Gamtininkas ir miško gidas neslepia, kad jo tėvas norėjo, kad sūnus traktorių vairuotų, o ne universitete studijuotų, tačiau traktoristo vagon gamtininkas vis tik nenuėjo.
Nors ir neturėdamas palaikymo, pašnekovas nepasidavė ir pasuko jam iš prigimties artimesniu keliu. Šiandien jis ant dar vienos svajonės išsipildymo slenksčio.
Bet apie viską 15min pasakoja pats Labanoro Vilkas.
– Andriau, jūsų istorija skamba kaip visiškas įkvėpimas tiems, kurie tėvų palaikymo dėl savo profesinio kelio nesulaukia šiandien. Iš kur radote jėgų tąkart nepasiduoti pats?
– Tėvas netikėjo, kad iš knygų duoną valgysiu. Tada nusispjoviau, pasakiau, kad nieko man iš jo nereikia, o pats voveruškas per vasarą rinkdamas užsidirbau pusantro tūkstančio litų studijoms. Sėdau į traukinį ir išvažiavau. Tik įsėdęs pamačiau, kad ne į tą traukinį pataikiau (Švenčionėliuose vienu metu sustoja du traukiniai: vienas į Ignaliną, o kitas į Vilnių).
