„EdTech Lithuania“ vadovas, visuomenininkas ir švietimo inovacijų ekspertas Š.Dignaitis: „Įgūdžių visuma yra svarbesnė nei kažkoks pavienis įgūdis, kadangi esame nuolatiniame pokytyje“
– Kokius pagrindinius įgūdžius patartumėte stiprinti siekiant sėkmės profesinėje srityje?
– Dalykai pasidaro darymo būdu. Man patinka šis posakis, kai galvoju apie bet kokią sėkmę profesinėje srityje. Tikiu, kad įgūdžiai formuojasi kaip šalutinis mūsų darymo efektas. Gal būsiu banalus, bet būti drąsiai ar drąsiam daryti tai, ko dar nesupranti, nemoki ir t. t. – visai sveikintinas įgūdis, kurį rekomenduočiau praktikuoti visiems.
Dar pridėčiau žingeidumą – nuolatinį norą domėtis, mokytis ir jungti iš pirmo žvilgsnio nesijungiančius dalykus. Pvz.: savo įžvalgas iš hobio, sporto ar dar kažko, kas jums įprasta, perkelti į darbo kasdienybę ir pasižiūrėti, kaip jūsų smalsumas vienoje sferoje gali materealizuotis kitoje.
– „WoW University“ paskaitoje kalbėsite apie naujausias tendencijas. Ar laikui bėgant svarbiausi įgūdžiai darbo rinkoje keičiasi? Kaip juos koreguoja dirbtinis intelektas?
– Viskas keičiasi, tačiau baziniai minkštieji įgūdžiai išlieka kaip svarbiausi – lyderystė, komandinis darbas, komunikacija, kritinis mąstymas.
Jei kalbame apie dirbtinį intelektą, manau, kad tai galimybė sutaupyti laiko. Ar tai reiškia, kad jei aš nesinaudoju dirbtinio intelekto įrankiais, jau esu atsilikęs nuo darbo rinkos ir su manimi kažkas blogai? Nemanau. Reikėtų pagalvoti ir apie tai, kada jis ne padeda, o trukdo. Duosiu savo pvz., su kuriuo nebūtinai visi sutiksite: aš, matydamas Linkedin įrašus, parašytus dirbtinio intelekto, apeinu ir nurašau tuos žmones, kurie tai daro, kaip tinginius. Lengvai apkaltinu juos, kad taupydami savo laiką, jie gaištą manąjį. Man neįdomu „emoji“, teksto struktūra ir kažkokia refleksija ar banalūs top kažkas. Man įdomi žmogaus, kaip profesionalo, nuomonė apie vieną ar kitą dalyką, jo įžvalgos ir pastebėjimai.
– Ar visose darbo sferose reikalingi skirtingi įgūdžiai, o gal darbuotojams taikomi ir universalūs reikalavimai?
– Yra tekę priimti nemažai darbuotojų, o tuo pačiu ir atsisveikinti. Priimdavau savo srities profesionalus, kurie sugeba greitai mokytis ir moka dirbti komandoje. Atsisveikindavau su tais, kurie sako vienaip, o rezultatai visgi rodo ką kita, taip pat su tais, kurie dėl įvairiausių priežasčių tampa toksiški komandai. Gal jaučiasi neįvertinti, gal turi iššūkių asmeniniame gyvenime – nepaisant priežasčių, deja, su tokiais žmonėmis tenka atsisveikinti.
– Kokie įgūdžiai laikui bėgant gali tapti visai bereikšmiais? Ar visi suspėsime prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos?
– Įgūdžių visuma yra svarbesnė nei kažkoks pavienis įgūdis, kadangi esame nuolatiniame pokytyje. Nemanau, kad kažkas yra svarbiau už kažką kita. Viskas priklauso nuo žmogaus ir nuo konteksto. Man asmeniškai, pagal mano kasdienybę ir mano kompetencijas, taip jau išėjo, kad komunikacija yra kertinis įgūdis, kuris padeda pasiekti daugiausia rezultato. Nemanau, kad back-end programuotojas galėtų pasakyti tą patį. Veikiau kalbėtų apie kritinį mąstymą, problemų sprendimą ir pan. Visgi, nedrįsčiau teigti, kad kažkuris įgūdis gali tapti bereikšmis.
