Šilutėje augusią Anną Smirnovą (gim. Ališauskaitė) galima vadinti tikra pasaulio piliete. Vos sulauksi pilnametystės Anna išvyko gyventi į Airiją, tačiau ši šalis tapo vos pirmąją tarpine stotele išskirtinėje Annos gyvenimo kelionėje.
Šiandien žavi 37 metų moteris gyvena ir sėkmingai dirba nekilnojamojo turto versle Dubajuje. Prieš tai moteris ne vienerius metus praleido gyvendama Airijoje, Vokietijoje ir net egzotiškuose Maldyvuose. Tačiau būtent Dubajus, Annos teigimu, yra tas miestas, su kuriuo ji šiandien sieja savo ateitį.
Apie europietės moters iššūkius musulmoniškoje kultūroje, skirtingas gyvenimo pamokas įvairiuose šalyse, sau mestą asmeninį iššūkį Maldyvuose ir išskirtinius Dubajaus privalumus su Anna kalbėjomės išsamiame interviu.
– Kai pirmą kartą išvykai gyventi į užsienio šalį, kokios priežastys tuomet lėmė tavo išvykimą?
– Pirmą kartą gyventi į užsienio šalį iš Lietuvos išvykau vos sulaukusi 18 metų. Labai norėjau būti nepriklausoma ir savarankiška. Tad pirmoji mano užsienio šalis, kurioje teko ilgiau gyventi, buvo Airija.
– Visgi šiuo išvykimu tavo egzotiškos gyvenimo užsienio šalyse patirtys tik prasidėjo. Kokiose dar šalyse teko gyventi ir kokios yra šių kelionių istorijos?
– Airijoje pragyvenau 7 metus. Nors šioje šalyje man sekėsi puikiai, niekaip negalėjau priprasti prie nuolatinio lietaus. Netgi dažnos atostogos nekompensavo niūraus oro ir savijautos šalyje.
Kadangi dažnai atostogaudavau Vokietijoje, pamilau šią nuostabią šalį ir nusprendžiau persikelti į Miuncheną (Vokietija), kuriame praleidau 6 metus. Vokietija savo kultūra, maistu ir gamta man labai priminė Lietuvą, todėl jaučiausi beveik kaip namuose.
– Visgi laikui bėgant palikai ir Vokietiją. Kaip kilo mintis keltis gyventi į itin egzotišką šalį?
– Kelionės visuomet buvo mano hobis, esu aplankiusi daugybę pasaulio kampelių. Bėgant laikui supratau, kad dar nesu apsisprendusi visam laikui pasilikti gyventi Vokietijoje. Gyvenimas tapo labai monotoniškas ir kilo noras ieškoti naujų įspūdžių kitose šalyse.
Pasirinkau Maldyvus, nes keletą kartų jau buvau keliavusi į šį gamtos rojų atostogų. Jų metu ten sutikau puikių žmonių, kurie tapo mano draugais.
Vieno pokalbio metu mano draugė pasakė man, kad Maldyvuose yra labai sunku gauti darbą užsieniečiams. Kadangi esu gan ambicinga, man nereikėjo sakyti daugiau nei vieno žodžio, iššūkį priėmiau. Nežinau kodėl man tai buvo taip svarbu, bet norėjau įrodyti, kad aš galiu viską.
– Kaip sekėsi ieškoti darbo ir kiek laiko gyvenai Maldyvuose?
– Pradėjau siųsti savo CV ir netrukus gavau darbą pačiame geriausiame viešbutyje Maldyvuose. Visi buvo labai nustebę, o aš labai didžiavausi savimi. Maldyvuose supratau, kad esu labai stiprus žmogus. Visgi tikrai nėra taip lengva būti atskirtam nuo pasaulio saloje. Pradirbau ten beveik 2 metus ir be galo pasiilgau miesto gyvenimo bei vos nenumiriau iš nuobodulio.
