Dulos padeda mamoms jaustis geriau
Monika norėtų, kad gyvenimas į dulavimą ją būtų atvedęs iš malonios, sklandžios gimdymų patirties. Vis dėlto tiesa kitokia – jai pačiai gimdymas paliko sunkių prisiminimų, tad po dukros gimimo kilo stiprus troškimas prisidėti prie pokyčių gimdymų temoje.
„Į konsultavimą žindymo klausimais, priešingai, iš tiesų atėjau labiau dėl to, nes man pačiai viskas buvo gerai. Nors buvo situacijų, kai pirmomis dienomis ir man trūko pagalbos. Mano dukra gimė labai gražų vasaros savaitgalį. Grįžus namo, nė viena konsultantė, kurią tuo metu kviečiausi, negalėjo atvykti.
Man pasirodė, kad yra poreikis, trūksta specialistų. Pagalvojau, jog tai yra svarbi niša, kuri turėtų būti užpildyta. Tuomet su viena mama aktyviai prisijungėme prie tarptautinės žindymą palaikančios organizacijos „La Leche Lyga Lietuva“, o galiausiai viskas baigėsi tuo, kad tapome akredituotomis žindymo vadovėmis“, – prisimena M.Jovaišienė.
Anot Monikos, tiek buvime dula, tiek pagalboje moterims žindymo klausimais, ji mato didžiulę prasmę ir naudą. Būtent todėl M.Jovaišienė taip susižavėjo šia veikla bei liko joje darbuotis.
„Žindymas neprasideda tik nuo to momento, kai gimsta vaikas. Tai ima vykti dar gerokai anksčiau, nes kūnas tam ruošiasi, – kalba M.Jovaišienė. – Man atrodė, jei būsiu dula bei padėsiu moteriai patirti gražų, įgalinantį gimdymą, ji po to jausis tvirta, mylima, patenkinta, geriau žinos, kas vyko su jos kūnu ir kodėl.
Kai žinai, ko tikėtis, kam gali pasiruošti, tai ir motinystės kelio pradžia būna gerokai sklandesnė.“
-
Lietuvė pasidalijo gimdymo patirtimi Pietų Korėjoje: draudžiama priaugti svorio, o sprendimą dėl vaistų priima vyras
-
Košmarui prilygęs Ivetos gimdymas: medikai dukrai žadėjo „daržovės“ likimą, patarė ieškoti karstelio
-
Miroslavos dukra pasaulį išvydo su sunkia genetine liga: „Gydytojai man siūlė darytis abortą“
Monika tapo ne tik sertifikuota žindymo specialiste, bet ir pabaigė kiek daugiau nei metus trukusius dulų mokymus.
„Atrodo, jei mama turi smagų gimdymą, tuomet ir su žindymu kyla mažiau iššūkių. Be to, ji būna ne taip išsibarsčiusi emociškai, jaučia daugiau palaikymo, tampa lengviau įsivažiuoti į motinystę, viskas praplaukia ramiau. Mamos supranta, kad nebūtina kentėti, jausti skausmą – reikia laiku kviesti pagalbą“, – aiškina M.Jovaišienė.
Dulų veikla vis dar apgaubta mitų
Monikos teigimu, kontaktas su moterimis užsimezga įvairiomis aplinkybėmis. Vienas paprasčiausių būdų – kai šeima pati ieško pagalbos bei susisiekia su specialiste. Visgi pasitaiko, kai nutinka ir kurioziškų pažinčių.
„Kartais moterys paskambina verkdamos, nes blogai jaučiasi, nežino, ką daryti, sako, kad daugiau niekada nebežindys. Joms tuo metu trūksta palaikymo, žinių, – pasakoja M.Jovaišienė. – Būna, kad atsitiktinai parduotuvėje pamatau besilaukiančią moterį.
Pakalbinu, pasigrožiu, kaip švytinčiai atrodo. O ji ima guostis, jog tinsta kojos, per pilvą nebesimato, kaip batus užsirišti. Nejučia įsišnekame tiek, kad, žiūrėk, po parduotuvės jau sėdime kavinukėje, geriame kavą ir kalbamės, visas baimes, nerimus iš galvos pučiame.
Gali būti, kad su tokiomis moterimis daugiau nebesusitinkame, bet po kurio laiko pamatau parke, kaip vaikšto su vežimėliu. Vis dar švytinčios.“
Anot Monikos, Lietuvoje yra apie 40 dulų, kurios priklauso asociacijai – pagrindinei organizacijai, ruošiančiai dulas, atsakančiai už jų veiklos etikas, standartus ir kokybę.
„Dažniau kreipiasi tos moterys, kurios jau anksčiau turėjo gerą patirtį su dula ir nori pakartoti. Pastebiu, kad šioje srityje vyksta teigiamas pokytis, daugiau šeimų domisi, bet neretai moterys vis dar iki galo nežino, jog gali kreiptis.
