Svečiuodamasis Urtės Karalaitės tinklalaidėje „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ E.Kaminskis pasakoja apie praktinę tarpdiscipliniškumo vertę, atskleidžia, kokie metodai padeda filosofams spręsti sudėtingas, daug aistrų keliančias praktines problemas, ir atskleidžia, kodėl brangina nuolatinę neapibrėžtumo būseną.
Visą pokalbį klausykite čia:
Tarp vertybinio „kodėl?“ ir praktinio „kiek tai naudinga?“
Baigęs filosofijos studijas, Eugenijus Kaminskis pasirinko verslo vadybą, o vėliau – kultūros ekonomiką. Kaip pats šyptelėjęs prisipažįsta, tokį neįprastą studijų derinį pasirinko sąmoningai, ieškodamas praktinio teorinių žinių pritaikymo.
„Kultūra sujungė visas šias sritis, parodė, kaip filosofiją galima pritaikyti praktiškai. Kita vertus, filosofija suteikė įrankius, kurių reikia praktiniam santykiui su pasauliu“, – apie savo akademinį kelią pasakoja pašnekovas ir priduria, kad šiandien buvimas tarp filosofijos, humanitarinių mokslų ir praktinių sprendimų liko jo svarbiausiu motyvu ir asmeniniame, ir profesiniame gyvenime.
„Šiandien skirtingose srityse visko tiek daug vyksta, kad lengva pasimesti, jeigu nesi tos srities specialistas. Visa tai veda prie to, kad sudėtingų problemų nebegalime spręsti po vieną, būdami vienoje srityje – tam turime tiesiog per mažai žinių. Todėl nuolat sąmoningai stengiuosi nepaleisti iš akių tų dviejų pusių: vertybinės pusės, klausimo „kodėl?“ ir praktinių klausimų „o kaip tai veiks praktiškai? Kiek tai kainuos? Kiek tai bus naudinga žmonėms, kurie naudos tam tikrą paslaugą ar produktą?“, – pasakoja E.Kaminskis ir apibendrina, kad iš šio tarpdisciplininio požiūrio gimė ir unikalus verslas – supratimo agentūra „Xwhy“, įgyvendinanti platų spektrą projektų – nuo kultūrinių tyrimų iki investicinių projektų rengimo bei darbo su bendruomenėmis.
Tiesa, imtis inovatyvaus verslo nebuvo lengva, nes jį, kaip ir bet kurią kitą, kelias sritis apimančią veiklą, lydi nuolatinė nežinomybė. „Kuo mažiau konkretumo – tuo daugiau nerimo. Jeigu nesi konkrečios srities specialistas, esi gana nesaugioje pozicijoje.
Todėl tarpinė, tarpdisciplininė veikla iš tiesų kelia tam tikrą neapibrėžtumo, nerimo jausmą, kurį būtina pažinti, su juo sugyventi ir keliauti toliau, nes vis dėlto tik tarpdiscipliniškumas suteikia laisvę ir gali sukurti visiškai naują vertę bet kurioje srityje“, – įsitikinęs naujos kartos verslininkas.
Kodėl humanitarai gali būti geriausi derybininkai?
Kelių sričių išmanymas padiktuoja ir specifinį problemų sprendimų būdą, kuris gali būti labai plačiai pritaikomas. Kaip paaiškina pašnekovas, tokio veikimo esmė – bandymas suprasti pačią problemos šerdį. Atsargi problemos priežasčių paieška, kad ir kokios tos problemos būtų – naujos paslaugos įvedimas į rinką ar viešųjų paslaugų gerinimas.
„Šis būdas įpareigoja pažvelgti į problemą iš kelių perspektyvų ir neužsidaryti savo disciplinoje, todėl veda prie skirtingų pusių dialogo. Jeigu problema sudėtinga ir turi būti sprendžiama pasitelkus daug skirtingų pusių, dažnai šis dialogas turi būti vystomas tarp labai skirtingus požiūrius turinčių žmonių, todėl jam reikia tarpininkų. Ir man atrodo, kad tokį tarpininko vaidmenį geriausiai atlieka humanitarai, nes jie yra „treniruojami“ pažinti žmogų, jo pamatines vertybes ir poreikius“, – paaiškina E.Kaminskis.
Mokėjimas suprasti kitų vertybes sutaupo ne tik laiko, bet ir pinigų
E.Kaminskis papasakoja, ir kaip toks praktinis veikimas atrodo jo profesinėje veikloje: „Situacijoje, kurioje susikerta skirtingi interesai, su kolegomis ieškome būdų ne priimti kompromisą, nes tai yra kažko atsisakymas, bet būdo, leidžiančios peržengti konfliktą ir sukurti naują realybę. Ieškome sprendimo, kuris atliepia pamatinius abiejų pusių poreikius. Pavyzdžiui, bendruomenė nori daugiau kamerų viešose vietose. Tačiau bazinis poreikis – saugumas. Todėl jį galima spręsti ne sumontuojant daugiau kamerų, bet per apšvietimą, matomumo didinimą ir t. t.“
Kaip pastebi pašnekovas, jeigu tokia ar panaši problema sprendžiama neišsiaiškinus bazinių poreikių bei vertybių, rizikuojama paskęsti detalėse ir smulkmenose, kurios iš tikrųjų nėra esminės. Arba – mestis prie paprastų sprendimų, kurie dažniausiai veikia tik trumpuoju laikotarpiu.
„Būtent humanitariniai mokslai kviečia persvarstyti patį klausimą, kuris kelia tam tikrą konfliktą, įvertinti, ar tikrai sprendžiame tą problemą, kurią reikia spręsti, ar abi konflikto pusės iš tikrųjų šiame konflikte kalba apie savo tikruosius poreikius? Galbūt tik atrodo, kad tam tikri poreikiai susikerta?
Tam, kad tai išsiaiškintume, reikia mokėti apčiuopti vertybinį pagrindą ir daug kalbėtis su visomis pusėmis. Tai labai sudėtingas, individualus, daug laiko, pokalbių ir kartais net pykčių reikalaujantis kelias, bet kito, man rodos, nėra. Tik mokėjimas pažvelgti į problemą iš esmės ir spręsti jos esmę ilguoju laikotarpiu leidžia išvengti aštrių konfliktų ir taupo ne tik laiką, bet ir pinigus“, – apibendrina E.Kaminskis.
Viso pokalbio su filosofu, tyrėju, verslininku Eugenijumi Kaminsku bei kitų sąmoningumą ir kritinį mąstymą ugdančių pokalbių klausykite tinklalaidėje „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“.
