– Studijavote tiek hidrologijos bakalaurą, tiek magistrą. Ar prieš stodama buvote tiksliai apsisprendusi dėl savo pasirinkimo?
– Iš tikrųjų, visada norėjau studijuoti geologiją. Baigusi gimnaziją, planavau stoti į Vilniaus universitetą, ten baigti bakalauro, magistro ir doktorantūros studijas, tačiau viskas susiklostė kiek kitaip.
Įstojusi antruoju numeriu į Klaipėdos universitetą, hidrologijos ir okeanografijos studijų programą, savo sprendimu labai abejojau, tačiau, vis dėl to, čia atradau save ir savo karjerą susiejau su jūra.
– Ar jūsų ryšys su jūra, vandeniu atsirado būtent studijų metais?
– Galima sakyti ir taip. Nors mokykloje aktyviai sportavau ir buvau profesionali plaukikė, jokio kito didesnio ryšio su vandeniu neturėjau. Telšiuose, miesto viduryje, turime ežerą, tačiau ilgą laiką jis buvo apleistas, ir jokia rekreacinė ar sportinė veikla čia nebuvo plėtojama.
Atvykusi studijuoti tiesiog pamilau jūrą. Mano pirmoji rimta pažintis įvyko trečiame kurse okeanografijos praktikos metu, kai su KU burlaiviu „Brabander“ jūroje išbuvome apie 3 savaites.
Plaukimo metu susipažinome su įvairiais prietaisais skirtais vandens fizinėms savybėms nustatyti. Suomių įlankoje pritaikėme juos praktiškai ir surinkome duomenis apie vandens temperatūrą, druskingumą, ištirpusio deguonies kiekį, drumstumą ir kt.
Tos pačios praktikos metu teko sudalyvauti ir didžiųjų burlaivių lenktynėse. Taigi, nuo to viskas ir prasidėjo.
– Kaip atrodo jūsų darbo diena?
– Galiu pasakyti, kad darbas labai dinamiškas. Kadangi specializuojuosi tiek krantų tyrimuose, tiek hidrografijoje, tiek geografinėse informacinėse sistemose, tai ir mano darbo diena būna labai įvairi. Tenka atlikti įvarius lauko darbus: batimetriniai matavimai uoste, upėse, kranto būklės vertinimas ir kt., taip pat tenka dirbti ir su duomenimis juos apdorojant.
– Ar studijuojant hidrologiją įgyjama daug praktikos? Jau vieną paminėjote.
– Turėjome labai daug praktikos. Kadangi mano specialybė glaudžiai susijusi su kitais geomokslais, tokiais kaip geografija, geologija, geochemija, meteorologija ir kt., tai visose šiose srityse studijų metu teko atlikti kokius tai praktinius/ lauko darbus. Kai kurie jų buvo pažintiniai, kai kurie skirti duomenų rinkimui, jų apdorojimui bei analizei.
Man atrodo, kad hidrologijos studijos tuo ir išskirtinės, kad apima labai daug mokslinių sričių ir kiekvienoje jų reikalingos ne tik teorinės, bet ir praktinės žinios.
– Kaip apskritai vertinate studijas KU? Kokių galimybių jos suteikė?
– Vertinu tikrai gerai. Studijų metu išmokau dirbti komandoje, nebijoti sunkumų bei dorotis su iššūkiais, bet tuo pačiu ir nesibaiminti savarankiško darbo.
Pavyzdžiui, dauguma mokslinių straipsnių ar knygų – anglų kalba, tad gilinti žinias šioje srityje tapo viena sunkesnių, bet malonių užduočių. Mums taip pat buvo ugdomas supratimas, jog kiekvienas darbas, o ypač baigiamasis, turi būti parengtas kruopščiai, parašytas sklandžia kalba su išsamia ir aiškia duomenų analize. Tad, šiandien galiu drąsiai teigti, kad universitetas mane ugdė ne tik kaip būsimą mokslininkę, bet ir kaip asmenybę.
Dauguma mokslinių straipsnių ar knygų – anglų kalba, tad gilinti žinias šioje srityje tapo viena sunkesnių, bet malonių užduočių.
– Galbūt universitete sutikote kokių nors asmenybių, įkvėpusių ir toliau siekti mokslininkės kelio?
– Mūsų katedroje yra labai daug mokslininkų, kurie savo srityse pasiekė labai daug. Su visais jais malonu ir įdomu bendrauti ar diskutuoti, kadangi jų žinių bagažas labai didelis. Buvimas tokių žmonių rate, manau, išties įkvepia tolesniam tobulėjimui.
– Ar galite išskirti konkrečius asmenis?
