Mokslo atradimai apie gyvenimo trukmės pratęsimą: tai kiek gyvensime?

Ilgaamžiškumas jau seniai yra ne tik filosofų, bet ir mokslininkų diskusijų objektas – šiuolaikiniai atradimai genetikos ir biotechnologijų srityse leidžia manyti, kad netrukus žmogaus gyvenimo trukmę galėsime prailginti bemaž iki 150 metų.
gyventi stilingai thumbnail copy (1)
gyventi stilingai thumbnail copy (1)

Sveiko gyvenimo būdo propaguotojas Linas Karalius laidoje dalinasi savo įspūdžiais ir patirtimis iš kelionių pas Pietų Amerikos šamanus. O biochemijos mokslų daktarė Miglė Tomkuvienė papasakos apie naujausius mokslo pasiekimus ilgaamžiškumo srityje. Linksmas ir turiningas pokalbis apie amžėjimą laidoje „Gyventi stilingai“ su Marija Palaikyte.

Kaip teigia M.Tomkuvienė, prieš keletą metų įvyko keletas labai svarbių mokslinių atradimų, kuriuos mokslininkai pakankamai garsiai ištransliavo visuomenei. „Molekuliniame lygmenyje suprantame, kaip vyksta senėjimo procesai ir dėl to galima ieškoti sprendimų, kaip prilėtinti tuos procesus, o gal atsukti atgal“, – teigė mokslininkė.

Ji aiškina, kad mūsų mūsų ląstelėse su amžiumi kaupiasi informacijos pokyčiai ir galbūt galime tą informaciją šiek tiek pakeisti į jaunesnę pusę. Šiuo metu vykdomi tyrimai, kaip tuos genų procesus valdyti, kad išliktume jauni ir sveiki.

„Tose bendruomenėse, kur žmonės ilgiau gyvena, yra tam tikrų panašumų ir vienas jų tas, kad ten gerbiama senatvė ir kuo žmogus vyresnis, tuo labiau gerbiamas. Ten daug juokaujama ir daug fiziškai judama, o mityboje dominuoja augalinis maistas, nors yra ir mėsos. Ir labai svarbus faktas, kad senatvė – tai sveikintinas dalykas, o pas mus vyrauja jaunystės kultas“, – tiesomis iš vienos knygos dalinosi L.Karalius.

Jis sako, kad į gyvenimą žiūri holistiškai ir mano, kad viskas prasideda nuo žmogaus mąstymo kiekvieną akimirką: „Kai žmogus daro tai, kas artima jo širdžiai, visos jo sistemos kitaip funkcionuoja. Ir dar – kai žmogus atranda būdą, kaip pasitarnauti kitiems, jis ilgina savo gyvenimą“.

Ilgo gyvenimas žudikas – stresas

Pasak mokslininkės, yra tiriamas ir streso, ir realių socialinių ryšių poveikis ilgaamžiškumui. „Kaip įveikti stresą? Kiekvienam žmogui reikia atrasti savo būdą, tačiau mokslas tikrai nepataria streso valdyti žalingais įpročiais – alkoholiu, rūkymu ir pan. Kad būtume sveiki, mums reikia genų tarpusavio veiklos harmonijos“, – aiškina M.Tomkuvienė ir akcentuoja psichoterapijos svarbą.

Ji priduria, kad mokslas – nuolat besivystanti sistema, vykdomi nauji tyrimai ir atradimai: „Mokslinės žinios evoliucionuoja į priekį ir kartais tenka paneigti buvusias tiesas“.

„Aš myliu savo gyvenimą ir džiaugiuosi kiekviena akimirka bei stengiuosi priimti sprendimus, kurie kaip lašas po lašo, gali daryt įtaką mano amžiui. Man, pavyzdžiui, tinka badavimas – „nunulint“, „išsidetoksikuoti“, tada kūnas pats pasako, ko nori. Aš įsiklausau į savo kūną“, – kalbėjo L.Karalius.

Jis dalinasi, kad kai atsisakė alkoholio ir tapo abstinentu, iš šono pamatė, kas tai per medžiaga ir kad ji – gimininga heroinui: „Pamačiau, kad alkoholis – sunkus narkotikas, o kol buvau tame, to nemačiau. Skaičiau, kad kofeinas ir alkoholis silpnina ląstelių regeneraciją, o kuo sunkiau ląstelės atsinaujina, to greitėja senėjimo procesas“.

Kas mada, o kas tikrai naudinga?

M.Tomkuvienė akcentuoja, kad visi mes esame genetiškai skirtingi ir kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam, tad būtina atsirinkti. Mokslininkė dar kartą pabrėžia, kad reikia būti atsargiems ir, pavyzdžiui, papildus rinktis pagal asmeninius poreikius, atlikus tyrimus: „Nereikia visko griebtis, kas siūloma, nes rinka išsipūtusi“.

L.Karalius prideda, kad skirtingu metu rezonuoja skirtingi dalykai ir kad tai, ką valgome, galvojame ir ką geriame kaip lašas po lašo formuoja tavo ilgaamžiškumą. „Tu ilgaamžiškumą kuri pats kiekvieną akimirką“.

Tam pritarė ir mokslų daktarė ir teigė, kad norint išlaikyti jaunystę yra svarbiausi maži kasdieniai sprendimai – mityba, sportas, miegas, socialiniai ryšiai: „Pavyzdžiui, kinų mokslininkai rekomenduoja per savaitę suvalgyti 30 augalų – svarbu, kad mityba būtų nemonotoniška. Sportuoti taip pat būtina, bet svarbu nepersistengti ir žiūrėti individualiai“.

„Kol žmogus juda, tol gyvena, todėl judėkim. Aš manau, kad kai žmogus pradeda rūpintis savo sąmoningumu, jo kūnas ir sveikata automatiškai pradeda tvarkytis. Atradus, kaip savo unikalius talentus panaudoti, kad pasitarnautų kitiems, žmogaus siela apsirūpina viskuo, kad jis tai galėtų tęsti – įskaitant ir ilgaamžiškumą, gausą, harmoniją. Padėdamas kitam, aš galiu padėti sau – tai yra mano pasaulėžiūra. Aš gyvenu gyvenimą taip, lyg kiekviena diena būtų paskutinė, bet lyg norėčiau gyventi amžinai. Vadinasi, aš mėgaujuosi kiekviena akimirka, bet valgau daugiau salotų“, – juokėsi L.Karalius.

Dar daugiau įžvalgų ir patarimų – laidoje „GYVENTI STILINGAI“

VIDEO: GYVENTI STILINGAI: ilgaamžiškumo paslaptys, mokslo atradimai apie gyvenimo trukmės pratęsimą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai
Reklama
Namuose drėgna, kaupiasi kondensatas ant langų. Kaip apsaugoti savo namus nuo pelėsio?
Reklama
Advento kalendoriai – nuo paprastos tradicijos iki prabangos segmento