Pasakyti lengviau nei padaryti? Filosofijos šalininkai teigia, kad tikrai nebūtina drastiškai keisti gyvenimo būdo, pavyzdžiui, persikeliant iš sostinės į vienkiemį, kad tempas sumažėtų. Tokie miestai kaip Klaipėda įtraukia į lėtą gyvenimą, sykiu neatimdami ir didmiesčio privalumų – karjeros galimybių, turtingo socialinio bei kultūrinio gyvenimo.
„Prieš daugiau nei trejus metus, kai atvykome gyventi į Klaipėdą iš Vilniaus, gal pusmetį kasdien stebėjomės, kaip čia viskas vyksta ramiau. – sako tinklaraštininkė Amelija Kuzmarskė. – Gatvėse vairuotojai renkasi mažesnį greitį, parduotuvėje kasininkės lėčiau skenuoja prekes, žmonės gatvėje eina lėtesniu žingsniu. Tačiau tuo pačiu negalėjome atsidžiaugti, kiek daugiau laiko mes turime savo veikloms.“
Lėtas gyvenimo būdas – kas tai?
„Greitis gali būti linksmas, produktyvus ir galingas, ir be jo mes būtume skurdesni. Ko trūksta pasauliui, ir ką siūlo lėtas gyvenimo būdas, yra vidurinis kelias, santuoka su la dolce vita (liet. saldus gyvenimas), neprarandant informacijos amžiaus dinamikos“, – knygoje „Garbinant lėtumą: kaip pasaulinis judėjimas meta iššūkį greičio kultui“ rašo Kalras Honorė.
Judėjimas nesiūlo visiškai atsisakyti greičio, veikiau rasti balansą ir primena, kad viskam – savas greitis. Tai nereiškia, kad, jausdamiesi ant perdegimo ribos, staiga turime mesti mėgstamą dinamišką darbą. Judėjimo šalininkai veikiau ragina, kai galite, sulėtinti tempą. Kartais, inercijos vedami, mes skubame per savaitę taip, lyg būtų kur skubėti, ir nesugeriame į save vertingų akimirkų su draugais, šeima, pačiu savimi.
„Atsispyrimas skubai yra visiškai nemokamas“, – sako K.Honorė.
A.Kuzmarskei lėtas gyvenimo būdas pirmiausia yra suvokimas, kad gyvename tik vieną kartą, todėl ji nenori jo praleisti panirusi į rutiną ar nemielas veiklas. „Svarbi tik dabartinė akimirka. Juk žinome, koks greitas pasaulis, tad vis primenu sau pasidžiaugti smulkmenomis, kurias lengva tiesiog praleisti, pavyzdžiui, gražiu saulėtekiu ar skaniu kavos puodeliu“, – kalbėjo pašnekovė.
Lėto gyvenimo būdo filosofija nesiūlo imtis drastiškų priemonių, o veikiau atrasti tas skirtingas greičio pavaras kasdienybėje.
Tiems, kas ieško balanso tarp didmiesčio šurmulio ir mažos gyvenvietės ramybės, verta pagalvoti apie Klaipėdą. Uostamiestis yra unikalus didmiesčio ir kurorto derinys, leidžiantis suderinti ambicingą karjerą, turtingą socialinį ir kultūrinį gyvenimą nenutolstant nuo gamtos.
Klaipėdoje įsikūrusios didelės tarptautinės įmonės, sparčiai auga technologijų sektorius, atlyginimai – vieni didžiausių Lietuvoje, o gamtos prieglobstis pasiekiamas vos per 15 minučių. Beje, uostamiestis yra vienas laimingiausių šalies miestų, Savivaldybės gyvenimo kokybės indeksų autorių vertinamas už ekonomikos gyvybingumą, švietimo paslaugų kokybę ir demografijos sveikatą.
Jūros ir miškų glėbys
Gamta yra lėto gyvenimo būdo filosofijos įkūnijimas. Kiekvienas augalas skleidžiasi savu laiku, gamta išlaukia momento, kada geriausia busti, o kada – ilsėtis.