Atsisveikindavau su tais, kurie sako vienaip, o rezultatai visgi rodo ką kita, ir su tais, kurie dėl įvairiausių priežasčių tampa toksiški komandai.
Pasidalinsiu mano akiai įdomia statistika: 65 proc. moksleivių, kurie šiuo metu pradinėse klasėse, dirbs tokius darbus, kurių dar nėra rinkoje. 150 mln. naujų darbo vietų atsiras per artimiausius penkerius metus, tai bus susiję su technologijomis. Tai yra Pasaulio ekonomikos forumo duomenys. Manau, kad darvinizmas padarys savo – išliks tie, kurie geriausiai prisitaiko. O žmonės, tikiu, tą daro puikiai, nepaisant to, kaip greitai viskas aplink darbo rinkoje keičiasi.
Drąsa eksperimentuoti, lyderystė imtis veiksmo, geri komunikaciniai įgūdžiai ir specifinės srities, kurioje veikiate išmanymas, tikrai atneš gerų rezultatų, jei tik bus dirbama tikslingai.
Aštuonių knygų ir dviejų bestselerių autorė, apdovanota Kazio Barėno literatūrine premija, V.Rykštaitė: „Blogai, kai įgūdis tampa komforto zona, būtent tuomet sustoja asmenybės profesinis augimas“
– Kokie įgūdžiai šiuo metu yra svarbiausi siekiant sėkmės profesinėje srityje?
– Įgūdžiai visada yra svarbūs, juk niekas nepadaro karjeros nieko nemokėdamas. Normalu, kad pradėjęs naują darbą žmogus neturi patirties. Tačiau, priklausomai nuo darbo, vieni jau pradeda dirbti turėdami didelį teorijos bagažą, kitiems tenka mokytis dirbant, dažnai ir iš savo klaidų.
Kita vertus, turbūt blogai, kai įgūdis tampa komforto zona, būtent tuomet sustoja asmenybės profesinis augimas, kai jau atrodo, kad viską moku, viską žinau. Smagu būti savo srities asu, tačiau tuo pačiu pasauliui reikia žmonių, kurie atviri ir sugeba priimti naują informaciją, išmėginti naujas metodikas, eiti nepramintais kelias. Tik dėl drąsos maištauti ir kurti savo taisykles, o ne dėl įvaldyto meistriškumo vyksta įvairūs moksliniai ir filosofiniai protrūkiai, pažanga.
– Ar darbiniai įgūdžiai gali skirtis, priklausomai nuo šalies, verslo pobūdžio, ar būna universalūs?
– Darbiniai įgūdžiai skiriasi ne tik tarp šalių, bet ir kiekviename darbe. Juk chirurgo turimi įgūdžiai radikaliai skirsis nuo mados redaktorės ir t. t. Kiekviena šalis turi savo kultūrą ir jai būdingą etiketą, verslo etiką. Aukštos klasės verslai netgi samdo tam tikrus kultūros gidus, padedančius išvengti nesusipratimų dirbant skirtingose šalyse ir megzti tvirtus verslo ryšius.
– Kokie įgūdžiai jums pačiai labiausiai praverčia, o ko norėtumėte išmokti?
– Tai įgūdžiai, kurių reikia mano darbui, svarbiausias iš jų – rašymas. Norint gerai rašyti reikia daug skaityti. Be to, rašymas neapsiriboja gramatikos išmanymu (čia dar juk dažnai padeda ir redaktoriai) ar lakia fantazija, tačiau, priklausomai nuo kuriamo tekstų turinio, svarbu domėtis pasauliu, mokėti efektyviai atrinkti informaciją, ugdyti kritinį mąstymą.
Smagu būti savo srities asu, tačiau tuo pačiu pasauliui reikia žmonių, kurie atviri ir sugeba priimti naują informaciją, eiti nepramintais kelias.
Augant mano paskyrai soc. tinkluose, man teko išmokti naujų dalykų, pavyzdžiui, fotografuoti, redaguoti nuotraukas, dirbti su įvairiomis „Instagram“ įrašus pagražinančiomis aplikacijomis. Taip pat nemažai dėmesio skiriu sekėjų psichologijai, marketingui. Pastaruoju metu man tai itin įdomios ir naudingos temos. Na, ir žinoma, visi algoritmų žaidimai ir techninės „Instagram“ bei mano tinklapio pusės. Nors samdau porą žmonių, tačiau tikrai labai daug per pastaruosius penkerius metus išmokau ir darau pati.
