Dabar abiturientė su šypsena kalba, kad mato save mokslininkės kelyje, ir net svarsto, ką gi galėtų atlikti Marse, jei gautų Kauno sporto halės dydžio plotą?
Pristatome kelionę po Lietuvą, kurios metu aktorius Dominykas Vaitiekūnas lanko perspektyvius šalies jaunuolius jų gimtuosiuose miestuose. Su jais kalbame apie gyvenimo pasiekimus, planus, klausiame, ar mato, kaip per 20 metų ES investicijos pakeitė aplinką.
Pirma stotelė yra Kaunas, kur naujam gyvenimui prikeltoje legendinėje Sporto halėje kas dieną vyksta sporto užsiėmimai ir netrukus duris jau ruošiasi atverti įspūdingiausias šalies mokslo muziejus „Mokslo sala“, kuriam skirta per 18 milijonų ES investicijų.
Nuo mažens mėgo mokytis
Trijų vaikų šeimoje auganti Martyna atvirauja, kad kol kas tik ji viena pasirinko tyrinėjimų ir mokslo kelią – tėvai tokio pašaukimo neturi, o brolis ir sesė dar ieško savo krypties. Paklausta, kaip užauga vaikai jaunieji mokslininkai, Martyna nusišypso. „Nežinau, man atrodo, kad ne visai tipinių potraukių turėjau nuo mažens. Anksti, gal penkerių, išmokau skaityti. Mėgau tai daryti, mane domino, kaip, kas ir iš kur atsiranda. Galiausiai, turėjau sąlygų pažinti mane supančią gyvąją gamtą.
Gyvenome name, išeidavau į kiemą ir, kai dabar pagalvoju, jau tada lyg ir užsiėmiau biologija. Pavyzdžiui, prisimenu, kaip rinkau ir nešiau į vieną krūvą sraiges. Stebėjau, kaip jos kartu gyvena, ką veikia“, – juokiasi KTU gimnazijos abiturientė.
Pašnekovė neslepia, kad labai didelę įtaką pomėgiams, jų plėtojimui daro draugai. Martyna priduria, kad kone visi jos bičiuliai skaito, kuo nors domisi, vieni kitiems pasakoja apie konkrečių sričių įdomybes, taip pat labai palaiko vieni kitus.
Mokydamasi vienuoliktoje klasėje Martyna prisijungė prie gamtos mokslų būrelio Kauno tvirtovės VII forte ir dar labiau įsitraukė į biologiją bei tyrinėjimus. Ten sugalvojo atlikti ir savo pačios tyrimą. „Tereikėjo surasti gerą idėją ir galėjau imtis darbo“, – pasakoja abiturientė.
Jaunoji mokslininkė atvirauja, kad jai patiko žmonių nuostaba išgirdus, kad ji galbūt tirs Marso dirvožemį.
Martynos galvoje sukosi kelios tyrimų kryptys, viena iš jų – Marsas. Jaunoji mokslininkė atvirauja, kad jai patiko žmonių nuostaba išgirdus, kad ji galbūt tirs Marso dirvožemį. Galutinai apsispręsti padėjo vizitas Kenedžio kosminių skrydžių centre Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pokalbis su bičiuliais.
„Muziejuje išgirdau labai daug įdomių dalykų apie Mėnulį, supratau, kad yra begalė neatsakytų klausimų. Tai man kėlė didelę nuostabą. O tada grįžau prie to, kad dalis klausimų galioja ir Marsui. Taigi – gal reikia pamėginti į bent vieną iš jų atsakyti. Pavyzdžiui, ar įmanoma pritaikyti Marso dirvožemį augalams augti? Juk žmonėms, jei kada nors ten nukeliautų, reikėtų kuo nors maitintis. Draugai mane labai palaikė, tad likau prie šios minties“, – prisimena Martyna.
Pupos Marso dirvožemyje
Pagrindinis Martynos tikslas buvo rasti būdų, kaip Marso dirvožemį pritaikyti Žemės augalams. „Dirvožemis – labai svarbi tiek Žemės, tiek Marso, tiek kitų planetų dalis. Ji glaudžiai susijusi su gyvybe, su galimybėmis jai vystytis toje planetoje. Šiandien mes žinome, kad Marso dirvožemyje labai daug kenksmingų junginių perchloratų. Jie užkerta kelią augalų augimui paties Marso dirvožemyje; kenksmingi ir žmogui, nes skatina skydliaukės vėžį. Todėl išsikėliau sau užduotį sumažinti jų kiekį“, – dėsto jaunoji mokslininkė.
