Apie gamtoje kilusią sumaištį ir pasimetusius, klimatinių sąlygų dezorientuotus augalus, kurie dar luktelti, ar jau ruoštis rudeniui, nebežino, pasakoja gamtininkas.
Nors pokalbio metu Labanoro regioninio parko gamtininkas Andrius fenologinio rudens apraiškų mini ir daugiau, nemėgstančius rudens jis ramina - dar ne viskas prarasta, ir tai nereiškia, kad vasariškų orų nebebus.
Dar ir rugsėjį pasitaiko labai šiltų tropinių naktų, kai termometro stulpelis perkopia 20 C laipsnių.
Jei jau pakankamai anksti medžiai išsprogo ir sužaliavo, labai anksti pradėjo mesti lapus, taip ir nesulaukė tikrojo rudens, pusplikiai stovi, tuoj visai be lapų liks...
Tačiau mokslininkas neslepia, kad gamtoje šiemet viskas dviem savaitėmis anksčiau nei pernai vyksta, taigi ir fenologinis ruduo (kuris nei su kalendoriniu, nei su klimatiniu nesusijęs) bus ankstesnis nei įprasta.
A.Gaidamavičius tikina Lietuvoje jau eilę metų stebintis, kaip fenologinė vasara užsitęsia gerokai iki rugsėjo mėnesio.
Tačiau kad ir kokios geros oro sąlygos bebūtų, neprailgins medžių lapai savo gyvenimo, deja, augalai irgi sensta.
Jei jau pakankamai anksti išsprogo ir sužaliavo, kaip šiemet ir nutiko ievoms, labai anksti ir pradėjo mesti lapus, taip ir nesulaukusios tikrojo rudens pusplikės stovi, tuoj visai be lapų liks.
Tiesa, tokio gamtos ir augalų skubėjimo kaip šiais metais nei jis pats, nei jo kolegos botanikai tikina nepamenantys.
O tai, kad kai kurie medžiai jau pametė lapus, anot Andriaus, ir sausros padarinys. Vasarai persiritus į antrąją pusę esą taip jau nutinka.
Tuo metu dekoratyvinių augalų žinovė ir gamtos gidė Edita Medeina sako, kad tokių liepų medžių geltoni lapai gamtoje tokiu metu rodo ne atėjusį rudenį, o tai, kad erkutės ar kiti valgytojai juos pakando.
Taigi tai, kad lapų nebeliko, jos vertinimu, reiškia tik viena: medžiai atsikratė nereikalingu balastu.
Apie rudenėlį kalba ir žydintys augalai
Kaip ten bebūtų su medžiais, apie artėjantį fenologinį rudenį galima spręsti ir iš žydinčių augalų.
„Mano kieme jau išsiskleidė rudens pranašė – rudeninė snaudalė, įprastai ji savo žiedais džiugina iki pat rugsėjo galo. Kažkuo panaši į pienę tik ant šios koto daug žiedelių.
Miške žydi įprastai rudenį besiskleidžiantys į Raudonąją knygą įrašyti laukiniai astrai (moksliškai astrūnai).
Apie fenologinį rudenį pranešė ir orchidėjiniai augalai: trumpalapis ir paelbinis skeltalūpiai. Pirmasis jau baigia žydėti, o antrasis taip pat užskubėjo.
Labai nevienodai šiemet noksta ir šermukšniai: toje pačioje kekėje vienos uogos jau sunokusius, kitos dar žalios. Tai rodo, kad augalas dezorientuotas, nebežino, kada jam nokti. Įprastai jie vienu metu paraudonuodavo“, – fenologiniais ženklais dalijosi gamtininkas.
Apie vasaros pabaigą, A.Gaidamavičiaus teigimu, jau galima spręsti ir iš kai kurių paukščių elgsenos: pilni laukai miško balandžių – keršulių, jau drauge renkasi gandrai, mokslininkas svarstė, kažin, ar ir jie šiemet išskris dviem savaitėmis anksčiau.
15min kalbintas mokslininkas primena, kad fenologija tyrinėja periodinius gamtos veiksnius. Daugelis stebi, kada sugrįžta, ar išskrenda paukščiai, kada išsprogsta pumpurai ir pan. Visi atlikti stebėjimai ir vadinami fenologiniais stebėjimais.
Taigi apibendrintai galima sakyti, kad fenologija yra mokslas, apjungiantis ir metereologiją, ir biologiją.