Pagrindinis mano tikslas vis tik yra rašymas ir svajoju vaikams paaugus vėl studijuoti, tik šįkart kūrybinį rašymą kokiame gerame JAV universitete. Pati vedu kursus apie knygų rašymą ir rašymą soc. tinkluose, tačiau niekad nemanau, kad viską žinau ir noriu mokytis visą gyvenimą. Šitaip daug įdomiau!
– „WoW University“ paskaitoje kalbėsite apie kūrybiškumą ir kaip jį ugdyti. Kokius gebėjimus pervertiname, o kam skiriame per mažai dėmesio?
– Kiekvienos profesijos atstovai atsakytų savaip. Mano pastebėjimu, apie kūrybinį darbą svajojantys žmonės dažnai pervertina, romantizuoja įkvėpimą, kai iš tiesų reikia sveikos rutinos ir savidisciplinos. Norintys rašyti dažnai pervertina gramatiką ir nepakankamai vertina būtinybę nuolat skaityti kuo įvairesnės literatūros. Wanna-be nuomonės formuotojai pervertina savo įrašų reguliarumą, dažnumą ir nuvertina turinio kokybę. Man būtų įdomu sužinoti, ką į šį klausimą atsakytų gydytojai ir lėktuvų pilotai.
– Kaip manote, ar profesiniai įgūdžiai gali skirtis, priklausomai nuo lyties?
– Pasaulyje žmonės jau daugybę kartų įrodė, kad moterys ir vyrai, kai labai nori, gali vienodai gerai atlikti tuos pačius darbus. Aišku, biologiškai vyrų raumenys stipresni ir t. t., nesame vienodi, tačiau visi turime turėti vienodas galimybes siekti tų pačių darbų. Dauguma vyrams ar moterims priskiriamų įgūdžių tėra stereotipai, nesunkiai paneigiami. Nėra tokio darbo, kurį mano vyras atliktų už mane, jei abu turėtume vienodą įdirbį. Aišku, kai kur dar daug lemia talentas, prieš kurį įgūdžiai bejėgiai, bet talentas nuo lyties tikrai nepriklauso.
– Esate trijų vaikų mama. Ar siekiate vaikams nuo mažens įdiegti tam tikrus įgūdžius, kurie galėtų būti naudingi būtent siekiant realizacijos profesinėje srityje?
– Ne. Kol kas vaikus mokau empatijos, tvarkos, mandagumo, tiesos, laikytis žodžio – tiesiog būti jautriais, gerais, apie savo jausmus ir apskritai komunikuoti mokančiais žmonėmis. Nė karto neklausiau nė vieno iš savo vaikų, kuo nori būti užaugę. Šitas klausimas sukuria nereikalingą spaudimą, skatina galvoti apie tolimą ateitį, o savo vaikams linkiu kuo ilgiau išbūti naivioje vaikystėje, čia ir dabar. Apie profesinius įgūdžius jie galės pradėti galvoti studijų metais. Viskam savas laikas.
Fizikos mokslų daktarė, optinių ir lazerinių sistemų inžinierė, prisidėjusi prie marsaeigio „Perseverance“ kūrimo, S.Liukaitytė-Suszczynska: „Koncentracija yra susijusi ne tik su gebėjimu susikaupti darbe ir išmokti naujų profesinių dalykų, bet ir gera mūsų savijauta“
– „Wow University“ Ateities įgūdžių kurse mokysite, kaip stiprinti koncentraciją ir kritinį mąstymą. Kodėl šie įgūdžiai reikšmingi šiandien?
– Šiuolaikinis žmogus nuolat yra atakuojamas gyvenimo būdo ir mus supančios aplinkos. Gyvename ekranų, reklamų, išmaniųjų telefonų laikais, kai visos aplinkos tikslas yra nukreipti mūsų dėmesį, nuolat blaškyti, kad parduotų mums kokį nors produktą ar perduotų norimą informaciją. Tyrimai rodo, kad naujosios kartos gebėjimas susikoncentruoti yra prastesnis nei senesnės, kuri neturėjo tiek ekranų. Koncentracija yra susijusi ne tik su gebėjimu susikaupti darbe ir išmokti naujų profesinių dalykų, bet ir gera mūsų savijauta: kuo labiau mes blaškomės nuo vienos veiklos prie kitos, tuo didesnį stresą patiriame, mažėja mūsų efektyvumas, prastėja pasitenkinimas gyvenimu.