Iš JAV už 50 dolerių parsisiuntusi simuliacinio Marso dirvožemio, kurį naudoja ir NASA, Martyna kibo į darbus. Ji turėjo viziją, kaip įgyvendinti išsikeltą tikslą, tačiau reikėjo išbandyti kelis variantus. „Galvojau, kad reikia Marso dirvožemį papildyti bakterijomis, kurios galėtų šalinti minėtus perchloratus. Iš pradžių pavyko ne viskas, turėjau papildyti dirvožemį ir mitybinėmis terpėmis, kontroliuoti drėgmę. Bet galiausiai man pavyko“, – džiaugiasi kaunietė.
Galvojau, kad reikia Marso dirvožemį papildyti bakterijomis, kurios galėtų šalinti minėtus perchloratus.
Tarptautiniame jaunųjų mokslininkų konkurse Briuselyje dalyvausianti Martyna tikina, kad vis tik didžiausią džiaugsmą per šį eksperimentą patyrė, kai pavyko žinias pritaikyti praktiškai. „Juk visada kyla klausimas: o kas iš to? Kaip tai pritaikyti? Todėl ir sugalvojau pamėginti tame dirvožemyje užauginti pupų“, – aiškina jaunuolė. Ir priduria, kad pasirinko ankštinius augalus, nes jie palyginti nelepūs.
Paprastame Žemės dirvožemyje, surinktame Lietuvoje, pupos išauga gana greitai. Martyna tikina, kad Marso dirvožemyje – ne visai taip, kaip tikėjosi iš pradžių. „Pradžioje pupos nedygo. Klausiau savęs ir darbo vadovės Gailės Pocevičiūtės, kodėl taip nutiko. Kėliau hipotezę, kad dėl drėgmės trūkumo. Marse tėra vos 3 proc. vandens, palyginti su Žeme – kardinaliai mažai. Išsprendusi šią problemą, po kelių savaičių pamačiau, kad stiklainyje su praturtintu Marso dirvožemiu kalasi daigas. Iškart nufotografavau ir nusiunčiau vadovei. Buvo tikrai džiugu, nes pritaikiau tai, ką ištyriau praktiškai“, – kalba abiturientė.
Šis darbas Martynai atnešė sėkmę Lietuvos jaunųjų mokslininkų konkurse ir atvėrė kelią į Briuselyje vyksiantį Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursą.
Kaunas taps unikalus
Kai kas mokslą įsivaizduoja kaip labai tolimą, paprastam žmogui nesuprantamą ir neįdomų dalyką. Martynos įsitikinimu, šios nuostatos sudarytos aplinkos, nes dažnas apsilankęs mokslo muziejuje ar pabuvęs laboratorijoje ir pamatęs įdomų tyrimą kaipmat pakeičia nuomonę. Būtent todėl mokslo populiarinimas, pasak Martynos, labai svarbus. Beje, jaunuolė lankėsi ne viename mokslo muziejuje – tai būna jos tikslas viešint svečioje šalyje.
Abiturientė džiaugiasi, kad būtent jos gimtajame Kaune 2023 metų pabaigoje duris atvers su žymiuoju Koperniko muziejumi lyginama „Mokslo sala“. Visai šalia Kauno „Žalgirio“ arenos po žeme jau besikuriantis muziejus bus vienintelis toks šalyje. Nors esame įpratę, kad muziejuose liesti eksponatų nerekomenduojama, „Mokslo sala“ bus kitokia – kvies pamatyti, pajusti, paliesti ir visais įmanomais būdais patirti mokslą. Lankytojams planuojama atverti unikalias ekspozicijas, STEAM laboratorijas, planetariumą, pasiūlyti daugybę su mokslo populiarinimu susijusių veiklų.