Dažnam susitikimas su gamta asocijuojasi su savaitgalio išvyka už miesto – žygiais, stovyklavimu, ieškojimu dar neregėtų panoramų. Tuo tarpu lėto gyvenimo būdo šalininkai kviečia gamtą atrasti kasdienybėje – pakeliui į darbą ar namus, susirandant parką, skverą ar vandens telkinį šalia.
Skalaujama jūros, raižoma Dangės upės, apsupta kurortų, apglėbta miškų ir parkų Klaipėda vertinama kaip priešnuodis šurmulio kultūrai. Gyventojus gamta pasitinka vos peržengus namų slenkstį – net trečdalį miesto teritorijos dengia medžiai, parkai ir miškai.
Klaipėda turi net 14 kilometrų paplūdimių, dalis kurių išsiskiria tarptautiniu kokybės ženklu. Košiantys vėjai sukuria nepamirštamų reginių pajūryje, be to niekur Lietuvoje nėra tiek saulėtų dienų kiek Klaipėdos regione.
Tyrimai rodo, kad prie vandens gyvenantys žmonės yra paprasčiausiai laimingesni, gali pasigirti geresne fizine ir psichikos sveikata.
Taip pat, prie pat Klaipėdos glaudžiasi ramybe alsuojantys kurortai, pavyzdžiui, Neringa. Smiltynė vilioja ne tik UNESCO saugomais paplūdimiais ir Lietuvos jūrų muziejumi – miestiečiai pamėgo keliones dviračiais, čia įrengta orientavimosi trasa ir solo maršrutai žygeiviams per dviračių takus, paplūdimius bei miškus. Beje, pačioje Klaipėdoje yra net 40 skirtingų maršrutų – mieste, sveikatingumo takais, pajūriu ar net piligriminiu Šv. Jokūbo keliu.
Klaipėdiečiai mokosi su gamta draugauti nuo pat vaikystės. Štai, pavyzdžiui, Klaipėdos miško darželyje vaikai augina įvairius augalus, patys kuria žaislus iš miško radinių, dažnai pietauja prie jūros ar net miega hamakuose gamtos apsupty.
Kompaktiškas miestas
Megapoliuose gyvenantys žmonės dažnai skundžiasi valandų valandas praleidžiantys automobiliuose. Ruduo, prasidėjus mokslo metams, apskritai tampa spūsčių košmaru, keliančiu papildomą įtampą ir kurstančiu „niekur nespėju“ jausmą.
O štai Klaipėdoje automobilį galite pamiršti, jeigu tik norite. Tai yra vadinamasis 15 minučių miestas – kad ir kur begyventum, viską pasieksi pėstute ar dviračiu vos per ketvirtį valandos. Jeigu valandų valandas iššvaistote automobilyje ir kasdien skaičiuojate dešimtis kilometrų lakstydami į darželius, mokyklas, pas gydytojus ar parduotuves, – tai veikiausiai jums skamba kaip tikra egzotika.
Gyvenimas Klaipėdoje dažnai teka ramia vaga it kokiame mažame miestelyje. Atnaujinti dviračių takai klaipėdiečius kviečia į smagią kelionę jaukiomis gatvėmis. Jūra, darbas, pramogų ir paslaugų centrai taip pat pasiekiami viešuoju transportu – kodėl gi automobilio vairo neiškeitus į žalią transporto priemonę ir nepraleidus to laiko su knyga? Tiesa, viso skyriaus galite ir nespėti perskaityt – kelionės autobusais uostamiestyje neužtrunka net ir piko metu.
Daugiau nei trejus metus uostamiestyje gyvenanti A.Kuzmarskė džiaugiasi, kad čia daug mažiau laiko nei Vilniuje praleidžia eisme ir spūstyse.
