Tai padaryti pabandė Šviesiosios gimnazijos moksleivė septyniolikmetė Gabrielė Strašilina. Su ja nusprendėme pasikalbėti po moksleivės dalyvavimo tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Finding your voice in a global world“ („Globaliame pasaulyje kalbėti savo balsu“ – aut. past.), kurią organizavo Kauno Jono Jablonskio gimnazija.
Konferencijai Gabrielė parengė ir skaitė pranešimą „Gilesnė gyvenimo prasmė, paauglių gyvenimo prasmės suvokimo ugdymas Šviesiojoje gimnazijoje“. Kokius atsakymus pavyko jai atrasti? Kokia gi yra gyvenimo prasmė jauno žmogaus akimis? Šie ir kiti atsakymai – pokalbyje su Gabriele.
– Gabriele, kada tau pačiai, kaip gimnazistei, tapo aktualūs gyvenimo prasmės klausimai?
– Man gyvenimo prasmės klausimai tapo aktualūs dešimtos klasės pabaigoje, kuomet pagrindinė tema buvo mokomųjų dalykų pasirinkimas, nes šie pasirinkimai turės didelės įtakos laikant egzaminus ir pasirenkant profesijos kryptį.
– Pagalvoti apie tai, kas tu esi, ko norėtum pasiekti svarbu mokyklos suole?
– Dauguma jaunimo didžiąją dalį savo laiko praleidžia mokykloje ar užklasinėse veiklose, kur dažniausiai save ir realizuoja, tad, manau, beveik neįmanoma apie tai nemąstyti mokyklos suole, kadangi būtent ten ir propaguojami šie klausimai.
Aišku, mokykla padeda rasti kelią norimų pasiekimų link, tačiau svarbu suprasti, kad kontrolinių rezultatai nenusako tavo vertės – reikia suprasti, kad esi ne tik mokinys, bet ir bręstanti, auganti asmenybė.
– Kas gali padėti susivokti, kokia ta gyvenimo prasmė – tėvai, draugai, mokytojai? O gal visgi kiekvienas žmogus pats tai turi suvokti?
– Terminas ,,gyvenimo prasmė“ yra labai paplitęs, tačiau vieno tikslaus paaiškinimo neturi. Ko gero, kiekvienam žmogui gyvenimą prasmingą daro skirtingi materialiniai ar dvasiniai dalykai.
Šeima, draugai, mokytojai daro įtaką gyvenimo prasmės suvokimui, gali pastūmėti atsakymo link, bet gyvenimo prasmė yra labai asmeniškas dalykas, kurį galų gale, mano nuomone, turime atrasti patys, nes tik patys pažįstame save geriausiai, žinome, kas teikia mums laimę.
– Papasakok plačiau apie savo skaitytą pranešimą – kur jį skaitei, kokiu tikslu bei ką jame akcentavai?
– Pranešimą ,,Gilesnė gyvenimo prasmė, paauglių gyvenimo prasmės suvokimo ugdymas Šviesiojoje gimnazijoje“ skaičiau tarptautinėje konferencijoje „Finding your voice in a global world“ („Globaliame pasaulyje kalbėti savo balsu“ – aut. past.). Šią pranešimo temą pasirinkau dėl to, kad manau, jog yra svarbu kalbėti šia tema, ypač po karantino, kai didžiąją dalį savo laiko praleidome prie kompiuterio ekranų, namuose be draugų ar kitų artimų kontaktų.
Po tokio laikotarpio, manau, daugumai jaunų žmonių kyla klausimų apie gyvenimo prasmę, tačiau apie tai nėra pakankamai kalbama, nėra pateikiama papildomos naudingos informacijos, tad mano tikslas buvo pristatyti savo gimnazijoje atliktą apklausą, kurioje buvo naudojamas psichologų Steger, M.F. Frazier sukurtas klausimynas, ir šios apklausos rezultatus.
Įdomu, kad didžioji dalis mokinių, dalyvavusių apklausoje, nors ir nežino savo gyvenimo prasmės, bet yra pasiryžę jos ieškoti ir ją suprasti, tačiau tam reikia daugiau diskusijų šia tema.
Man gyvenimo prasmės klausimai tapo aktualūs dešimtos klasės pabaigoje.
– Kaip pati manai – ar jauni žmonės, tavo bendraamžiai yra pakankamai sąmoningi suvokti gyvenimo prasmę? Ar jaunam žmogui, kuriam dar visas gyvenimas prieš akis, tai turėtų būti svarbu?
– Mano nuomonė sutampa su mano atliktos apklausos rezultatais – mano bendraamžiai yra pakankamai sąmoningi suvokti gyvenimo prasmę, tačiau kaip ir minėjau prieš tai, didžioji dalis mokinių dar nežino savo gyvenimo prasmės, bet yra susidomėję jos ieškojimu, būtent tai ir rodo jų sąmoningumą.
Nors prieš akis dar visas gyvenimas, gyvenimo prasmės klausimai turėtų būti aktualūs jau dabar, kad pasirinktumėme sklandesnį kelią ateityje ir kad išvengtume papildomų problemų. Visgi dabartinis amžius yra tinkamiausias naujų sričių išbandymui, savęs realizavimui.
– Tikriausiai jaunus žmones supa galybė klausimų, nuo tokių, kodėl reikia lankyti mokyklą iki kokią profesiją pasirinkti? Kur ieškoti atsakymų į šiuos klausimus?
– Taip, jauną žmogų iš tiesų supa galybė klausimų: ką aš veikiu mokyklos suole, ką aš nori veikti, kuo būti ateityje. Ne visi jaunuoliai žino atsakymus į šiuos klausimus, tačiau mus supa daug žmonių, kurie gali mus pastūmėti atsakymų link – mokytojai, kurie mato kasdienę mūsų pažangą, tėvai, kurie tikriausiai yra mums artimiausi ir pažįsta mus geriausiai, galų gale mes patys galime išvesti save iš komforto zonos ir išbandyti save srityse, kuriose anksčiau galbūt savęs neįsivaizdavome.
– Kas jaunam žmogui šiais laikais yra svarbu, kokios vertybės?
– Visi esame kardinaliai skirtingi, tad kiekvienam jaunuoliui yra svarbūs skirtingi dalykai, visi turime skirtingus prioritetus, tačiau amžinosios vertybės kaip šeima ir meilė yra nepakeičiamos.
Šeima, draugai, mokytojai daro įtaką gyvenimo prasmės suvokimui, gali pastūmėti atsakymo link.
– Ar būti jaunu žmogumi šiuolaikiniame pasaulyje yra paprasta? Su kokias sunkumais susiduriama, su kokiomis problemomis?
– Šiuolaikiniame pasaulyje būti jaunu žmogumi nėra lengva, nes aplinkiniai iš mūsų labai daug tikisi, užkrauna papildomomis atsakomybėmis, taip pat karantino laikotarpiu gana ilgą laiką buvome atskirti nuo draugų, o tai jaunam žmogui įpratusiam didžiąją laiko dalį praleisti tarp draugų, buvo šioks toks iššūkis.
– Ar jauni žmonės pajėgūs šias problemas išspręsti vieni?
– Bent dalį šių problemų jaunuoliai yra pajėgūs išspręsti patys, tačiau be suaugusiųjų įsitraukimo ir jų supratimo tai gali ir nepavykti. Jauni žmonės dažnai netyli ir garsiai kalba apie problemas ir kitus nepasitenkinimus, bet gaila, jog ne visada yra išgirsti, suprasti ir sulaukia pagalbos.
– Ačiū tau už pokalbį ir nuoširdžius atsakymus.
