– Kokia diskusijų kultūra vyravo Lietuvoje, kai jus pradėjote šį diskusijų ciklą?
– 2011 metais, kai pradėjome galvoti apie diskusijų ciklą, apie diskusijų kultūrą, kaip labai paplitusį reiškinį, Lietuvoje kalbėti buvo sunku. Diskusijos vykdavo tik uždaruose ratuose: vienos ar kitos politinės pakraipos partijose, jaunimo organizacijose ar privačiuose rateliuose. O viešąjame diskurse, diskusijų, kuriose skambėtų autoritetingos profesionalų nuomonės, nebuvo visai. Vyravo paviršutiniškos, atsitiktinės temos, sutelktos ties popkultūros sensacijų vaikymusi, skandalais. Dažnai šie skandalai bei „gaisrų gesinimai“ užgoždavo tikrai svarbias Lietuvai temas.
Viešąjame diskurse, diskusijų, kuriose skambėtų autoritetingos profesionalų nuomonės, nebuvo visai.
Apie pamatinius ir svarbiausius valstybės elementus, paklojančius pagrindą šalies ateičiai – švietimą, mokslą, socialinius klausimus, pilietiškumą, lyderystę – Lietuvoje diskusijos nevyko. Šių klausimų nagrinėjimo ir ieškojimo geriausių sprendimų, labai trūko. Todėl ir kilo mintis iškelti į paviršių svarbiausius Lietuvai klausimus bei ekspertų pagalba juos nagrinėti.
– Kaip gimė mintis pradėti viešas diskusijas?
– Tuo metu šiomis įžvalgomis pasidalinau su Mykolu Lepeška, kaip tik kuriančiu Globalios Lietuvos profesionalų tinklą. „Global Lithuanian Leaders“ platforma, telkianti išsilavinusius, tarptautinės patirties turinčius profesionalus, kuriems ne vis vien Lietuva ir kurie galėtų savo mintimis prisidėti prie šių diskusijų, tapo puikia atspirties vieta toliau galvojant apie diskusijų formatą, turinį, ieškant sėkmės formulės – kaip atrasti temas ir galimus ekspertus. Po keleto metų idėjos brandinimo ryžomės pradėti pirmąją diskusiją.
– Kokie jūsų tikslai?
– Esminė šių diskusijų ambicija – iškelti svarbų klausimą, jį gerai išnagrinėti, ekspertų pagalba surasti pasiūlymus, sprendimus ir pasiekti, kad jie būtų išgirsti sprendimų įgyvendintojų. Iš pradžių mūsų tikslai buvo idealistiniai – siekėme, jog šios diskusijos darytų įtaką Lietuvos sprendimų priėmėjams ir paskatintų politikus ir atsakingus už Lietuvos kryptį asmenis atkreipti dėmesį į svarbius klausimus, inicijuoti ir įtakoti pokyčius seniai nesprendžiamose srityse.
– Kaip sekasi šiuos tikslus įgyvendinti?
– Gyvenimas pakoregavo mūsų jaunatvišką maksimalizmą. Akivaizdu, kad socialiniuose reiškiniuose nėra lengvų, greitų sprendimų, problemos nėra vienalytės. Jos kompleksinės, dėl to sunkiai pasiduoda sprendimams. Galų gale, egzistuoja daug interesų grupių.
Manyčiau, jog tikslai šiomis diskusijomis paveikti sprendimų priėmėjus nepasiteisino, tačiau matėme gerųjų pavyzdžių. Reformų diskusijos metu, už reformas atsakingi asmenys pratęsė bendradarbiavimą su reformas nagrinėjančiais mokslininkais.
Tačiau matome tendenciją, jog diskusijos atsakingiems asmenims nėra įdomios. Nematome skiriamo dėmesio, išreiškiamo rūpesčio esamomis problemomis, nesiekiama ieškoti kitokių sprendimų, įdėti daugiau pastangų, neduok Dieve, reikės dirbti. Žinoma, vien pusantros valandos diskusijos neužtenka suformuluoti sprendimus, kuriuos jau būtų galima įgyvendinti. Tad tokioms diskusijoms reikalingas žiniasklaidos palaikymas, nes ji turi galią sukelti spaudimą vykdyti pokyčius.
