„Didesnius kaupiame“
Grupelė vyrų braido jūroje, nors pučia žvarbus vėjas, tad tikrai nėra šilta. Paskui išlipa į krantą, peržiūri, ką pavyko sugaudyti, išrenka gintaro gabalėlius.
Vienas netoli kranto graibštu gaudo jūros išmetamas šiukšles, kurias paskui kartu su žmona peržiūri, išrenka gintarėlius. „Didesnius kaupiame, mažuosius draugėms išdalinu“, – šypsosi klaipėdietė. Ši pora sako nesantys patyrę gintaro rinkėjai, pradėję jį gaudyti neseniai, todėl kol kas didesnių gabalėlių prirankiojo tik du kilogramus.
„Kai daugiau pririnksim, tada pagalvosim, ką su juo daryti. Kol kas patys džiaugiamės“, – tikino moteris, sutikta Melnragės paplūdimyje, netoli molo. Dar tik kelerius metus Klaipėdoje gyvenanti šeima patyrusiais gintaro rinkėjais vadintis nedrįsta.
„Kartais atvažiuojame čia, kartais į Palangą nuvažiuojam. Kai didelės bangos, tuomet nemeta jūra gintaro, tik kai pradeda mažėti. Ir kai žuvėdrų būna daugiau. Dabar jau vėloka, ryte reikia ateiti. Bet mes dar nelabai patyrę, neseniai tai darom“, – pasakojo ji.
Šalia pritūpęs dar vienas vyras irgi peržiūrinėja savo radinius. Nelabai linkęs kalbėtis, jis tepasako, kad gintaro ieško savo malonumui, todėl nusivylimo nedideliais lobiais nejaučia. Esą kiek randa, tiek užtenka.
Gintaro stalas prie jūros
Einant paplūdimiu link jūros vartų molo akį patraukia nuoroda, kad čia pardavinėjamas gintaras. Traukiame prie angaro, šalia kurio ant stalo išdėlioti papuošalai – gintariniai karoliai, apyrankės, auskarai, pakabukai, tiesiog gintaro gabalėliai. Iš neišvaizdaus statinio išlenda ir jų pardavėjas, o kaip netrukus paaiškėjo – ir gintaro rinkėjas bei papuošalų gamintojas. Dar – žvejys.
„Norėčiau būti ten, prie jūros, su rinkėjais. Bet esame reklamoje nurodę darbo valandas, mano darbo diena šiandien, tai esu čia. Nors širdis ten, prie jūros“, – Baltijos jūros kryptimi žvelgia Arūnas Želvys.
Jo teigimu, oras, kai po didelių vėjų bangos mažėja, rimsta, yra pats geriausias ieškoti gintaro: „Po ganėtinai didelės audros atėjo rimimas, o visada per pirmą rimimą paduodamas stambesnis gintaras. Dabar čia jau liko tik ištvermingesni rinkėjai, gal iš ryto nepasisekė jiems.“
Audros metu bangos viską traukia į jūros gelmę, rimstanti banga – viską neša į krantą. Arūnas jūrą vadina gyvu organizmu, kuris moka valytis, todėl grąžina ir žmonių primėtytas šiukšles, esančias labiau paviršiuje, ir dugne. „Tarp tų šiukšlių, pagalių ir iškelia mūsų auksą“, – sako rinkėjas.
Audrų sumažėjo
Vis dėlto pastaruoju metu to aukso nėra tiek daug, kiek norėtųsi. Anot Arūno, pastaruoju metu sumažėjo audrų, vėtrų.
„Vienas stipresnių buvo 2014 metais Feliksas. O jeigu nėra audrų, nėra ir gintaro, kuo didesnės audros – tuo daugiau gintaro. Nuolatinis gana stiprus vėjas nėra tai, ko reikia, turi būti 25–30 m/sek., o jeigu dar daugiau – jau gerai. Kai 30 m/sek., tai mes jau visi pasiruošę. Jeigu vanduo mano koridoriuje, tikrai žinau, kad bus gintaro“, – juokėsi angaro patalpas rodydamas A.Želvys.
Savo surinktą gintarą Arūnas verčia papuošalais. Tą daro jau septynerius metus, o gintarą gaudo – 12 metų. Iš pradžių pardavinėjo žaliavą, bet sužinojęs, kad ji iškeliauja į Kiniją, nusprendė geriau pats verti karolius ir gaminti kitus papuošalus. Bet menininku jis nesutinka būti vadinamas – esą to ėmėsi norėdamas išgyventi. Vien iš žvejybos pragyventi sunku. Kaip ir vien iš gintaro gaminių pardavimo, todėl tenka derinti abu užsiėmimus.
Jeigu nėra audrų, nėra ir gintaro, kuo didesnės audros – tuo daugiau gintaro.
Demonstruodamas savo gaminius Arūnas vardija, kuris papuošalas iš kokio gintaro pagamintas. Ir prisipažįsta – vos radęs gintaro gabalėlį, jau žino, kokiu daiktu jis virs. „Perka, – paklaustas, ar yra pirkėjų, atviras vyras. – Karoliai, tarkim, kainuoja 8 eurus, tai paprasto gintaro karoliai, jie sveikiausi ir gražiausi, nors tai pagal supratimą. Kiekvienas prieinantis turi savo skonį ir aš turiu jam įtikti.“
Didžiausias – 216 gramų
Šalia papuošalų dėžutėje guli ir gintaro gabalėliai. Vienas – didelis. Arūnas atskleidžia, kad tai didžiausias jo kada nors rastas gintaro gabalas, sveriantis 216 gramų.
„Jis unikalus, grynuolis, parodo pats, kad yra labai ilgai ne žemėje gulėjęs, o vandeny, kadangi yra apsišlifavęs. Kiti yra daugiau su žievele. Čia juodas gintaras. Padėjau šalia žaliavą, nes kiti žmonės nelabai supranta apie gintarą. Tarkim, yra juodo gintaro karoliai, tad parodau žaliavą, iš ko jie pagaminti, kad žmonės matytų, jog tai ne falsifikatas. Juodas gintaras pigiausias. Kuo baltesnis gintaras, tuo brangesnis“, – rodydamas gabalėlius apie juos pasakojo A.Želvys.
Tai pats geriausias palinkėjimas – linkėkite mums audrų.
Tačiau su brangiu gintaru A.Želvys sako dirbantis mažai, nes tie gaminiai būtų labai brangūs. Vis dėlto jis rodo apyrankę, kurios visos detalės yra vienos temos – su augalinės kilmės inkliuzais. Tad gintarą tokiai apyrankei tenka rinkti ir metus, ją pagaminti užtrunka tris dienas, o kaina siekia 130 eurų.
Baigdama pokalbį palinkiu audrų, kas Arūną nuoširdžiai prajuokina: „Tai pats geriausias palinkėjimas – linkėkite mums audrų.“
Kai atsisveikindama norėjau įsigyti auskarus, A.Želvys nusprendžia man juos padovanoti, sakydamas, kad dažnai savo gaminius dovanoja – tiesiog jam taip norisi. O esą jeigu nepriimu dovanos, galbūt viduje nesu susitaikiusi su savimi, pastebėjo jis, taip priversdamas nusišypsoti ir auskarus paimti. Šis malonus gestas įtakos tekstui neturėjo.
