15min ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) tęsia pasakojimų ciklą „Emocijos“. Devintasis pasakojimas – apie ypatingą Rūtos ir Tado meilės istoriją bei netikėtai atrastą aistrą sveikuoliškiems desertams.
VISUS STRAIPSNIŲ CIKLO „EMOCIJOS“ PASAKOJIMUS RASITE ČIA
Rūta ir Tadas prieš septynerius metus susipažino internete. Į jųdviejų pašto dėžutes atėjo reklama, kviečianti atsisiųsti pažinčių programėlę. Nieko nelaukę Rūta ir Tadas pasinaudojo galimybe.
„Tadas man parašė, kad norėtų susitikti kavos, bet tą dieną man buvo prasta nuotaika ir aš jam atrašiau, kad neieškau jokių draugysčių ir pažinčių, nes esu neįgali, judu vėžimėlio pagalba ir manęs jokios pažintys nedomina. Po kelių minučių gavau atsakymą, kad jam mano negalia yra visiškai neįdomi ir nerūpi.
Buvau lengvame šoke – kaip taip gali būti, kad jaunam ir simpatiškam vaikinui nerūpi negalia? Na gerai, pakviečiau jį į svečius kavos, pagalvojau, kad nieko neprarasiu. Neturėjau jokios minties, kad susirasiu vaikiną, tiesiog susitarėme pasišnekučiuoti“, – pasakojo Rūta.
R.Kupčinskaitė teigė, kad po šio pasimatymo sulaukė kvietimo susitikti dar kartą, tačiau ji ir tuomet netikėjo, kad Tadas atvyks. Bet jis atvyko pratęsti pokalbio – taip užsimezgė romantiška jųdviejų pažintis.
„Negalvojome, kad viskas išaugs į meilę – tuo momentu bendravome kaip draugai, dalinomės patirtimi ir man buvo keista, kad tikrai simpatiškas vyrukas su manimi noriai bendrauja ir visiškai nesureikšmina mano neįgalumo“, – sakė ji.
Vėliau Rūta išvažiavo dirbti į vasaros stovyklą. Tadas išreiškė norą atvykti, tačiau Rūtą vėl aplankė neigiamos mintys: „Pagalvojau, kad galbūt pamatys daugiau neįgalių žmonių ir nenorės su manimi tęsti draugystės, bet, atvykęs į tą stovyklą, visą laiką padėjo man dirbti su neįgaliais žmonėmis“, – pasakojo R.Kupčinskaitė.
Šioje stovykloje užsimezgė jau septynerius metus trunkanti Rūtos ir Tado meilės istorija.
„Nori nenori, tu būsi mano žmona“, – sako. Neturėjau kito pasirinkimo, tiesiog buvo pateiktas toks faktas“, – juokėsi Rūta.
Prieš ketverius metus jiedu susilaukė dukros Miglės. Rūta pasakojo, kad tuo metu Tadui teko išeiti iš darbo, kad padėtų auginti dukrą, todėl sutuoktiniai negalėjo sau leisti oriai gyventi.
„Norėjome kažkaip patys save palepinti, todėl namuose pradėjome kepti tortus. Pirmasis tortas buvo Miglės krikštynoms. Vėliau taip patiko mums šis procesas, kad kartu su Tadu mus tai labai suvienijo. Vakarais išbandydavome vis naujus desertus“, – pasakojo ji.
Rūta metus dalyvavo projekte „Draugystė veža“, jai teko apsilankyti „Rūtos“ saldainių fabrike – po šios ekskursijos jiedu tapo tikri konditerijos fanai.
„Sužavėjo saldainių darymas, tad pradėjome gaminti ir juos. Tai nėra mūsų pragyvenimo šaltinis – kepinius dovanojame. Savo šaldiklyje turime visko – špinatų, rūgštynių, tad iš sveikų produktų gaminame vaikams tortus ir juos dovanojame. Ir vaikams smagu gauti tokią dovaną, ir mus tai labai žavi“, – pasakojo Rūta.
Galbūt savo hobį Rūta ir Tadas pavers šeimos verslu? „Mano vyras šiuo metu dirba Fizikos institute, o aš vis dar mamystės atostogose. Turiu svajonę įrengti dirbtuvėles ir mokyti žmones pasidaryti sau kažką gražaus – galvoju ir apie tortus, ir apie rankdarbius“, – pasakojo R.Kupčinskaitė.
Man reikia tavo šypsenos ir apkabinimo. Ne užuojautos ar atodūsio. Noriu to, ko trokštame visi, – būti suprastas ir išklausytas. Galimybės klysti ir pasitaisyti. Noriu kalbėti, pasakoti, juoktis, apkabinti, pamatyti, tyrinėti, ieškoti, ką nors naujo sužinoti, dalytis, toli keliauti. Noriu tylėti, savo mintis rašyti, paslaptį papasakoti, ne vietoj juoktis, nuo darbų pavargti, dainuoti, piešti, kurti, išmokti groti. O jei neišeis, rytoj sugalvosiu ką nors naujo.
„Emocijos“ – 15min ir Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) pasakojimų ciklas, skirtas socialiniam įsitraukimui didinti. Pasakojimų cikle aprašomos šios socialinės akcijos herojų gyvenimo istorijos, netikėti pomėgiai, siekis būti laimingais, kad ir kas nutiktų.