Ypač džiaugiamės, jog galime išgirsti mokslininkų įžvalgas, jų tyrimų rezultatus, nes dažnai plačiojoje visuomenėje socialinių-humanitarinių mokslų atstovai nepakankamai įvertinami.
Kalbant apie pasiektus tikslus – džiaugiamės, jog pasiekėme daug aktyvių žmonių ir subūrėme platų dalyvaujančių diskusijose ratą: stiprius ekspertus, mokslininkus, praktikus, kurie puikiai išmano diskutuojamą dalyką, turi idėjų. Ši platforma sukuria galimybes skleisti šias idėjas viešumoje. Ypač džiaugiamės, jog galime išgirsti mokslininkų įžvalgas, jų tyrimų rezultatus, nes dažnai plačiojoje visuomenėje socialinių-humanitarinių mokslų atstovai nepakankamai įvertinami. Klausytojų ratas suburia ir jaunimą, ir vyresnio amžiaus aktyvių žmonių, taip pat džiaugiamės vis didėjančiu valstybės institucijų tarnautojų susidomėjimu, kurio, tiesa, vis dar tikimės daugiau.
Ketvirtąjį sezoną pradedame toliau bendradarbiaudami su LRT.lt, kurie rūpinasi diskusijų viešinimu, o mes toliau stengiamės dėl diskusijų turinio ir kokybės.
– Ar realistiška yra problemų sprendimus iš diskusijų erdvės perkelti į pasiūlymus vyriausybei?
– Tai sudėtinga. Mes nepretenduojame į vienintelę teisingą nuomonę. Tačiau visi savo gyvenimą kažką darome ir siekiame šioje srityje būti geriausi. Aš, būdamas advokatu, siekiu, kad mūsų kontoros patarimai būtų naudingiausi mūsų klientams. Mykolas siekia gaminti puikiausius patiekalus mieste. Valstybės tarnautojų darbas – kurti ir įgyvendinti problemų sprendimus ir tai daryti geriausiai. Todėl stebina dažno jų abejingumas ieškant geriausio sprendimo, nors tai ir turėtų būti neatsiejama jų darbo dalis – dalyvavimas tokiose diskusijose, debatuose. Turėtų domėtis siūlomais sprendimais, diskutuoti ir analizuoti, ar jie vertingi, ar juos galima dar tobulinti ir pritaikyti.
Atsidavęs savo darbui žmogus nebando keletą dešimtmečių išsilaikyti kėdėje nieko reikšmingo neveikdamas, o privalomai domisi galimais geresniais jo darbo įgyvendinimo būdais. Kol tokių žmonių institucijose maža, kol bendruomenė ir visuomenė nereikalaus profesionalumo ir leis likti patogioj pozicijoj ir nesiimti pokyčių, tol pokyčius įgyvendinti bus sudėtinga. Diskusijos visuomet orientuotos į konkrečius sprendimus.
Nuo pat pradžių, svarstant apie geriausią diskusijų formatą buvo nutarta surašyti išgrynintas idėjas, sprendimus ir pateikti atsakingoms institucijoms, siekiant jas informuoti bei pasiūlyti alternatyvas bei idėjas esamoms problemoms spręsti. Tačiau neretai ši iniciatyva baigdavosi komiškai, kai kreipimasis buvo sutinkamas raštvedybos taisyklių ir atsakoma, jog kreipimasis persiųstas atsakingai institucijai, o šioji jaučiasi atsakinga aptakiai atsakyti, jog nagrinės, apgalvos, gerins ir tobulins.
– Kokie pokyčiai įvyko viešajame diskurse pastaraisiais metais?
