D.Voveris pasakojo, kad vadovu pradėjo dirbti sulaukęs tik 23-ejų: „Kad tai atsitiks taip greitai, aš net nesapnavau, bet gyvenime yra du momentai – vienas momentas, kai tu pats sunkiai dirbi ir kažko sieki ir kai tau dar truputėlį padeda aplinkybės. Man truputėlį padėjo aplinkybės, bet ir aš pats labai stengiausi. Ir apsidairau – man dvidešimt trys metai ir aš jau ant popieriaus esu įmonės vadovas.“
„Aš manau, kad pagrindinė savybė, kurios akcininkai tikisi iš samdomo vadovo, yra patikimumas“, – sako D.Voveris.
D.Voveris pabrėžia, kad bet koks vadovas turi mokėti dirbti su žmonėmis, strateguoti, išmanyti finansus, tačiau esminė savybė – patikimumas.
D.Voveris dalijasi, kokios priežastys nulėmė tokį ankstyvą karjeros šuolį: „Jeigu tu darai viską taip pat, kaip daro visi, toks pat bus ir rezultatas. Kitas dalykas, reikia nebijoti ir rizikuoti. O rizikuoti, aš turiu omenyje, kad kartais tų aukštesnių pozicijų reikia ir paprašyti. Jeigu nori tapti vadovu ir apskritai nori padaryti gerą karjerą, reikia truputį mažiau galvoti apie save ir daugiau galvoti apie organizaciją.“
Laidoje D.Voveris pasakoja apie skaudžiausias pamokas vadovo karjeros pradžioje, kai įmonės sąskaitoje pinigų nėra, o pavedimai laukia. D.Voveris teigia, kad šis periodas tikrai nebuvo lengvas, bet tai buvo gera pamoka: „Didžiausia klaida, kokią galima padaryti tokioje situacijoje, tai bijoti bendrauti ir pasislėpti po lapais.“
Daugiau – laidoje „Atvirai su vadovu“: