojams būtų skirta pelnyta atsakomybė už jų veiksmus. Jis taip pat pridūrė, jog kaimiškose savivaldybėse smurto atvejų būna apie 60 proc., miestuose – apie 40 proc.
Smurto atvejų kreivė Lietuvoje kasmet kyla. Ar tai dėl to, kad daugiau aukų pasiryžta pranešti policijai apie smurtautojo veiksmus?
Visgi M.Akelaitis įsitikinęs, kad Stambulo konvencija policijos darbo labai nepakeistų: jo teigimu, smurto nusikaltimai ir šiandien pareigūnams yra aukščiausias prioritetas.
„Nematome jokių esminių pokyčių ikiteisminio tyrimo procese, kriminaliniame tyrime, kas pasikeistų po konvencijos priėmimo. Didysis virsmas įvyko 2012-aisiais įsigaliojus Smurto artimoje aplinkoje įstatymui, o Stambulo konvencija revoliucijos nesukeltų“, – kalbėjo M.Akelaitis.
Smurto atvejų kreivė Lietuvoje kasmet kyla. Ar tai dėl to, kad daugiau aukų pasiryžta pranešti policijai apie smurtautojo veiksmus? M.Akelaitis įsitikinęs, kad būtent taip. Vis dėlto jis pripažįsta, kad vis dar yra daug pasikartojančio smurto atvejų – tai yra problema.
„Lyties“ suvokimas – tai, ką gauni gimdamas ar kuo nori būti
Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo (CEDAW) komiteto pirmininkė Dalia Leinartė švelniai paprieštaravo pareigūnui, teigdama, jog Smurto artimoje aplinkoje įstatymas yra geras, tačiau pernelyg neutralus lyties požiūriu, t. y. neatkreipiama pakankamai dėmesio į faktą, jog vis dėlto dauguma nukentėjusiųjų yra moterys. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia vos 1 pensionas, galintis priimti iš namų dėl smurto išėjusią moterį.
„Kuo Stambulo konvencija skiriasi nuo kitų, iki šiol priimtų teisės aktų? Pirmiausia ji teigia, jog smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas ir diskriminacija. Tai – praktinis dokumentas policijos pareigūnams, parlamentarams, priimantiems įstatymus, nes kiekvienas jo straipsnis yra praktinis vadovas, suteikiantis labai konkrečias žinias ir praktines nuorodas, kovai su smurtu“, – sakė D.Leinartė.
Ji paaiškino ir tiek ginčų sukėlusią „socialinės lyties“ sąvoką.
„Stambulo konvencija jokios revoliucijos nepadarė – ši sąvoka jau kelis dešimtmečius naudojama tarptautiniuose dokumentuose. Pagal ją lytis – tai kultūrinių normų ir stereotipų junginys, kuris apibrėžia vyrų ir moterų elgesį. Lietuva nėra išsišokėlė – globaliai egzistuoja judėjimas prieš „gender“ ideologiją. Bet, pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje tas judėjimas siekia 100 proc. uždrausti legalius abortus. Ten niekas net negalvoja apie seksualines mažumas.
„Gender“ siejimas su seksualinėmis mažumomis yra Rytų Europos požymis. Seksualinių mažumų klausimas dabar yra tiesiog dirbtinai keliamas“, – sakė D.Leinartė ir pridūrė, kad didžiulėje konferencijoje girdėjo Rusijos Dūmos atstovę sakant, jog ir Rusija turėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją.
Dokumentas atvers kelius vienalytėms santuokoms ir lyties keitimo operacijai?
Seimo Europos reikalų komiteto narys Mindaugas Puidokas išdėstė, kodėl dalis Seimo narių taip priešinasi šiai konvencijai.
„Mes turėtume į nacionalinį teisyną perkelti pažangias tarptautinių dokumentų nuostatas dėl smurto prieš moteris. Ir dalis Stambulo konvencijos nuostatų jau yra perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę. Tačiau Seimo nariams nerimą kelia šios konvencijos dvilypumas: joje kalbama apie socialiai sukonstruotą, o ne biologinę lytį. Jei kalbame apie smurtą prieš moteris, tai konvencijoje ir turėtų būti tik smurtas prieš moteris“, – sakė M.Puidokas.
Jis citavo konvencijos punktus, kuriuose nurodoma, jog šalis, ratifikavusi konvenciją, negali diskriminuoti dėl „socialinės lyties, lytinės orientacijos, šeimyninės padėties ir lyties tapatybės“.
Dauguma žmonių palaiko nuomonę, kad tradicinė šeima turėtų būti vertybė, – teigė M.Puidokas.
M.Puidokas įsitikinęs, jog tai reiškia, kad Lietuvos įstatymai turi leisti vienalytėms poroms tuoktis ir įsivaikinti, taip pat šalyje turėtų būti įteisintos lyties keitimo operacijos.
„Visuomenės apklausų metu nuo 70 iki 90 proc. visuomenės pasisako prieš tokius dalykus. Mūsų įsitikinimu, kiekviena šalis yra unikali savo kultūrine branda, tradicijomis, visuomenės nuomone, todėl nereikėtų remtis globalia praktika. Dauguma žmonių palaiko nuomonę, kad tradicinė šeima turėtų būti vertybė“, – teigė M.Puidokas.
