Verslą svečioje šalyje kurianti moteris atvira – išvykti nedegė noru, bet šiandien savęs nemato niekur kitur, kaip tik Amerikoje. Būtent tai paskatino ją laužyti stereotipus apie šią šalį ir dalintis savo mintimis bei patirtimi.
– Papasakokite, kaip atsidūrėte Amerikoje? Kas ten jus nuvedė?
– Į JAV atvykau 2011 metais, kai dar mokiausi vidurinėje mokykloje. Tai buvo mano mamos inciatyva – ji užmezgė santykius su lietuviu, kuris gyveno Čikagoje. Beveik metus jiems teko bendrauti virtualiai, iki kol buvo priimtas sprendimas persikelti į Čikagą. Pirmiausia ten išsikraustė mano mama ir jaunesnioji sesė, o po metų ir aš.
Tuo metu aš dar mokiausi dešimtoje klasėje Kauno jėzuitų gimnazijoje ir buvau gana aktyviai įsitraukusi į įvairias akademines veiklas.
Aš nedegiau noru išvykti, man patiko gyventi ir Lietuvoje, žinau, jog Lietuvoje turėjau daug galimybių taip pat. Dar iki dabar atsimenu pokalbį su vienu iš klasės draugų, kai jis manęs klausė – ar tikrai nori išvykti į Ameriką? Tu Lietuvoje gali būti „išskirtinė“, o Amerikoje tik viena iš milijonų! Baimė pradėti viską iš naujo nežinomoje vietoje tikrai buvo, bet norėjau būti arti šeimos ir žinojau, kad JAV turėsiu daug galimybių. Išvažiavau į nežinomybę, bet buvau pasiryžusi daug dirbti bei mokytis, kad pasiekčiau savo tikslų!
Aš visada sakau, kad emigracija turi tik pagerinti gyvenimo kokybę, o ne pabloginti, dėl to dariau viską, kad taip ir būtų ir netektų gailėtis palikus namų.
– Ar apsigyvenus JAV teko patirti kultūrinį šoką, socialinę atskirtį? Ar kaip tik – labai greitai pasijautėte sava ir ar įmanoma taip pasijausti?
– Mano nuomone, JAV (na, bent jau didieji miestai), tai emigrantų rojus. Čia yra tiek daug skirtingų rasių, tautų ir religijų, kad niekada per trylika metų nepasijaučiau ne savo vietoje. Kai tik atvažiavau į naują mokyklą supratau, kad mano imigrantės statusas ir akcentas tai netgi privilegija, o ne minusas. Dar prieš atvykstant jau pusė mokyklos mokinių buvo susiradę mane „Facebook“ platformoje ir norėjo susipažinti, domėjosi mano istorija, aplinka ir buvo pasiruošę padėti.
O ir apskritai, amerikiečiai yra labai draugiški žmonės. Dažnai lietuviai galvoja, kad jie yra dirbtini ir negalėtų būti gerais draugais, tačiau mano patirtis visai kitokia.
Žinoma, aš ir pati buvau labai motyvuota ir suinteresuota JAV gyventi pilnavertį gyvenimą, tad pamokomis mano gyvenimas nepasibaigdavo. Aš dalyvaudavau įvairioje užklasinėje veikloje, dainavau chore, vaidinau mokyklos teatre, eidavau į mokyklos sporto renginius, nepraleisdavau nė vienos mokyklos „šokių šventės“ kaip „Winter Formal“ ar „Prom“, tai labai greitai prasiplėtė mano draugų ratas, kuriame jaučiausi saugi ir galėjau būti savimi.
Tačiau suprantu, jog mano patirtis nėra standartas. Kiekvieno imigranto istorija yra unikali ir priklauso nuo paties žmogaus, jo pasaulėžiūros, bei, žinoma, kalbos. Aš iki JAV jau buvau nemažai apkeliavusi bei susipažinusi su kitomis kultūromis, taip pat, dalyvaudama debatuose, įgijau gerus anglų kalbos pagrindus.
Aš manau, kad kalbos mokėjimas yra vienas reikšmingiausių dalykų, kuris daro įtaką, kaip greitai svetima šalis tampa „namais“. Tik gerai mokant šalies kalbą galima integruotis į visuomenę ir iš arčiau pažinti šalies kultūrinius ypatumus. Aš buvau atvira, mokiausi, domėjausi ir stengiausi kuo labiau integruotis į visuomenę.
