Besigydančių vaikų dienas verčia žaismingesnėmis
Ilgą laiką Ernesta sukasi dizaino pasaulyje ir dirba meno vadove, tačiau greta to jos gyvenime svarbią vietą užima ir socialiniai projektai. Vienas jų – „Cute Cure“, kurio idėja gimė prieš 5 metus.
„Vieni remia pinigais, o aš – kūryba, – šypteli E.Vala. – Turėjau nosies operaciją, keturias dienas gulėjau ligoninėje ir visas laikas prilygo kančiai. Pagalvojau, kaip viskas nyku, galėtų bent ant lubų kas nors būti. Pati dar bijojau adatų, turėjau fobiją, kurią, tiesa, dabar jau esu nugalėjusi. Svarsčiau, kaip žmonės čia išbūna mėnesį ar pusmetį.
Išėjusi iš ligoninės, važiavau dviračiu ir kaip žaibas trenkė mintis padaryti ką nors vaikams, kuriems, ilgai besigydantiems bei sunkiai sergantiems, turėtų būti sunku gulėti tokioje aplinkoje. Apie idėją papasakojau tuometiniam draugui, jis palaikė ir pasiūlė pabandyti kažką sukurti.“
Iš pradžių Ernesta piešti ėmė viena, manydama, kad tam turi visus reikalingus įgūdžius. Vis dėlto matomas rezultatas moteriai nepatiko, tad į pagalbą ji pakvietė savo seserį Adrianą Valą.
„Nupiešėme visai kitokį prototipą, nei yra dabar. Buvo gerai, bet tuo pačiu atrodė per daug plokščia. Kartu idėja sunkiai rutuliojosi toliau, nebegalėjome jos vystyti, – pasakoja E.Vala. – Pradėjome galvoti, kad reikia daryti kitaip. Prie mūsų prisijungė draugė Ingrida Kirkliauskaitė, pelniusi daug apdovanojimų, ir ėmėme kurti iš naujo. Buvo tikrai nelengvas laikas, kai viską reikėdavo išmesti į šiukšlių dėžę.“
Naujai susibūrusi komanda nusprendė, kad reikia kurti pakuotes su gyvūnėliais, kurias būtų galima uždėti ant vaikams reikalingų medicininių priemonių: švirkštų, miltelių, tablečių, lašelinių.
„Gyvūnai tinka visiems vaikams – tiek visiškai mažiukams, tiek vyresniems. Visi myli gyvūnus, – tikina E.Vala. – Prieš imdamasi kūrybos, bendravau su ligoninėmis, tėvais, onkologinio skyriaus psichologe. Man paaiškino, kad vaikams reikia tarsi pasakojimo, turi nukreipti jų dėmesį. Norisi kokių nors žaidimų, užduotėlių, tad galvojome, kaip viską sudėti į sistemą.
Svarbiausia vaikui nemeluoti – jis supranta, kad gydosi, todėl neketiname sakyti, jog neserga. Turime veikti per vaizduotę.“
Pakuočių idėja konkurse pelnė pirmą vietą
Ernesta savo sumanytu projektu siekia, kad su gyvūnėlių pakuotėmis vaikams duodami vaistai suteiktų pozityvumo, prisidėtų prie baimės mažinimo, nes vaikai dažnai gąsdinasi gydytojų ir procedūrų.
„Kai kuriose ligoninėse vaikai gali su mašinyte nuvažiuoti į operaciją – taip jie tarsi patys valdo situaciją, yra didvyriai. Mes nesame pirmieji, kurie stengiasi praskaidrinti vaikų gydymą, bet galbūt esame pirmieji, padarę pakuotes, kai sukurta visa sistema, – sako E.Vala. – Ligoninėms duodame 12 gyvūnėlių rinkinį, kuris sudėtas į vieną didelį liūtą. Pakuotes deda ne tik slaugytojos, tuo rūpinasi ir tėvai, kurie dažnai leidžia laiką su savo vaikais.
Pavyzdžiui, pakuotė uždedama ant lašelinės, ši sulašinama, tuomet gyvūnėlis nukabinamas ir vėliau gali būti dar kartą panaudojamas. Kad vaikui nenusibostų, vietoj to galima duoti lipduką.“
Anot Ernestos, jų kuriamos pakuotės yra ekologiškos – jos gaminamos iš popieriaus, minimaliai naudojama klijų, o gyvūnėlius galima panaudoti ne vieną kartą.
„Be to, vaikai pakuotes gali nuspalvinti iš vidaus – ten palikome linijinį gyvūnėlį. Taip kartu vyksta meno terapija“, – aiškina E.Vala.
Kaip Ernesta teigia, šiuo metu jie turi 500 vienetų pakuočių. Tam, kad galėtų toliau vystyti projektą, komanda stengiasi gauti daugiau paramos.
„Gyvūnėlių davėme vieno vaiko, sergančio itin reta, sunkia liga, fondui, Ukmergės ligoninei. Dabar kalbamės su Santaros klinikomis, vyksta sutarčių derinimas – negali tiesiog ateiti iš gatvės ir duoti, viskas turi būti oficialiai, – pasakoja E.Vala. – Stengiamės pakuotes išdalinti taip, kad kelios ligoninės pabandytų, o mes sulauktume grįžtamosios reakcijos. Tuomet patobulintume dar labiau.“
Vaikų dienas ligoninėje praskaidrinančios gyvūnėlių pakuotės sulaukė ir įvertinimo – neseniai Ernesta užėmė pirmą vietą „NAPA Baltic Packaging Design Awards“ konkurse.
„Tai yra tikrai vau, nes komisija buvo stipri. Džiaugiamės rezultatu. Kai auksas sunkiai pasiekiamas, jį gavus atrodo net dar vertingesnis. Gavome daug pagyrų, visi skatino vystyti toliau idėją, daryti. Smagu sulaukti tokio palaikymo. Užsieniečiai iš įvairių šalių sakė, kad tai yra neįtikėtina, nesuprato, kaip niekas to nepadarė anksčiau“, – prisimena E.Vala.
Pradėjusi kurti gyvūnėlių pakuotes, skirtas vaikų gydymui, Ernesta ir toliau tikisi vis labiau plėtoti šią idėją bei emocinį gydymą ligoninėse.
„Prieš kurį laiką „Sidabrinei linijai“ dariau vaizdo klipą. Savo paslaugas suteikiau nemokamai, nes man tiesiog smagu, viduje tarsi virpulys apima. Taip gali padėti kitiems, kažkas sužinos apie tai daugiau, gal senukai, kurie nebendrauja tarpusavyje, labiau ims tai daryti. Kai visuomenė laiminga, ir tu pats tampi laimingesnis.
Laimė slypi ne piniguose, o bendruomeniškume – žmonės nori ryšio, istorijų, gėrio. Veža jausmas, kai gali padėti kitiems. Man geriau ne ką nors gauti, o duoti kitiems“, – tikina E.Vala.
