Matyt, per visą Lietuvą sutiksime dar nemažai neatradusių prof. Tado Ivanausko Obelynės sodybos bei ten laukiančių kultūrinių ir edukacinių veiklų, skirtų visai šeimai.
Į Tado Ivanausko Obelynės sodybą-memorialinį muziejų atvykusius lankytojus pasitiks žvaigždynų tema sukurtos kalėdinės dekoracijos, kurios ir nulydės iki sodybą supančio dendrologinio parko.
Prasmingiausia į šią vietą, anot muziejaus vadovo, atkeliauti su prietema, tuomet galima apžiūrėti tamsoje žiburiuojančius ir apšviestus įspūdingo aukščio medžius, o tada jau ir į autentišką kalėdinių žaisliukų parodą.
Sentimentus keliančioje kalėdinių žaisliukų parodoje 800 eksponatų. Dalis jų – siekia dar XIX amžių. Todėl, jei ne Kūčių, bet kurį kitą vakarą, tikrai verta.
Kolekcijoje – ir pirmųjų žaisliukų užuomazgos
„Jei žiūrėti iš muziejininko pozicijos, 2014 metais rinkti pradėtoje Kauno rajono muziejaus kolekcijoje vertingiausi žaislai, siekiantys XIX a. amžiaus antrąją pusę. Tai nedidukai, gal kokių 3 cm aukščio alaviniai žaisliukai, pagaminti Freiburge (miestas Vokietijos pietvakariuose).
Alavas išlietas kalėdinėje formoje, dažytas rankomis. Tokius žaisliukus kabindavo arba ant eglutės, arba tarpulangyje. Vokiečiai juos iki dabar tebegamina“, – tikino Kauno rajono muziejaus vadovas Zigmas Kalesinskas.
1890 m. Vokietijoje, Tiuringijos kalnuose esančiame Laušos (vok. Lauscha) kaimelyje, garsėjusiame stiklo amatininkais, buvo sukurti pirmieji stikliniai burbulai kalėdinėms eglutėms puošti.
Muziejininko kolekcijoje būtent tokie turimi siekia 1880 m.
„Kalėdinių žaisliukų katalogai Vokietijoje liudija, kad mūsų žaisliukas klouno galva yra būtent iš to laikotarpio. Kolekcijoje dar tokie trys prototipai.“
Na, o kalėdiniai burbulai iš Laušos dekoruoti rankomis ir muziejininko apibūdinami kaip brangūs žaislai.
Vienas toks XXI gražuolis vertas 70 Eur. Jis padengtas iš vidaus sidabro sluoksniu, iš viršaus – auksu, o ant jo ranka ištapyta voveraitė.
Tokių žaislų muziejaus nuosavybėje bent keletas, bet, pašnekovo teigimu, didžiausia jų vertė istorinė.
Vėlesniais laikais kalėdinių žaisliukų gamyba keičiasi, priklausomai nuo gamintojo ir nuo mados, visuomenės poreikių.
Kadangi Lietuva kurį laiką buvo ir carinės Rusijos teritorijoje, tai taip pat turėjo įtakos kalėdinių žaislų tradicijoms: „Iš to laikotarpio turime kurtus karolius, girliandas iš stiklo ir karoliukų.
Dėmesio verti ir tarpukario Kauno kalėdiniai žaislai, kuriuos gamino žydų amatininkai ir stiklo meistrai: tai ant vielučių suverti karoliukai.
Šie žaisliukai labai primena mūsų šiaudinius, papuošimus, atėjusius dar iš mūsų pagoniškojo laikotarpio. Visiški jų prototipai“, – pasakojo kaunietis.
Ant eglutės kabindavo ir vatinukus
Muziejaus kolekcijoje esama ir žaisliukų iš vatos. Vienas tokių – buvusio lėlių teatro direktoriaus Sigito Klibavičiaus, tris kartas atstovaujantis fabrikinės gamybos žaisliukas iš Vokietijos, – mažutė vatinė lėlytė. Tą patį laikotarpį atstovauja dar bent keli muziejaus eksponatai.