– Dalis šių diskusijų tikslų buvo ne tik temų ir sprendimų siūlymas, tačiau ir viešojo diskurso kokybės kėlimas. Šiandien džiaugiamės jog dalinai šį tikslą pavyko įgyvendinti.
Siekdami kokybiškesnių diskusijų, organizavome Oksfordo stiliaus debatus, kai oponentai dažnai turi argumentuotai ginti nuomonę, kuriai asmeniškai nepritaria. Tokios pratybos moko žmones diskutuoti argumentais, nesileidžiant į asmeniškumus, galvojant atsietai nuo emocijų apie už ir prieš argumentus. Socialiniai reiškiniai yra kompleksiški, nėra vieno teisingo atsakymo. Todėl debatai vertingi siekiant įvairių argumentų apsvarstymo, ieškojimo, gryninimo.
Diskusijų kultūra pasikeitė ir smarkiai keičiasi į gerąją pusę.
Šios diskusijos davė rezultatą ir inicijavo pokytį viešąjame diskurse. Matome, kad šiandien diskusijų itin daug, jos plačiai viešinamos, transliuojamos. Organizuoti diskusijas tapo madinga. Štai, itin džiugu, jog organizuojamas diskusijų festivalis „Būtent!”, kuriame vienu metu vyks daugybė diskusijų, su iškiliais pašnekovais, moderatoriais, ekspertais. Džiaugiamės, jog diskusijos skatina domėjimąsi valstybės gyvenimu, pokalbius tarp pilietiškų, visuomeniškų, aktyvių žmonių, kurie nebijo argumentuotai išsakyti savo minčių, neįžeidžiant kolegų ir oponentų. Diskusijų kultūra pasikeitė ir smarkiai keičiasi į gerąją pusę. Džiaugiamės, galėję tapti vienu pirmųjų šios bangos šauklių.
– Kaip siūlytumėte kelti bendrą diskusijų lygi Lietuvoje? Kodėl tai yra svarbu?
– Linkėčiau įtakingiausiems Lietuvos žurnalistams diskusijas organizuoti vadovaujantis aukščiausiais pagarbos kitai nuomonei ir nešališkumo kriterijais. Žurnalistai yra pavyzdžiai, kurie diskutuoja diskusijų kultūrą. Mano nuomone, Aurimas Perednis yra puikus žurnalistas ir diskusijų moderatorius. Jis niekuomet neprovokuoja ir nebando peržengti etiškumo ribos, siekiant pažeisti ar įžeisti pašnekovą, sugluminti, išgauti netikėtumą ir pašnekovo klaidą. Dėl to jo laidos nėra mažiau populiarios. Tuo tarpu turim daug kitokių pavyzdžių. Kalbama ir apie bendravimo kultūrą – Lietuvoje, kur ir taip patyčių problema itin opi, žiniasklaidoje privalo to siekti vengti.
Linkiu, kad diskusijų būtų kuo daugiau – kad kuo daugiau žmonių diskutuotų. Kuo daugiau diskusijų, tuo žmonės stipriau pajus, jog jie taip pat gali dalyvauti sprendimų kūrime ir įgyvendinime, išgirs argumentų už ir prieš, atras tiesą ir supras, jog nėra viskas taip paprasta. Pavyzdžiui, jog valdžiai užtenka pakelti visiems atlyginimus ir viskas išsispręs. Pradėjus diskutuoti paaiškės, jog tai nėra taip paprasta, išgirs prieštaringus argumentus, ir tokiu būdu visi taps šiek teik sumanesni, sunkiau pasiduos manipuliacijoms ir populizmui. Galbūt, labiau jausis valstybės šeimininkais, galinčiais siūlyti apgalvotus ir išgrynintus sprendimus.
– Kaip globalūs lietuviai prisideda prie pokyčių dalyvaudami diskusijose?