– Kaip suprantu, Amerikoje kuriate savo verslą? Koks jis ir kaip jums sekasi? Ar apskritai sunku kurti savo verslą svečioje šalyje?
– Šiuo metu taip, tačiau pagal specialybę esu politologė/ekonomistė, o pagal profesiją – finansų ir investicijų specialistė.
Universitete studijavau politologiją bei ekonomiką ir aktyviai gilinausi į politikos pasaulį. Atlikau daug individualių mokslinių tyrimų su fakulteto profesoriais ir dažnai dalyvaudavau išvykose į kitas valstijas, pavyzdžiui, Vašingtono, kur pristatydavome bei aptardavome savo mokslinius tyrimus. Taip pat visais mokslo metais bei vasaromis atlikdavau praktikas tiek viešame, tiek nevyriausybiniame sektoriuose. Tai dariau ir JAV, ir Lietuvoje.
Visa mano patirtis politikos pasaulyje suteikė galimybę iš arčiau pamatyti, kaip viskas vyksta politinėje erdvėje, kokie ten yra žaidėjai ir kaip yra priimami sprendimai. Man pasidarė aišku, kad prieš imdamasi efektyviai atstovauti žmonių interesams reikia įgyti gyvenimiškos, o ne teorinės praktikos ir būtent šis sprendimas mane nukreipė į finansų pasaulį.
Paskutiniais universiteto metais, pradėjau dirbti prestižiniame Amerikos banke, ekonominių sankcijų skyriuje. Ši patirtis mane labai įkvėpė ir paskatino mano susidomėjimą finansais bei investicijomis, tad pastaruosius penkerius metus dirbau finansinių technologijų startuolyje. Aš buvau viena iš pirmųjų 30-ies darbuotojų, o dabar mūsų kompanija turi jau daugiau nei 400 darbuotojų ir jau netgi nebepatenka į „startuolio“ kategoriją.
Šioje kompanijoje aš buvau atsakinga už visą mūsų stambiausių investuotojų aptarnavimo bei pardavimų programą. Tai vadinome „baltųjų pirštinėlių aptarnavimu“ (angl. white-glove service), nes tai buvo mano profesinė stiprybė ir galėjau panaudoti ne tik savo investicijų, bet ir diplomatijos patirtį.
Tai buvo neįkainojama patirtis ir mes per 4 metus išaugome iš mažos investicijų platformos iki visapusiško finansinių paslaugų tiekėjo, siūlančio investicijų (angl. margin loans) bei asmenines paskolas, taupymo fondus ir kreditines korteles.
Tačiau visi, kurie yra kada nors dirbę startuolyje, žino, kad ateina laikas atversti naują gyvenimo etapą.
Tačiau visi, kurie yra kada nors dirbę startuolyje, žino, kad ateina laikas atversti naują gyvenimo etapą. Vieni renkasi prisijungti prie naujo startuolio, o kiti pradeda kažką savo. Tad praėjusiais metais priėmiau sprendimą savo patirtį bei įgūdžius naudoti mūsų šeimos versle. Šiuo metu padedu plėtotis savo vyro verslui bei pradėjau savo asmeninį projektą, apie kurį, tikiuosi, galėsiu jau greitu metu pasidalinti su savo sekėjais.
O atsakant į klausimą, ar lengva Amerikoje kurti savo verslą, pasakysiu, kad JAV yra puikios galimybės įkurti verslą tiek iš administracinės, tiek iš finansinės pusės.
Ir palankiomis verslo sąlygomis gali naudotis tiek amerikiečiai, tiek užsieniečiai. Tai ypač jaučiasi Los Andžele, nes mes čia retai sutinkame žmonių, kurie dirba tradicinius „ofisinius“ darbus.
Dauguma Los Andželo gyventojų – tai verslininkai, inovatoriai, kūrėjai ir vien jau gyvenant tokioje aplinkoje norisi auginti savo verslą. Apie tai galite paskaityti netgi Kalifornijos gubernatoriaus puslapyje, nes verslininkystė ir inovacija tai du žodžiai, kuriais galima apibūdinti Kalifornijos ekonomiką.