Vis dar yra gajūs mitai, kurie šeimas dažnai pristabdo. Būna, kalbi su moterimi, kuri turi vaikų, domisi dalykais, sąmoningai žvelgia į motinystę, bet šiuo klausimu yra tokia reakcija – o ką jūs veikiate? Gaudote vaikus miškuose? Tokių būna labai daug. Kartais net rankos svyra, nes nebežinai, kaip tai išgyvendinti“, – neslepia M.Jovaišienė.
Prabilusi apie vyraujančius stereotipus, Monika svarsto, kad jie gali kilti iš to, jog žmonės neatskiria trijų sąvokų: kas yra dula, pribuvėja ir akušerė.
„Akušerės yra tos, kurios priima užgimstantį vaikelį ligoninėje – jos prie kūdikio prisiliečia pirmos, gali suteikti visą medicininę pagalbą gimdymo metu ligoninėje. Šiuo metu siekiama, kad ligoninės galėtų teikti ir gimdymų namuose paslaugą, tačiau bent jau kol kas mūsų šalies medicinos sistema ir jos teisinė bazė nėra palanki tokiam moterų pasirinkimui.
Kas tikrai vertinga, tai ruošiantis gimdymui pagalvoti, ką daryti ir kokių priemonių turėti namuose, jei gimdymas progresuotų labai greitai bei tektų laukti atvykstančių medikų namie.
Pribuvėjos priima naminius gimdymus. Visgi, mano požiūriu, jei gali negimdyti namie, negimdyk. Tam reikia ypatingai daug specifinio pasiruošimo.
Dulos yra kaip gimdymo draugės, kurios lydi moteris į gimdymus ligoninėse. Tai yra daug mokslinių ir praktinių žinių apie gimdymą turinčios moterys, kurios dažniausiai turi savo gimdymo patirtį. Jos padeda pasiruošti emociškai, gali išklausyti visą jaučiamą nerimą, masažais ir kitokiais nemedicininiais būdais padėti moterims išbūti sąrėmius.
Smagu, kai tiesiogine pagalba moteriai gali palengvinti krūvį nuo vyro pečių, nes yra dalykų, kurių jis tikrai nesupranta, be to, yra stipriai įsitraukęs emociškai“, – aiškina M.Jovaišienė.
Siekia, kad dulos taptų normalia praktika
Kaip teigia Monika, moterys į ją kreipiasi dėl įvairių problemų. Vienos turi aiškių klausimų, liečiančių tam tikrą sritį, o kitos tiesiog nori, kad kas nors pabūtų šalia, padėtų.
„Būna moterų, kurios, pavyzdžiui, žino, kad jų laukia planinė cezario pjūvio operacija – yra labai daug erdvės, kam kartu su dula galima pasiruošti. Tokiu būdu moterys gauna daugiau informacijos, rekomendacijų, į ką kreiptis, ko klausti gydytojų.
Taip pat būna situacijų, kai moterys laukiasi ne pirmą kartą ir joms kyla rūpestis, kur palikti turimus vaikus, nes į gimdymą važiuoti viena nenori, o vyras tarsi turėtų likti namie su atžalomis“, – pasakoja M.Jovaišienė.
Monika neslepia, kad ne visada iš karto pavyksta užmegzti artimą ryšį su moterimis. Nors jos pačios kreipiasi pagalbos, būna, kai M.Jovaišienė pastebi, jog mamos dar yra paieškų etape.
„Būna atvejų, kai matau, kad moteris dar tyrinėja, žiūri, kokių žmonių gali susirinkti į savo gimdymo komandą. Tai yra labai natūralu. Arba būna, kai pastebiu, jog mums kartu gali būti sunku, nes moteris ne iki galo atsipalaiduoja, pokalbis tarsi stringa. Tokiomis situacijomis pasiūlau kitą man pažįstamą dulą, kuri, jaučiu, tos moters poreikius atlieptų labiau.
Su dula turi įvykti ryšys – kaip aš sakau, nutinka įsimylėjimo chemija, kai arba patinka, arba ne. Jausmas turi būti abipusiškas. Aš galiu prisitaikyti prie bet kokių situacijų, bet moteris neturi į tai dėti pastangų, ji turėtų jaustis savimi, patogiai, saugiai“, – sako M.Jovaišienė.
Monika siekia, kad kiekviena moteris galėtų turėti savo dulą, kuri padėtų gimdymą prisiminti kaip gražią patirtį.
„Norėčiau, kad turėti dulą būtų taip pat normalu, kaip eiti pas odontologą, darytis manikiūrą. Tai nėra koks nors šarlatanizmas – tai yra normali praktika, kuri padeda moterims daugiau sužinoti, pasiruošti gimdymui, žindymui ir motinystei, gauti atsakyti į klausimus bei rasti kelią į autentišką, būtent tai šeimai tinkamą būdą augti ir auginti vaikus.
Dažnai galvojama, jog naujos mamos viską turi padaryti pačios – dulos yra tos, kurios primena, kad ne, neturi. Niekas nieko neprivalo – skalbiniai palauks, dabar esi tu – sveika, laiminga mama, kuri vaikeliui yra didelis pagrindas“, – mano M.Jovaišienė.
