Vyras tęsia toliau: „Noras keisti gyvenimo būdą man buvo pagrindinis stimulas. Bet svarbiausia buvo sau prisipažinti: taip, aš esu priklausomas nuo alkoholio ir noriu jo nebevartoti. Pagrindinis blaivėjimo receptas toks: „Negerk pirmos taurelės, tik šiandien pabūk negirtas. Ir taip kasdien.“ Džiaugiuosi, kad jau septynerius metus esu blaivus. Blaivybę gavau už dyką. Tik tam reikėjo vidinių pastangų.“
Patiko gyventi vis išgeriant
E.Aukščionis sakė, kad dirbo atsakingą darbą, pats planavo savo laiką ir veiklą. Darbe nuolat buvo kavos ir dar ko nors prie jos. Kas nors nuolat vis pavaišindavo. Jis juokavo, kad per viršų nepildavo, bet visokių vaišių netrūko.
Jam patiko gyventi vis išgeriant. Tada, rodos, ir problemų mažiau, į viską gali paprasčiau žiūrėti, tarsi ir įtampos nebelieka. Savo pareigas jis gerai atliko. Net valdžia iš Vilniaus jokių priekaištų neturėjo, ataskaitos laiku parengtos, dokumentai tvarkingi. Toks lengvas apsvaigimas netrukdė darbui. Ir taip visą dešimtmetį jis vis darbe pasivaišindavo.
Pašnekovas kalbėjo, kad gyvenime nėra smulkmenų, viskas pamažu dedasi į krūvą, o kritiniu momentu kad smogia visa jėga, net nebesupranti, kas ir kodėl įvyko. Tie smūgiai žmogų ima ir palaužia.
Ir jo gyvenime būta stiprių sukrėtimų. Vienintelis sūnus pateko į avariją, patyrė didelę traumą.
Žinokite, po truputį girtuokliauti neįmanoma – arba geri daug, arba visai negeri.
Anksčiau negu daugelis išėjęs į pensiją (tokia buvo darbo specifika), E.Aukščionis svaigalus pradėjo gerti kasdien. Tai tęsėsi apie šešetą metų. Vienas jis niekada negerdavęs, tik su bičiuliais. O tokių pat išgeriančių buvo aplinkui.
Susibūrė keletas gatvės kaimynų ir pradėjo vieni pas kitus ratus sukti. Susitikdavo net po du kartus per dieną. Jų būryje buvo viena moteris. Pasak Eimučio, ji už vyrus daugiau išlenkdavo, o kartais dar ir kokį buteliuką pasisavindavo. Iš gatvės sugėrovų būrio jau keturi išėjo į amžinybę.
„Žinokite, po truputį girtuokliauti neįmanoma – arba geri daug, arba visai negeri. Tarpinio varianto nėra. Tik taurelę išlenki, tuoj kojos ir neša pas draugus. Kartais ir namo pareiti būdavo sunku, kiti palydėdavo. Žmonai buvo be galo sunku. Į tą mano problemą žmona žiūrėjo supratingai, sakė, jog tai – liga“, – E.Aukščionis prisiminė sudėtingą savo gyvenimo periodą, kuris tęsėsi apie 16 metų.
Lemtingas žingsnis
Ilgam atmintyje išliks pirmasis susitikimas su AA grupe, pasakojo E.Aukščionis. Pirmiausia jis įsidėmėjo žodžius: kas vakar gėrė, šiandien blaivus. Ir tuoj pat išgirdo savo vidinį sąžinės balsą: viskas, aš nebegaliu gerti, kitaip aš meluosiu.
„Pamenu, sugrįžęs namuose radau didelį degtinės butelį. Bet aš negaliu gerti nė lašo. Viskas, sako vidinis balsas, prabilo sąžinė. Akistata su sąžine buvo svarbiausias lūžis mano gyvenime. Dar ilgai sapnuodavau, kad geriu su senais savo draugeliais. Aš tvirtai buvau pasakęs: svaigalams STOP. Ir tada atėjo palengvėjimas į šeimą, man nebereikėjo meluoti, apgaudinėti, kad einu pas kaimynus pabendrauti.
Žinokite, alkoholikai sugeba teisintis, moka gudriai meluoti, prikuria pasiteisinimų, suranda daugybę priežasčių, yra puikūs manipuliatoriai. Jiems atrodo, kad jie elgiasi teisingai, apie save yra geros nuomonės.
Priklausomybė nuo alkoholio anonimų įvardijama kaip nepagydoma liga (mokslas „piliulių“ dar nesukūrė), progresuojanti (noras gerti tik didėja), mirtina liga. Tačiau jie kartu priduria – sveikimas visada yra. Gydytojas esi tu pats. O receptas toks: negerk pirmos, tik šiandien pabūk blaivus. Ir taip kasdien“, – klausėmės ilgo Eimučio monologo. Jis kalbėjo ramiai, atsargiai rinkdamas žodžius.