Džiaugiuosi, kad „Mokslo sala“ kyla būtent Kaune
M. Kniazevaitė kartu su aktoriumi D. Vaitiekūnu lankėsi „Mokslo saloje“, kai įsivaizduoti galutinį projekto rezultatą dar buvo sudėtinga, tačiau pasivaikščioti po statybas ir kiek pafantazuoti – smagu. „Nežinau, kaip viskas atrodys atidarymo dieną, bet kaip kaunietė, kuriai mokslas ir svarbus, ir įdomus, džiaugiuosi, kad „Mokslo sala“ kyla būtent Kaune“, – tikina jaunuolė.
Abiturientė juokauja, kad atsiras idealios sąlygos Nemuno saloje praleisti nuostabią dieną: pirmiausia apsilankyti puikiame muziejuje su turininga programa, vėliau keliauti į „Žalgirio“ arenos baseiną, o vakare nueiti į krepšinio varžybas šalia esančioje „Žalgirio“ arenoje. Eiliškumą, žinoma, kiekvienas galės planuoti pagal save. „Labai įdomu, kaip viskas čia atrodys, bet manau, kad bus tikrai verta apsilankyti, kai parskrisiu į gimtąjį Kauną iš Olandijos, kur ketinu studijuoti biologiją“, – svarsto mergina.
Naujam gyvenimui prikelta Kauno sporto halė
2023-iųjų vasara, kaip pasakoja Martyna, jai ir bičiuliams paskutinė tokia. „Jau greitai visi išsilakstysime studijuoti kas kur ir nesimatysime tiek daug“, – atvirauja jaunoji mokslininkė. Ji su bičiuliais dažnai laiką leidžia sportuodami, šiuo metu labai pamėgo paplūdimio tinklinį, todėl, nusijuokia Martyna, nuolat ieško, kur galima žaisti šį žaidimą. Dabar Kaune tokių vietų atsirado visai nemažai.
Tinklinis Martyną patraukė nuo penktos klasės, kai pradėjo lankyti sporto mokyklą. Jaunuolė džiaugiasi, kad, be pamokų, rado laiko ir aktyviai veiklai, nes ji padeda išvalyti mintis, gerina discipliną ir šiaip visokeriopai naudinga. „Tiesa, pamenu, buvo dienų, kai sporto mokyklos persirengimo kambaryje ruošiau namų darbus“, – šmaikštauja Martyna.
Jaunimo sporto veiklai ir renginiams 2022 metais duris atvėrė naujai prikelta Kauno sporto halė.
Jaunimo sporto veiklai ir renginiams 2022 metais duris atvėrė naujai prikelta Kauno sporto halė. „Vienąkart joje teko dalyvauti salės tinklinio turnyre. Žinau, kad čia vyksta varžybos, sporto treniruotės ir net renginiai. Smagu, kad tokios vietos atgimsta.“
Paklausta, ką darytų, jei tokį nemenką plotą kaip Kauno sporto halė pavyktų nukelti į Marsą, Martyna šypsosi, kad mintis – puiki. Ko gero, pirmiausia mėgintų atsakyti į kelis sau rūpimus klausimus. Marso temperatūrų svyravimai kur kas didesni nei Žemės, taigi tą bakteriją, kuri padėjo išauginti pupas, reikia adaptuoti temperatūrų pokyčiams. Tokie būtų artimiausi Martynos, jaunosios mokslininkės, žingsniai. Vėliau, gavusi ploto Marse pastatytų šiltnamį ir pamėgintų užauginti ką nors pupoms į draugiją.
20 metų sėkmės istorija
Per savo beveik dvidešimties metų narystę Europos Sąjungoje Lietuva pritraukė apie 20 milijardų eurų ES investicijų. Šalis pasikeitė, pokyčius ne tik mato, bet ir jais naudojasi gyventojai visoje Lietuvoje.
Investiciniu 2021–2027 metų ES periodu sulauksime 8 milijardų eurų, investicijos atvers naujų galimybių.
Keliaudami per miestelius, bendraudami su talentingais jaunuoliais apie tai, kokią regi Lietuvą, gimtuosius miestus, džiaugdamiesi ir didžiuodamiesi jų pasiekimais, neabejojame, kad jie yra didžiausia mūsų krašto pergalė ir ateities sėkmės garantas.
Projektas inicijuotas Finansų ministerijos, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