„Nesitikėjome, kad skirtumas bus toks didelis. Pagyvenus ilgėliau gali pajusti tą ramesnį ir labiau atsipalaidavusį Klaipėdos ritmą. Jis man asocijuojasi su pajūrio miestais. Man patinka, kad net žmonių apranga Klaipėdoje kitokia, nei kituose miestuose. Čia nepamatysi tiek daug kostiumuotų žmonių, kaip sostinėje. Atrodo, kad dauguma tiesiog mažiau skuba ir yra ramesni. Tokia atmosfera labai gerai veikia mūsų kasdienybę“, – kalbėjo pašnekovė.
Laikas, sutaupytas nestovint spūstyse, yra lėto gyvenimo būdo dalis – tas valandas juk galite skirti pasivaikščiojimams, laikui su šeima ar draugais, žygiui per kultūros renginius ar objektus.
Be to, uostamiesčio viešasis transportas tampa vis draugiškesnis aplinkai. Dviračiai, elektriniai „Dancer Bus“ autobusai ir netrukus kasdienio susisiekimo priemone tapsiantis „Popa Boat“ vandens autobusas padeda užtikrinti oro kokybę, todėl posakis „pakvėpuoti grynu oru“ uostamiestyje yra ne utopija, o realybė. Statistikos departamento duomenimis, oro užterštumas Klaipėdoje beveik 1,3 karto mažesnis nei Vilniuje ir net 1,5 karto mažesnis nei Kaune.
Didmiesčio privalumai
Jūra, miškai, laivai, diena be automobilio – skamba kaip atostogos, o ne gyvenimas? Iš tiesų klaipėdiečiai gali sau leisti gyventi nuolatinių darbostogų ritmu, kasdien sėkmingai derindami darbą ir poilsį.
Ieškantiems naujų karjeros galimybių, Klaipėda taip pat turi ką pasiūlyti. Mieste veikia stiprios informacijos ir komunikacijos technologijų bei suskystintų gamtinių dujų bendruomenės. Tarptautinės įmonės, miesto startuoliai ir sparčiai augantis technologijų sektorius nuolat ieško aukštos kvalifikacijos specialistų.
Be to, iš kitų Lietuvos miestų į Klaipėdą nusprendusiems persikelti specialistams siūloma 2000 eurų vertės finansinė paskata būsto nuomos kaštams padengti bei visa reikalinga pagalba keliantis į miestą – nuo būsto iki darželio ar mokyklos paieškos: https://klaipedaid.lt/lt/gyvenimui/paskata-talentams/
Nedarbo lygis uostamiestyje yra vienas mažiausių Lietuvoje – vos 9,8 proc., o darbo užmokestis vienas didžiausių – pernai vidutinis mėnesinis atlyginimas iki mokesčių Klaipėdoje siekė beveik 1,6 tūkst. eurų. Itin paklausių profesijų, tarkime, informacinių technologijų specialistų, atstovai uždirba dar daugiau. Vidutinis atlyginimas IT sektoriuje siekia 2000 eurų „į rankas“.
Sėkminga karjera toli gražu neturi vesti prie perdegimo ir išsekimo. Lėta gyvenimo filosofija moko dirbti ne daug, bet protingai – skirti daugiau dėmesio toms užduotims, kurios duoda rezultatų. Taip pat svarbu atrasti laiko savo dienotvarkėje mažiems malonumams – kavai ar pietums ne prie kompiuterio ar telefono ekrano, bet gamtos ir malonios kompanijos apsuptyje.
Gyventi lėtai reikia mokytis, mano A.Kuzmarskė. „Man asmeniškai visai nelengva ir negaliu pasakyti, kad štai jau tikrai išmokau gyventi lėtai. Man tai labiau asocijuojasi su praktika, kurią turiu nuolat sąmoningai daryti. Panašiai kaip sportas – kai sportuoji nuolat, neprarandi savo lankstumo ar jėgos, o jei nebepraktikuoji sporto, juk įgūdžiai po truputį dingsta“, – kalbėjo pašnekovė.