Kritinis mąstymas yra susijęs su kasdiene informacijos gausa iš daugybės informacijos šaltinių – tinklalapių, socialinių tinklų, žmonių, turinčių tikslą pakleisti informaciją. Tačiau buvę daug atvejų, kai paskleidžiama klaidinga informacija. Tokių pavyzdžių pasitaikė net medicinos istorijoje, kai dėl kritinio mąstymo stokos ir negebėjimo išanalizuoti informacijos šaltinių pasklido klaidinga informacija, kad skiepai sukelia autizmo spektro sutrikimus. Kritinis mąstymas yra itin svarbus, kad informacijos gausoje atsirinktume patikimus šaltinius, gebėtume analizuoti informaciją ir į ją įsigilinti.
– Kaip stiprinti koncentraciją ir kritinį mąstymą?
– Mūsų smegenys yra plastiškos ir, jei nepasižymime gera koncentracija ar kritiniu mąstymu, galime tai pakeisti. Galiu atskleisti itin naudingą „2 sekundžių taisyklę“. Žmogus yra tingi būtybė ir mūsų smegenys užkoduotos taip, kad siekia nuveikti kuo mažiau. Kad neblaškytų televizorius, socialiniai tinklai ar kt., padarykime taip, kad jiems pasiekti reikėtų įdėti daugiau pastangų: palikime televizoriaus pultelį kitame kambaryje, išinstaliuokime feisbuko programėlę iš telefono.
Mūsų smegenys yra plastiškos ir, jei nepasižymime gera koncentracija ar kritiniu mąstymu, galime tai pakeisti.
Kritinį mąstymą treniruoti galime mokydamiesi svarbių dalykų, daug skaitydami, gilindamiesi į vieną sritį. Kuo labiau gilinamės į vieną sritį, tuo geriau gebame atsirinkti informacijos šaltinius, surasti tam tikrus užkoduotus aspektus, kurie rodo, kad skaitome patikimus šaltinius. Tuos įgūdžius vėliau galime perkelti ieškodami informacijos kitose srityse. Taigi, viena pagrindinių užduočių – tapti kurios nors srities ekspertu.
– Paskaitose kalbėsite apie tendencijas. Kaip keičiasi profesinių įgūdžių reikšmė tobulėjant technologijoms?
– Kai kurie įgūdžiai netenka prasmės, bet kiti tampa dar svarbesni. Galvojant apie išlikimą darbo rinkoje ir komfortišką gyvenimą (išlaikant balansą tarp darbo ir poilsio), ypač svarbus tampa gebėjimas susikoncentruoti, nes jis leidžia dirbti efektyviau ir nuveikti daugiau. Mažiau nedirbame, nes kompiuteris ir telefonas visada po ranka – taigi, galime dirbti nuolat. Net dirbtinis intelektas, su kuriuo jau pati dirbu, tik greičiau suranda ir susistemina informaciją, tačiau jis neatlieka šaltinių analizės, tai daryti reikia patiems. Pastebėjau, kad labai dažnai surinkta informacija nebūna visiškai teisinga, tad turi gebėti kritiškai mąstyti ir atsirinkti pats.
– Kiek svarbios darbo rinkoje asmeninės kompetencijos ir minkštieji įgūdžiai?
– Darbo rinkoje labai didelė konkurencija dėl globalizacijos – visi kalba angliškai ir atvažiavę iš bet kur gali integruotis bei dirbti tarptautinėse kompanijose. Taigi, reikia stengtis kažkuo išsiskirti kaip asmenybei, nes techninis ar net genialus mąstymas ne visada yra pranašumas.
Gebėjimas komunikuoti, susikoncentravimas ties viena užduotimi ir kiti minkštieji įgūdžiai neretai laimi prieš gebėjimą, pavyzdžiui, mintinai dauginti keturženklius skaičius. Pagalvojus apie savo karjerą, visus reikšmingus žingsnius padariau pasitelkusi savo minkštuosius įgūdžius.
