„Assistance Dogs International“ (ADI) yra pasaulinė ne pelno organizacijų koalicija, kuri paruošia ir įkurdina šunis asistentus, teikiančius pagalbą žmonėms su negalia. 1986 m. suburta iš septynių mažų organizacijų, ilgainiui ADI tapo pirmaujančia pasauline institucija šunų asistentų srityje, veikiančia 25-iose šalyse.
ADI nariais yra tapusios 143 organizacijos. Jos vykdo misiją, susijusią su visuomenės švietimu šunų asistentų klausimais, pasisako už neįgaliųjų, turinčių tokius šunis, teises, nustato standartus, o taip pat – šių šunų dresavimo gaires ir etiką.
Paklausta, ką tai reiškia Lietuvai, fondo įkūrėja Ajana Lolat prilygina tai su kandidato statusu norint įstoti į ES ar NATO.
„Pasiekus kandidato statusą, atsiveria daug durų, galėsime pirkti šuniukus iš specialių veislynų, siųsti savo kinologus į specialius mokymus ir net dalyvauti vidiniuose susirinkimuose, tik be teisės balsuoti, – pasakoja A. Lolat.
Kaip ir kandidatūros į ES atveju, vyksta labai ilgas procesas: reikia paruošti 5 šunis asistentus, perkelti juos į šeimas, kur jie praleidžia bent metus, o tada „Assistance Dogs International“ atvyksta ir viską atidžiai tikrina: ne tik šunų gebėjimus, bet ir juos ruošiančios organizacijos finansus bei įtraukties politiką.
Daug pateikusiųjų paraiškas niekada šio taško taip ir nepasiekia, būtent dėl patikrinimo segmentų įvairovės ir to, kad dažniausiai viską tenka daryti vien iš idėjos: neturint jokių lėšų nei šunims pirkti, nei algoms kinologams mokėti. Mūsų atveju, net šuns asistento sąvoka šalyje kone niekam nebuvo žinoma, nė nekalbant apie įstatymą, kuris leistų tokį šunį žmonėms su negalia turėti bei apibrėžtų tokio šuns teises.“
Tam, kad šią padėtį pakeistų, „Mulan fondo“ įkūrėja, nepaisydama pačios kūną kaustančio cerebrinio paralyžiaus, leidosi į beprotiškus žygius: su ramentais pasiekė Lietuvos ir Gineso rekordus, o šiais metais įgyvendino „Svajonių žygį“, įveikdama net 333 km.
„Visa tai darau tam, kad žmonės sužinotų, kas yra šuo asistentas, kaip jis padeda turintiems negalią ir kad surinktume lėšų: vieno šuns parengimas per trejus metus kainuoja apie 25 tūkst. eurų, o siekiant ADI kandidato statuso, tokių šunų reikėjo net penkių! Viskas atrodė taip tolima ir nepasiekiama, – graudinasi Ajana. – Mums nuolat aiškino „pamatysite, nepavyks”. Gyvenome nuolatinėse skolose, bet aš vis kartodavau: pakentėkime, palaukime, mums pavyks! Ir šiandien tai turime. Neįtikėtina… Verkėme visi, kai gavome šią žinią.“
Tačiau tai – dar ne viskas, nuo šiol „Mulan fondo“ įsipareigojimai ADI dar didesni. „Pilnateisio nario statusą gausime, jei per 5 metus mūsų fonde bus parengta jau 10 šunų asistentų, atliekančių savo misiją šeimose.
Pinigų ir vėl nebeturime, o žygiams mano jėgos jau senka, – atvirai kalba A. Lolat. – Bet mes ką nors sugalvosime, juk visada sugalvojame! Begalinis ačiū mūsų kinologams: Deimantei Dargytei, Vladui Babicevui ir Gabrielei Aleknaitei, kurie tikėjo, palaikė, kas bebūtų. Ačiū partneriams, kurie pasirinko padėti ne garsiausiems ir didžiausiems, o mums, tik dar augantiems. Ačiū visiems Lietuvos žmonėms, kurie aukojo taip sunkiai uždirbtus pinigus. Tai tikrai nenuėjo veltui! Lenkiuosi iki žemės ir pažadu, kad mes dar žygiuosime! Vienokia ar kitokia forma.“
Šunys asistentai gali ne tik panešti daiktus, įspėti apie artėjančius diabeto ar epilepsijos priepuolius, bet ir yra patys ištikimiausi draugai, padedantys žmonėms su negalia, neretai gyvenantiems visuomenės užribyje, tapti aktyviais bendruomenės nariais. „Net jei neturėsite nieko ir visas pasaulis jūsų nemėgs, – visada turėsite mus, šunų asistentų šeimą“, – pabrėžia Ajana.
Palaikyti šunų asistentų rengimą galima aukojant Ajanos Lolat labdaros ir paramos fondui: LT023500010011672977.