– Galėčiau paminėti tikrai ne vieną nuostabaus mokslininko pavardę. Tačiau labiausiai man įspūdį paliko prof. dr. Albertas Bitinas, dėstęs bendrąją geologiją. Šis žmogus savo žiniomis ir noru jomis dalintis tiesiog įkvepia tobulėti.
Taip pat norėčiau paminėti ir doc. dr. Loretą Kelpšaitę-Rimkienę, dėsčiusią fiziką ir krantotyrą, kuri išmokė mane tvirtumo, nesibaidant sunkaus darbo beieškant atsakymų.
Dar vienas sutiktas nuostabus dėstytojas buvo lektorius Igoris Osadčij, dėstęs hidrologiją, jos prognozes bei taikomąją hidrologiją. Kaip pats save ir pristatė pirmoje paskaitoje, buvo tikras praktikas, išmokęs mane praktinių žinių pritaikymo moksle.
– Tai koks visgi yra jausmas, kai dėstytojai staiga tampa kolegomis?
– Jausmas labai keistas. Dar iki šiol kartais nesuprantu, kaip man į juos kreiptis – tu ar jūs, nors darbuotis JTI pradėjau paskutiniame bakalauro kurse (šypsosi).
– Ar jie į jus žiūri, kaip į sau lygią kolegę?
– Manau natūralu, kad apsigynus bakalauro ar magistro laipsnį, bendravimas tampa paprastesnis ir šiltesnis.
– Ar prieš stodama turėjote susiformavusi mokslininko profesijos stereotipą?
– Na, kažkokio aiškaus stereotipo neturėjau, tačiau, mano nuomone, visi mokslininkai labai skirtingi, bet tuo pačiu ir panašūs savo darbo specifika. Yra tokių, kurie duomenis ir renka, ir apdoroja, ir analizuoja, yra ir tokių, kurie dirba tik su analize.
– Esate vienintelė moteris KU Laivyno padalinyje. Kokių iššūkių iškyla būnant vienintele vyriškame kolektyve?
– Mano kolegos, mano komandos nariai į mane žiūri kaip į sau lygią. Čia darbai nėra skirstomi į moteriškus ar vyriškus, viskas priklauso nuo žinių bei sugebėjimų. Tad tai, kad tenka dirbti su sunkia įranga, kartais purviną darbą, netrikdo nei manęs, nei jų.
Visuomenėje mes dažnai klijuojame etiketes skirstydami darbus. Vis dar turime nusistovėjusį supratimą, kad moteris – trapi būtybė, ir jos vieta namuose su vaikais. Tačiau mano kolegos tokiems galvočiams neretai atšauna, kad „Greta geriau už tave pavarytų”.
– Ar niekada nepasitaikė situacijų, kurių metu pasijutote diskriminuojama dėl lyties?
– Teko išgirsti komentarą dėl mano darbo kokybės, vien tik todėl, kad esu mergina. Geriau jau man pasakytų, kad kai kur reikia patobulėti, bet nepabrėžtų mano lyties, kaip pagrindinio neigiamo aspekto.
Taip pat susidūriau su žmogumi, kuris bandė sumenkinti mano, kaip specialisto, sugebėjimus, sakydamas, kad mano vieta virtuvėje. Darbas kartu tapo sudėtingas dėl paprasčiausios pagarbos stygiaus.
Kai kurių žmonių požiūrio nepakeisi ir neverta to daryti. Tačiau stengiuosi klausti ir išgauti argumentuotą atsakymą, kodėl mano lytis nulemia mano sugebėjimus.
– Kokie ateities planai? Gal žadate dar kažką studijuoti?
– Šiuo metu, manau, esu teisingame kelyje. Žinoma, ir toliau noriu stiprinti turimas žinias su galimybe jas pritaikyti skirtingose užduotyse. Turiu minčių toliau tęsti studijas ir įgyti daktaro laipsnį, tačiau kol kas norėtųsi susidėlioti mintis ir apsibrėžti tolimesnius tikslus.
– Kodėl rekomenduotumėte stoti į KU? Ką šis universitetas gali suteikti studentui?
– Daugelis turi nuomonę, kad KU studijuoti labai lengva ir čia galima praslysti, nes studijų kokybė nėra aukšta. Tačiau, kalbant apie gamtos mokslų srities studijas, jų lygis tikrai labai aukštas. Turime daug puikių dėstytojų ir mokslininkų, bendradarbiaujame tiek su Europos, tiek kitų šalių universitetais bei mokslinėmis institucijomis. Ką jau kalbėti apie praktinių užsiėmimų skaičių.