Tačiau JAV verslo kultūra yra unikali, tad norint čia užauginti savo verslą turite ne tik atsivežti žinių bei patirties bagažą, bet ir perprasti sistemą bei kultūrą – pradedant nuo amerikietiškos rinkos tyrimų, vartotojų norų bei poreikių iki reklamos ypatumų.
Nereikėtų tikėtis, kad Amerikoje pinigai krenta iš dangaus tik įforminus savo verslą. JAV konkurencija labai intensyvi, verslininkai bei darbuotojai aukoja savo laisvą laiką bei savaitgalius, kad išaugintų savo verslus, tad darbo ir gyvenimo balansas tikrai nukenčia. Tik vienas didelis privalumas, kad tie, kurie tam pasiryžta ir išnaudoja JAV galimybes, gali sukurti labai sėkmingus verslus.
Noriu pabrėžti, kad nors Amerikoje daug konkurencijos, aš tai vadinu „sveika“ konkurencija. Jūsų geriausias draugas gali būti jūsų didžiausias verslo konkurentas, bet tai nereiškia, kad jis bus jūsų priešas asmeniniame gyvenime. Atvirkščiai, amerikiečiai yra linkę vienas kitam padėti, pasidalinti informacija bei savo pažintimis, nes jie žino, kad vieną dieną padeda jis, o kitą dieną jam padėti galite ir jūs, tad versle čia mažai asmeniškumų ar pagalių kišimo į ratus. Man labai patinka tokia draugiška verslo kultūra.
– Kaip sugalvojote kurti turinį „Instagrame“? Kokių atsiliepimų sulaukiate?
– Aš visada tikėjau socialinių tinklų galia ir turėjau tikslą sukurti savo bendruomenę, su kuria galėtume diskutuoti įvairiomis temomis. Jau kelerius metus kūriau plaukų priežiūros turinį „TikTok“ platformoje anglų kalba, kur turiu 130 000 sekėjų (@nerija), tačiau tokio turinio formatas yra ganėtinai ribojantis.
Nors plaukų priežiūra man yra svarbi, aš nenoriu kiekvieną dieną kalbėti tik apie plaukus, tačiau ištrūkti iš to yra ganėtinai sunku, nes mano auditorija jau tikisi tam tikro tipo turinio. Tad nusprendžiau susikurti antrą paskyrą, kurioje galėčiau dalintis savo gyvenimu bei tuo, kas mane asmeniškai sudomina kiekvieną dieną, o tai yra popkultūra, technologijos, politika ir panašiai. Pasirodo, jog tai yra įdomu ir tūkstančiams lietuvių, kurių mažiau nei per mėnesį susirinko daugiau kaip 10 000.
Pasirodo, jog tai yra įdomu ir tūkstančiams lietuvių, kurių mažiau nei per mėnesį susirinko daugiau kaip 10 000.
Atsiliepimai yra 80/20. 80 proc. komentarų bei asmeninių žinučių tikrai yra labai pozityvios bei motyvuojančios. Man žmonės rašo ilgiausius laiškus apie tai, kokie jie yra susidomėję ir dėkingi, kad kuriu jiems įdomų turinį. Dažnai žmonės parašo, kad aš esu jų „metų atradimas“, nes, manau, tikrai Lietuvoje trūko turinio, kuris žmones šiek tiek išstumia iš jų komforto zonos, įkvepia ir skatina mąstyti plačiau.
Tačiau tikrai būna atvejų, kai gaunu nemalonios kritikos. Mano pasirinktos temos ganėtinai poliarizuojančios. Aš kalbu apie technologijas, politiką, keliones, prabangą, tad man atrodo natūralu, kad sulaukiu įvairių ir ne visada malonių komentarų. Mano tikslas – paskatinti visuomenines diskusijas, tad nuomones aš priimu visokias, tik gaila, kad dažnai žmonės informaciją, kuria pasidalinu, priima asmeniškai ir tada pradeda įžeidinėti. Bet ir tokius komentarus palieku savo profilyje.