Lankytojai parodoje taip pat išvys prof. Tado Ivanausko išsaugotus XX a. pradžios Art deco kalėdinius žaisliukus, kuriais jis puošdavo eglutę Kaune, savo bute, Putvinskio gatvėje.
Z.Kalesinskas apibūdina juos kaip labai subtilius ir delikačius eksponatus: „Stiklinio žaisliuko kavinuko snapelis išplonėja iki negalėjimo. Kiekvienas jų gražesnis ir puošnesnis už kitą: rankomis dekoruotos dūdelės, papūgėlės ir t.t.
Greičiausiai jie vėlgi pagaminti Vokietijoje. Kadangi profesorius T.Ivanauskas daug keliavo po Europą, matyt, pats ir parsivežė iš Vokietijos tuos žaislus. Jie mums brangūs istoriškai, nes tai mūsų vertybė, mūsų tradicijos atspindys.“
Kaip jau supratote, rankomis puošti ir dekoruoti kalėdiniai žaislai pačių įvairiausių spalvų ir formų: tai ir vaisiai, ir kankorėžiai, ir šventiniai personažai, ir žvėreliai, ir vandenų bei dangaus skliauto gyventojai.
Kalėdinėje kolekcijoje esama ir medinių žaisliukų iš Bavarijos, ir jau minėto alavo, stiklo, vatos, vilnos, kartono, popieriaus.
Apie ypatingą prašymą
Muziejaus vadovas Z.Kalesinskas prašo visų, kurių palėpėse dulka žaisliukai iš sovietinio laikotarpio ar XX a. nepriklausomo Kauno: „Gal jie jau neberanda vietos tarp šiuolaikiškų ir labai gražiai tviskančių kalėdinių žaislų jūsų namuose ir galėtų papuošti Obelynės kolekciją?
Jau esame paruošę žaislų dovanojimo aktus, tad mielai priimtume juos į kalėdinių žaislų šeimą, jei tik sutiksite atsisveikinti.“
Prasmingiausia į šią nepaprastą vietą, pašnekovo teigimu, atkeliauti su prietema, tuomet galėsite apžiūrėti tamsoje žiburiuojančius medžius, o tada jau ir į kalėdinių žaisliukų parodą galima.
Nuo trečiadienio iki sekmadienio (10 val. iki 18 val.) kasdien veikianti paroda lankytojų tikisi iki sausio 7 d.
O pasižvalgyti po apšviestą dar paties T.Ivanausko sodintą 4 hektarų parką daugiau nei verta: „Apsnigtas ir apšviestas Kalėdų lempelėmis jis atrodo pasakiškai, tarsi, Skandinavijos šalių miškas. Labai natūralus ir nepaliestas žmogaus. 1919 m. T.Ivanausko sodinti, šiandien jau didžiuliai augalai – dendrologinis mūsų tautos paveldas.
Beje, parkas įsikūręs Kamšos botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje, todėl verta pasigrožėti ir medžių įvairove: teritorijoje auga daugiau kaip 300 rūšių augalų, tarp kurių ir tokie medžiai kaip dviskiautis ginkmedis, cūgos, maumedžiai, kėniai, įvairios pušys, ąžuolai, kartuolė, kukmedžiai, riešutmedžiai, šilkmedžiai bei daugybė kitų.
Žiemą su baltomis sniego kepurėmis jie kur kas įspūdingesni.
Šiandien sunku patikėti, kad tuo laiku, kai profesorius ėmėsi jų sodinimo, šioje vietoje buvo plynas laukas, išskyrus gal keletą ąžuolų.
Anot Kauno rajono muziejaus vadovo, atvykusieji į Obelynę taip pat galės pasisemti kultūrinių įspūdžių Leono Striogos dar lapkričio mėnesį atidarytoje medžio skulptūrų parodoje „Lietuvos didieji“.
Numatytas planas ir tiems, kuriems Kūčių naktį nesimiegos: jie kaip ir pastaruosius dvejus metus laukiami gruodžio 24 d. vidurnaktį 34 metrų aukščio Obelynės eglės įžiebime.