„Tu pats turi norėti būti blaivus, prievartos negali būti, – E.Aukščionis dėstė mintis apie savo ieškojimų kelią. – Kai žmogus pasiryžta ateiti į AA grupės užsiėmimus, iš pradžių jam reikia ypatingo dėmesio, jį reikia visokeriopai padrąsinti, leisti išsikalbėti, reikia jį paremti, kad jis pasijaustų esąs tarp bendraminčių, kad būtų skatinamas eiti toliau.“
Retorinis E.Aukščionio klausimas: kas yra blaivybė? Visa, ką jis turi šiandien, prilygsta lobiui. Tai galimybė gyventi laisvai, be melo, gyventi klausant savo sąžinės. Vertinga ir neįkainojama dvasinė patirtis, kurią įgijo lankydamas AA užsiėmimus. Už viską jis dėkingas būtent AA judėjimui.
Šiauliuose veikia trys AA grupės
AA grupė, kurią lankė E.Aukščionis, glaudžiasi vyskupijos pastoraciniame centre. Užsiėmimai vyksta pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 18 iki 20 val. Ne tik vyrai lanko, bet ir moterys, jų – apie 30 proc. Lanko nemažai jaunų žmonių. Čia laukiami visi, kurie turi priklausomybę nuo svaigalų. Visos trys AA grupės Šiauliuose glaudžiasi prie bažnyčios. Kiekviena grupė turi išsilaikyti pati, atsisakydama pašalinių įnašų.
Trejus metus E.Aukščionis vadovavo AA grupei. Jo pagrindinis reikalavimas buvo toks: susirinkimo pradžioje svarbu atvirai ir nuoširdžiai pasikalbėti.
„Sveikimo programa tuo ir prasideda: išsikalbėti, nuoširdžiai bendrauti, atverti savo širdį, gal skausmas slegia, gal koks nerimas ar koks dvasinis sukrėtimas. Nuoširdumas ir šiluma lydi visus narius, išsiverdame kavos, arbatos, gimtadienio proga nusiperkame tortą, – sakė E.Aukščionis. – Visi sušyla, pabendrauja. Ir atsiveria tyliosios durys į kitokį gyvenimą – į blaivų. Deja, ne visi išlaiko valios ir pasiryžimo egzaminą, vėl sugrįžta į klampynę, vėl girtuokliauja.“
Pasukęs blaivybės keliu, E.Aukščionis vis tebelanko AA grupės užsiėmimus. Jis dažnai grupės nariams kartoja, kad nereikia vienu metu daryti daug darbų, turėti daug planų, viską planuoti nuosekliai, ramiai, daryti pradėtus darbus atsakingai ir neskubant. Ir dar labai svarbu: neapsikrauti smulkiais dalykais, kurie nejučiomis susikaupia, o paskui nelauktai smogia didele jėga. Tada žmogus gali palūžti. Yra dvylikos žingsnių programa, taip pat dvylika tradicijų, kurių reikia laikytis.
Jau septynerius metus E.Aukščionis nevartoja alkoholinių gėrimų. Bet jis lanko AA grupę, nori padėti kitiems, savo pavyzdžiu suteikia impulsą tapti blaivininkais.
Anoniminių alkoholikų sveikimo 12 žingsnių programa
- Prisipažinome, kad esame bejėgiai prieš alkoholį ir kad mūsų gyvenimas tapo nevaldomas.
- Įsitikinome, kad tik galingesnė už mus pačius Jėga gali grąžinti mums sveiką mąstymą.
- Nusprendėme patikėti savo valią ir gyvenimą Dievo, kaip mes Jį suprantame, globai.
- Nuodugniai ir be baimės atlikome sąžinės sąskaitą.
- Prisipažinome Dievui, sau ir kitam žmogui visą teisybę apie savo paklydimus.
- Galutinai pasirengėme, kad Dievas pašalintų mūsų būdo trūkumus.
- Nuolankiai Jo prašėme tuos mūsų trūkumus pašalinti.
- Sudarėme sąrašą visų žmonių, kuriuos skriaudėme, ir pasiryžome skriaudas atitaisyti.
- Kur galėdami, asmeniškai atitaisėme skriaudas žmonėms, išskyrus atvejus, kai tuo būtume pakenkę jiems ar kam nors kitam.
- Nuolatos stebėjome save ir jei būdavome neteisūs, tuoj pat prisipažindavome klydę.
- Malda ir meditacija siekėme stiprinti sąmoningą ryšį su Dievu, kaip mes Jį suprantame, melsdami vien sugebėjimo pažinti Jo valią mums ir stiprybės ją vykdyti.
- Dėl šių žingsnių dvasiškai pabudę, mes stengėmės perduoti tą žinią kitiems žmonėms ir visada gyventi pagal šias nuostatas.