Tuomet išvykau į Dubajų, kuriame jau gyvenu ketvirti metai. Manau, kad įsimylėjau Emyratus visų pirma dėl saulės, nes praktiškai be saulėtų dienų Airijoje praleistų 7 metų, pradėjau labai vertinti šilumą ir saulės teikiamus privalumus.
– Kuri iš šalių, kuriose teko gyventi, tau labiausiai krito į širdį ir kodėl?
– Labiausiai laiminga jaučiuosi čia, Dubajuje. Nė vienoje šalyje nesijaučiau tokia saugi, kaip čia. Nepaprastai geras jausmas, kai tu visiškai neturi bijoti absoliučiai nieko. Čia labai griežti įstatymai ir labai mažas nusikalstamumas. Jei mergina eis naktį viena, niekas jai nieko nesakys ir neužkabins. Jei paliksi kur nors savo piniginę, niekas jos tikrai nepaims.
– Ko gyvenimas skirtingose šalyse tave išmokė? Ar galėtum išskirti, kokias naudingas patirtis tau suteikė kiekviena iš šalių, kuriose gyvenai?
– Airija išmokė, kad būdama aktyvi ir sunkiai dirbanti, galiu pasiekti aukščiausias pareigas ir labai gerą gyvenimo kokybę. Vokietija tikrai išmokė organizuotumo, tvarkos ir punktualumo. Maldyvai stipriai ugdė ištvermę ir kantrybę, taip pat – tolerancijos bei supratingumo kitų atžvilgiu jausmą. Tuo tarpu Dubajus vis dar moko nuolat tobulėti ir visada siekti sėkmės ir didžiausių savo svajonių.
– Kurioje šalyje tau teko susidurti su didžiausiais kultūriniais skirtumais?
– Sakyčiau, Maldyvuose. Maldyvai yra griežta musulmoniška šalis, kur dauguma moterų ir merginų kasdien dėvi galvos apdangalus. Man, atvažiavusiai iš Europos, reikėjo laiko priprasti prie šios kultūros. Ramadano metu negalėjome čia dėvėti jokių atvirų rūbų, nes tai nepagarba vietinių kultūrai ir religijai. Maistas taip pat buvo specifinis, bet tuo pačiu ir sveikas.
– Kodėl po Maldyvų nusprendei keliauti į kitą musulmonišką šalį – Jungtinius Arabų Emyratus? Apskritai, arabų šalyse moters vaidmuo visuomenėje gerokai skiriasi nei Vakarų valstybėse. Ar netenka ir šiandien susidurti su šio požiūrio skirtumais tau pačiai kasdieniniame gyvenime ar darbe?
– Prieš atvykdama į Dubajų gyventi, skrisdavau iš Maldyvų atostogauti į kitas šalis ir dažnai apsistodavau Dubajuje dienai ar dviem. Buvimas čia mane visuomet žavėjo.
Kai atvykau į Dubajų prieš keturis metus po Maldyvų, buvau tokios pačios nuomonės, nes tai yra įskiepyta mums visiems iš žiniasklaidos, iš tėvų, iš draugų. Tik praleidus kažkiek laiko čia supratau, kad tai yra netiesa. Visos moterys Dubajuje yra labai gerbiamos ir turi lygias teises.
Nesu niekada susidūrusi su netinkamu elgesiu ar mažiau pagarbiu elgesiu, nes esu moteris. Atvirkščiai, būti moterimi čia yra daug lengviau. Žinoma, yra kai kurie kultūriniai skirtumai, kuriuos iš pagarbos turi išmokti, nes gyveni šioje šalyje. Pavyzdžiui, ne visi arabai tau paspaus ranką sveikindamiesi. Tačiau tai tikrai nėra nesuprantama, jei tu „paruošei namų darbus“ prieš persikeldamas į naują šalį ir labiau pasidomėjai jų tradicijomis.
