Aplinkinių nuodijimas telefono garsiakalbiu: visuomenės norma, o gal vis tik gėdingas užribis?

Laikais, kuomet telefonu bendraujama daug daugiau nei gyvai, natūraliai prarandamas įgūdis pajausti empatiją. Nematant pašnekovo akių, jo mimikų ir reakcijų į mūsų ištartus žodžius ar veiksmus, formuojasi toks iškreiptas pasaulio matymas, kuomet kartais sau leidžiama kur kas daugiau, nei apibrėžia iki šiol vyravusios visuomenės bendravimo normos. Nebegalvojama apie kitus, jų poreikius, iškreipiamos elementaraus mandagumo taisyklės. Todėl viešumoje girdime ir matome itin keistų nutikimų.