15min ir Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) tęsia pasakojimų ciklą „Emocijos“. Dešimtasis pasakojimas – apie meilę sportui, kurios nesustabdo net didžiausios gyvenimo traumos.
VISUS STRAIPSNIŲ CIKLO „EMOCIJOS“ PASAKOJIMUS RASITE ČIA
I.Lavrentjevas save laiko neįgaliųjų sporto veteranu – jis vienas pirmųjų, Lietuvoje pradėjęs neįgaliųjų sportą.
„Tuo užsiimti pradėjau jau 80-aisiais. Neįgaliųjų sovietiniais laikais „nebuvo“, jie neegzistavo, bet vėliau situacija pradėjo keistis“, – sakė Igoris.
Igoris pasakojo, kad iš pradžių išbandė lenktynes su neįgaliųjų vežimėliais, vėliau bandė žaisti tinklinį, pritaikytą neįgaliesiems. 90-aisiais atėjo meilė stalo tenisui, kai Igoris sudalyvavo Europos neįgaliųjų čempionate Slovakijoje.
„Nuo to laiko ir žaidžiu, dalyvauju įvairiose varžybose, čempionatuose. Aukštumų nepasiekiau, nes yra labai didelė konkurencija, bet prizinių vietų teko iškovoti“, – kuklinosi Igoris.
Paklaustas, kodėl stalo tenisas, Igoras susimąstė: „Įdomus užsiėmimas ir tiek. Aš sportuoju visą gyvenimą. Jeigu man tai būtų laisvalaikis, gal ir retai eičiau sportuoti. Bet aš toliau važinėju po čempionatus, man reikia tobulėti, palaikyti formą. Motyvacija nedingsta, bet aš tiesiog esu toks. Su manimi treniruojasi dar du vežimėlininkai, juos aš pritraukiau, ir jie dabar jau neblogai žaidžia, tai motyvuoja.“
57-erių Igoris nustoti sportuoti nežada. „Būtina sportuoti ir tokiame amžiuje, nes be sporto žmogus degraduoja. Tampa išglebę raumenys, ir guli paskui kaip maišas iki galo. Kita vertus, sportuoti yra didelis malonumas. Džiugina, kai gali susitikti su draugais, visi kartu susirenkame, bendraujame, pažaidžiame. Tai įkrauna jėgų“, – džiaugėsi I.Lavrentjevas.
I.Lavrentjevas juokėsi, kad jį motyvuoja, kai laimi prieš tuos, kurie neturi negalios: „Aš aplošiu sveikuosius!“ Bet ar nepyksta varžovai? „Priprato jau“, – juokėsi jis.
-
„Emocijos“. Regėjimo negalią turintis Marius laimės receptą atrado šokyje ir šypsenoje
-
„Emocijos“. „Pirmo blyno“ komanda – apie juos aplankiusį stebuklą: „Negalvojome, kad kada nors dirbsime“
-
„Emocijos“. Neįgaliųjų orkestro vadovas: „Sunku įtikinti, kad muzika gali būti su klaidomis“
-
„Emocijos“. Nuo gimimo nevaikštanti Rūta netikėjo, kad ras gyvenimo meilę: „Man pranešė, kad būsiu jo žmona“
Man reikia tavo šypsenos ir apkabinimo. Ne užuojautos ar atodūsio. Noriu to, ko trokštame visi, – būti suprastas ir išklausytas. Galimybės klysti ir pasitaisyti. Noriu kalbėti, pasakoti, juoktis, apkabinti, pamatyti, tyrinėti, ieškoti, ką nors naujo sužinoti, dalytis, toli keliauti. Noriu tylėti, savo mintis rašyti, paslaptį papasakoti, ne vietoj juoktis, nuo darbų pavargti, dainuoti, piešti, kurti, išmokti groti. O jei neišeis, rytoj sugalvosiu ką nors naujo.
„Emocijos“ – 15min ir Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) pasakojimų ciklas, skirtas socialiniam įsitraukimui didinti. Pasakojimų cikle aprašomos šios socialinės akcijos herojų gyvenimo istorijos, netikėti pomėgiai, siekis būti laimingais, kad ir kas nutiktų.