Kai kalbu apie savo gyvenimą Amerikoje, daugiausiai kritikos sulaukiu iš kitų lietuvių imigrantų. Pastebėjau, kad labai daug lietuvių, kurie gyvena užsienyje, dažnai nėra visiškai patenkinti savo aplinka ir jiems sunku priimti, kad kito imigranto realybė toje pačioje šalyje gali būti visai kitokia, tad jie dažnai komentaruose nepatingi palikti įvairių stereotipų apie amerikiečius kaip, pavyzdžiui, plastmasiniai virtuvės indai, batų nešiojimas namuose, prasta maisto kokybė ir panašiai.
JAV yra labai didelė šalis. Jūsų patirtis priklauso nuo pasirinktos valstijos, miestelio, kuriame gyvenate, nuo jūsų kalbos žinių, industrijos bei kompanijos, kurioje dirbate. Tad čia tikrai reikia įdėti nemažai pastangų, kad susikurtumėte aplinką, kurioje jums malonu gyventi. Bet tai egzistuoja ir dažnai matau, kad žeidžia žmones, kurių realybė yra šiek tiek kitokia, nei rodau aš.
– Kas jums pačiai labiausiai patinka, žavi JAV? Ar tikrai tai svajonių šalis, kaip daugeliui atrodo?
– Aš nemanau, kad pasaulyje egzistuoja vieta, kurią būtų galima pavadinti svajonių šalimi. Kiekviena vieta turi savo privalumų ir savo minusų. Kuo daugiau keliauju, tuo labiau tuo įsitikinu, tačiau šiandien aš savęs neįsivaizduoju jokioje kitoje šalyje.
Man patinka JAV didmiesčių energija ir begalinės galimybės. Čia visko daug – daug žmonių, daug šviesų, daug spalvų, daug maisto pasirinkimo, didelės šventės, dideli namai ir panašiai. Daug kam tokia „vartotojiška“ kultūra nėra priimtina, bet man tai patinka. O kas patinka dar labiau, tai kad čia galite rinktis, kaip jūs norite gyventi.
Čia nėra taisyklių. Jei norite, galite gyventi skandinaviškame minimalizme, o galite ir arabiškoje prabangoje. Amerikoje galite rinktis ir nebijoti susilaukti kritikos dėl to, kaip gyvenate, kaip rengiatės ar ką valgote, nes čia yra daug mažiau „kultūrinių normų“ nei Europoje. Aš manau, kad tokia kultūra skatina autentiškumą ir saviraišką.
JAV nėra svajonių šalis, čia tikrai dažnai trūksta europietiškos kultūros bei estetikos, bet aš nemanau, kad tie stereotipai, kuriuos girdite per televiziją ar socialiniuose tinkluose, atspindi šios šalies realybę. Žmonėms dažnai sunku suprasti Amerikos dydį.
Man taip pat labai patinka amerikiečių bendravimo kultūra. Dauguma amerikiečių yra labai pozityvūs ir leidžiasi į pokalbius, domisi ir dalinasi savo patirtimi. Mes kelionėje į Josmito nacionalinį parką susipažinome su amerikiete senjore, kuri neseniai sužinojo, jog yra lietuvė.
Mūsų pokalbis tęsėsi mažiau nei 15 minučių, tačiau jau buvome pakviesti apsilankyti Mičigane, jų namuose. Tokie nuotykiai čia yra standartas. Mane netgi ir daug Amerikos lietuvių per instagramą pakvietė apsilankyti jų valstijose. Žmonės Amerikoje labai draugiški ir atviri, tad kiekvieną dieną galite susipažinti su nauju žmogumi, o jie į jūsų gyvenimą įneš naujos energijos.
– Kuo labiausiai skiriasi lietuviai ir amerikiečiai? Pavyzdžiui, kai kurie žmonės užsimena, kad jų šypsenos ir nuoširdumas yra dirbtiniai (aišku, ne visų), kad bendravimas labai paviršutiniškas, jie nėra empatiški ir t.t., o kaip jums atrodo? Kokia jūsų patirtis?
– Aš manau, kad amerikiečių ir lietuvių bendravimo kultūra kardinaliai skiriasi, dėl to dažnai gali kilti nesusipratimų. Amerikiečiams atrodo, kad lietuviai labai šalti ir griežti, o lietuviai galvoja, kad amerikiečių šypsenos dirbtinės. Tai yra stereotipai, kuriuos esu girdėjusi iš abiejų pusių.