– Į kiekvieną diskusiją stengiamės pakviesti bent vieną lietuvį, turintį akademinės, profesinės ar darbo tarptautinės patirties. To tikslas – neužsidaryti savo mažame ir provincialiame pasaulyje, kad negalvotumėm, jog tik Lietuvą kankina tokios problemos, pamatytum globalią perspektyvą ir galbūt pamatytumėm šalių, kurios jau išsprendė problemas, su kuriomis mes susiduriame, galbūt pamatyti gerųjų pavyzdžių, kuriuos būtų galima pritaikyti Lietuvoje. Globalūs Lietuviai ir „Global Lithuanian Leaders“ tinklo nariai neretai pateikia įdomių įžvalgų ir praturtina mūsų diskusijas įvairias požiūrio kampais, aspektais, alternatyviais pasiūlymais.
– Papasakokite apie keletą įdomiausių diskusijų – apie ką buvo kalbama, kokie buvo už ir prieš argumentai, kas buvo nuspręsta?
Man, asmeniškai labiausiai įstrigo pati pirmoji diskusija, į kurią atsakymo ieško visa Lietuva: „Quo Vadis, Lituania?“.
– Labai sunku išskirti vieną įdomiausią diskusiją. Visos savaip įdomios. Man, asmeniškai labiausiai įstrigo pati pirmoji diskusija, į kurią atsakymo ieško visa Lietuva: „Quo Vadis, Lituania?“ – kokius tikslus turime išsikelti Lietuvai ir kokią viziją matyti, tiek daug pasiekus per paskutinius dvidešimt septynis metus, įstojus į ES, įsivedus eurą, įstojus į NATO? Išties, Lietuva susiduria su labai svarbiu klausimu – kas toliau? Kokius tikslus turėtumėm išsikelti, kad nesustotumėm pusiaukelėje, kad toliau siektumėm gerinti tiek ekonominę, socialinę, politinę situaciją mūsų šalyje.
Įsimintina šiek tiek susijusi ir neseniai vykusi diskusija apie reformas. Joje dalyvavo vyriausybės atstovė atsakinga už reformas, vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, mokslininkai, reformų specialistai. Nagrinėjome klausimą, kodėl stringa reformos Lietuvoje ir ką galima padaryti, kaip jas įgyvendinti sparčiau, be trikdžių, ir ar į manoma surasti konsensusą, kad visi būtų patenkinti siūlomomis ir vykdomomis reformos. Taip ir daugybė kitų diskusijų, kuriose diskutuota itin svarbiais klausimais: švietimo, nelygybės, socialinės atskirties, saugumo. Kiekviena diskusijas savaip vertinga, įdomi, ir išskirtinė dėka joje dalyvaujančių išskirtinių asmenybių. Visuomet laukiu įžvalgų ir pokalbių su tais žmonėmis.
– Kas mūsų laukia naujajame sezone?
– Turime visą eilę aktualių temų, kuriomis dar nediskutavome. Idėjų festivalyje „Būtent!“ diskutuosime Lietuvos identiteto klausimais, nagrinėdami lietuvių identitetą tiek etniniu, tiek pilietiškumo aspektu, taip pat kalbėdami apie globalius lietuvius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenančius. Spalį planuojame diskusiją apie šalies gynybą ir kaip kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti. Diskusija organizuojama kaip tik apsibaigus „Zapad“ kariniams mokymams Baltarusijoje ir Kaliningrade. Kalėdiniam laikotarpiu esame paruošę temą apie tikėjimą – ar madinga, verta tikėti. Esam paruošę gana daug įdomių temų ir kviečiame aktyviai stebėti transliacijas per LRT.lt portalą ir aktyviai dalyvauti gyvai Mažvydo Bibliotekoje.
Naujausioje diskusijoje su Jurgiu Didžiuliu, Algirdu Kaušpėdu ir dr. Tomu Balkeliu tema „Lietuva šiandien – globali ar lokali?“ dalyvaukite jau šeštadienį, 16.30 val., diskusijų festivalyje „Būtent!“ Birštone. Diskusiją bus galima stebėti ir internetu per LRT.lt portalą.