– Su kokiais didžiausiais gyvenimiškais ar profesiniais iššūkiais apskritai tau tenka susidurti gyvenant Dubajuje?
– Kaip ir minėjau, Dubajuje esu labai laiminga, o laimė yra kiekvieno pasirinkimas. Kaip ir visur, čia reikia dirbti ir niekas tau nieko neduos ant sidabrinės lėkštutės.
Didžiausias iššūkis šiuo metu – būti sėkmingai savo profesijoje, nes konkurencija yra labai didelė. Turiu labai daug planų, kuriuos žadu įgyvendinti per ateinančius penkis metus.
– Apskritai, ar svetimšaliui sunku plėtoti verslą Dubajuje? Ir ką reikėtų žinoti žmonėms, kurie norėtų kurti čia verslą nekilnojamojo turto srityje?
– Dubajus daro viską, kad pritrauktų kuo daugiau investuotojų ir verslininkų, nes jų vizija yra būti pasauliniu centru. Čia neseniai netgi buvo pakeistas įstatymas gauti vadinamai Auksinei investuotojo vizai. Prieš tai reikėjo įsigyti 2 milijonų vertės turtą ir būti sumokėjus 1 milijoną mokesčių nuo jo vertės, kad galėtum gauti šią 10 metų vizą. Dabar tereikia įsigyti turtą nuo 2 milijonų vertės ir susimokėti pradinį įnašą, dažniausiai 20 proc. nuo būsto vertės.
Įmonės registravimas taip pat nėra sudėtingas ir kainuoja nuo 15000 dirhamų (apie 3600 eurų) priklausomai nuo įmonės veiklos. Kompanijos, kuriuos tuo užsiima, sutvarko įmonės registravimą nuo a iki z, kas yra labai patogu užsieniečiui, nežinančiam šalies taisyklių ir tvarkos.
– Ką pirmiausia turėtų žinoti žmogus, kuris nori šiandien įsigyti nekilnojamąjį turtą Dubajuje?
– Dubajaus rinka parodė, kad geriausia investicija yra statomi projektai, kurių vertė išauga iki 20 proc. juos pabaigus. Tai gana konservatyvus skaičius, nes kai kuriose itin prabangiose lokacijose vertė išauga ir 50 proc. Pasibaigus projekto statyboms turite pasirinkimą arba turtą parduoti, arba nuomoti. Nuomos investicijų grąža čia siekia 5–8 proc. per metus, priklausomai nuo vietos, kai kur išauga net iki 15 proc.
Prieš perkant turtą Dubajuje būtina kreiptis į patikimą kompaniją, kad jums patartų. Čia negyvenant sunku žinoti, kokie vystytojai yra patikimiausi, kurių projektų kokybė geriausia. Todėl pasitikėkite profesionalais.
Investuotojai turi atskirą teismą, kur nereikia laukti eilių ir visos užklausos sprendžiamos greitai. Taip pat labai svarbu žinoti, kad viskas yra reguliuojama valstybės, būti apgautiems čia tiesiog nėra spragų.
Dubajuje ypatingai daug turtingų žmonių, kas yra ideali galimybė verslo partnerystės paieškai. Tai yra labai perspektyvi verslo oazė.
– Ar tikrai šis miestas skirtas tik turtingiesiems ar jame galėtų gyventi ir, pavyzdžiui, statistinė Lietuvos šeima su vidutinėmis pajamomis?
– Pirmiausiai prieš keliantis į Dubajų su šeima vertėtų pasidomėti darželių ir mokyklų kainomis, nes jos tikrai nėra mažos. Išsilavinimas čia yra labai aukšto lygio, bet mokamas.
– Ar Dubajus yra ta vieta, kurioje šiandien norėtum likti gyventi visam laikui? O gal planuose yra ir grįžimas gyventi į Lietuvą?
– Šiuo metu kol kas tikrai neturiu planų grįžti į Lietuvą ar palikti Emyratus. Manau, kad liksiu čia ilgam.