Kaip ir minėjau, JAV bendravimo kultūra yra labai „lengva“. Čia dažnai žmonės paklaus, kaip jums sekasi, nebijos pasiteirauti, iš kur atvykote, ir dažnai nepagailės komplimentų. Aš nemanau, kad tai yra „dirbtina“, nes jau po trylikos metų JAV aš ir pati taip darau, ir galiu pasakyti, kad būti draugiškam net ir su nepažįstamais nekainuoja daug energijos ir yra daug maloniau. JAV žmonės apskritai niekada nedrįs su nepažįstamais elgtis nepagarbiai viešoje vietoje, nes jie yra daug labiau politiškai korektiški.
Aš nemanau, kad tai yra „dirbtina“, nes jau po trylikos metų JAV aš ir pati taip darau, ir galiu pasakyti, kad būti draugiškam net ir su nepažįstamais nekainuoja daug energijos ir yra daug maloniau.
O jei reikėtų įvardinti pagrindinius skirtumus, kuriuos matau tarp lietuvių ir amerikiečių, tai pasakyčiau, kad lietuviai yra daug santūresni ir kelia sau daug aukštesnius standartus nei amerikiečiai. Tai gali būti ir pliusas ir minusas, priklauso nuo žmogaus ir nuo situacijos.
– Ar pagalvojate apie sugrįžimą į Lietuvą?
– Mes su vyru neturime svajonės ar užsibrėžto tikslo grįžti į Lietuvą. Lietuvoje mes lankomės du ar tris kartus per metus ir mums visada malonu grįžti aplankyti ten likusių šeimos narių bei draugų ir pažiūrėti, kaip verda Lietuvos gyvenimas. Iš šono atrodo, kad Lietuvoje gyventi puiku, o kaip viskas atrodo iš vidaus, aš jau nežinau, ir kad tą suprasčiau, tikrai reikėtų nemažai laiko.
Mes su vyru labai greitai adaptuojamės prie naujos aplinkos, tai galbūt ateityje dar ir teks išbandyti naują vietą, tačiau šiandien mes labai džiaugiamės savo gyvenimu Los Andžele.
– Ką patartumėte tiems, kurie ruošiasi čia atvykti gyventi, kurti verslą, ką norėtumėte jiems pasakyti? Ir ką pati būtumėte norėjusi žinoti?
– Pirmiausia rekomenduočiau neapsistoti vienoje valstijoje. JAV tai ne standartinė valstybė – ją sudaro atskiros valstijos, kurios lemia tiek ekonominius, tiek teisinius, tiek kultūrinius skirtumus.
Jei jums nepatiko Rytų pakrantė, vertėtų pabandyti vakarus, prieš apsistojant vietoje, kuri jums nepatinka ir netinka. Dažnai matau, kaip lietuviai atvyksta į JAV ir apsistoja Čikagoje, kur yra didžiausia lietuvių bendruomenė.
Suprantama, kad naują gyvenimą pradėti yra daug lengviau, kur yra stipri bendruomenė, tačiau įgijus patirties rekomenduočiau apsidairyti ir kitur, nes Amerika didelė ir reikėtų išnaudoti visas jos galimybes.
Antras dalykas, tai atvykusiems į JAV rekomenduočiau pasinaudoti Amerikos verslo galimybėmis. JAV standartiniai „ofisiniai“ darbai korporacijose nėra itin gerai apmokami, nebent tai yra jūsų specialybė ar dirbate finansų, technologijų ar farmacijos industrijose.
Taip pat pasirinkus dirbti Amerikos korporacijoje turėtumėte konkuruoti su amerikiečiais bei jų amerikietišku išsilavinimu. Jie sistemą žino daug geriau bei turi daugiau pažinčių, tad dažnai matau, kaip atvykę lietuviai nusivilia, kai neranda gerai apmokamo darbo norimoje kompanijoje. Aš manau, kad JAV yra puikios galimybės kurti savo verslą, tai būtent čia ir rekomenduočiau sukoncentruoti savo laiką bei pastangas.
Ir svarbiausias patarimas būtų kuo labiau integruotis į amerikiečių visuomenę – išmokti kalbą bei dalyvauti visuose amerikietiško socialinio gyvenimo aspektuose, pradedant nuo savo biuro renginių iki vaikų mokyklos išvykų. Tik tokiu atveju Amerikoje pasijausite kaip namuose.