Jis taip pat svarstė, kad pagal tarptautinio dokumento apibrėžimą, pasikeitus asmens nuostatoms, jis vieną dieną gali tvirtinti esantis kitos lyties ir tai sukeltų sumaištį bei teisinių problemų. Be to, dokumento ratifikavimas netgi supriešintų visuomenę ir sukeltų papildomą priešiškumą LGBT bendruomenei.
„Kalbant apie švietimą, reikalaujama „mokyti apie nestereotipinius lyčių vaidmenis“. Taip sukuriame situaciją, kuri buvo, kai atsirado pasakos apie dviejų princų meilę, ir kilo didžiulis tėvų ir visuomenės pasipriešinimas tokiems dalykams. Gindami šeimą, tradicines vertybes, mes tokių dalykų negalime leisti“, – sakė M.Puidokas.
Beje, konvencijoje akcentuojama, kad ją galima priimti tik visą, be jokių išlygų. Todėl politikas nemato galimybių ją ratifikuoti Lietuvoje.
„Dabartinės kadencijos Seime nėra prasmės laužyti iečių – galimybės ratifikuoti šią konvenciją tiesiog nėra“, – savo pasisakymą užbaigė jis.
Švedijos linijoje sulaukiama 90 skambučių per dieną
D.Leinartė pridūrė, jog 1995-aisiais Lietuvos priimta Jungtinių Tautų CEDAW konvencija jau įtvirtino draudimą smurtauti prieš seksualines mažumas, lesbietes, biseksuales, translytes moteris ir panašiai.
„Ką darysime su kitais, jau priimtais dokumentais? – retoriškai klausė ji. – Stambulo konvencija neturi nieko bendro su vienalytėmis santuokomis, ji niekaip negerina homoseksualių žmonių teisių.“
Toliau diskusijoje kalbėjusi Švedijos Nacionalinio vyrų prievartos prieš moteris centro ekspertė dr. Ulla Albert pasidalino savo patirtimi – šis centras būtent ir buvo įkurtas ratifikavus Stambulo konvenciją tam, kad informuotų apie moterų patiriamą smurtą ir suteiktų pagalbą nukentėjusioms.
Švedijoje įkurta visą parą veikianti telefono linija nukentėjusioms nuo smurto moterims. Šios linijos darbuotojai kasdien atsiliepia į daugiau nei 90 skambučių. Švedijoje gyvena 10 mln. gyventojų. Taip pat centras padeda aukoms gauti medicininę pagalbą, vykdo daug mokymų ir seminarų valstybės tarnautojams, kuruoja universiteto kursą, vykdo švietėjišką veiklą.
Dr. U.Albert teigimu, smurtas nukentėjusiajai vėliau sukelia įvairių kitų sveikatos negalavimų: galvos skausmus, virškinimo sistemos problemas, užsikrėtimą lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Tai išsiaiškinta mokslinių tyrimų, nagrinėjusių smurto padarinius, metu.
Žmonės gali identifikuoti save taip, kaip nori, turėti tokią orientaciją, kokią pasirenka. Valstybės užduotis yra juos apginti, – sakė viešnia iš Švedijos.
Viešnios iš Švedijos kuruojamas centras taip pat sukūrė leidinį teisininkams, socialiniams darbuotojams ir kitiems, kuriame patariama, kaip elgtis su nukentėjusiomis nuo smurto. Taip pat specialus pirmosios pagalbos rinkinys guli kiekvieno Švedijos policijos pareigūno automobilyje.
Atsakydama į M.Puidoko poziciją U.Albert pareiškė, kai kurios visuomenės grupės yra labiau pažeidžiamos ir joms reikia apsaugos. Tai – ir moterys, ir seksualinės mažumos, imigrantai ir panašiai.
„Žmonės gali identifikuoti save taip, kaip nori, turėti tokią orientaciją, kokią pasirenka. Valstybės užduotis yra juos apginti“, – sakė viešnia iš Švedijos.
Moteris nuteistą vyrą parsivedė namo
Diskusijos dalyviai kėlė mintis, kad smurtas gali būti ir psichologinis, ir seksualinis, manipuliavimas vaikais ir panašiai. Lietuvoje šiuo metu smurtas patvirtinamas tuo atveju, jei matoma akivaizdi žala.
Pareigūnas M.Akelaitis pabrėžė, kad dažniausiai smurtauja ant socialinės atskirties slenksčio gyvenantys žmonės: bedarbiai, įklimpę į alkoholizmą ir panašiai.
„Įstatymai patys savaime neišsprendžia problemų. Galiu papasakoti vieną pavyzdį: teismas įpareigoja vyrą gyventi atskirai nuo moters, prieš kurią jis smurtavo, tačiau moteris pati parsiveda sugyventinį namo. Kodėl? Nes jie ūkininkauja ir ji pati neįstengia nudirbti visų darbų, o niekas daugiau jai nepadeda“, – sakė M.Akelaitis.
D.Leinartė stebėjosi, jog jei visuomet teisinsime savo neigiamus stereotipus „tradicijomis“, galvosime, jog kitų šalių liberalus požiūris ir tradicijos yra prastesnės nei mūsų, tik atversime kelią gilesnei diskriminacijai.
