Inga prisipažįsta, kad šiuo metu nėra pats geriausias sveiko gyvenimo pavyzdys, tačiau primena, kad meilė savo kūnui prasideda nuo supratimo, kas jam tinka ir ko jam trūksta, todėl pirmiausia reikia teisingai susidėlioti savo mintis.
Kelias į savo kūno pažinimą
I.Žuolytė prisimena, kad aktyvus gyvenimo būdas lydėjo ją nuo pat vaikystės. Jau nuo trečios klasės ji lankė įvairius šokių būrelius, o įžengusi į paauglystę, besimokydama aštuntoje klasėje, mergina save išbandė ir sporto salėje. Šia aktyvia veikla ją sudomino sportuojančios draugės ir ji panoro prie jų prisijungti. Jauna moteris sako, kad tuo metu dėl savo kūno formų nekompleksavo, viskas rutuliojosi labai natūraliai.
„Kaip ir kiekviena mergina mačiau, kad padirbėti būtų ne pro šalį, tad prisijungiau prie savo kūnus tobulinančių draugių”, — pirmą kartą salėje prisimena Inga. Tuomet ji net nepagalvojo, kad joje praleis tiek daug laiko.
Rytą pradėti nuo stiklinės vandens ir visą dieną nepamiršti gerti pakankamai skysčių.
Inga prisipažįsta, kad paauglystėje, kaip ir daugeliui šiuolaikinių merginų, pagrindinis prioritetas buvo išvaizda, todėl ja rūpinosi ir puoselėjo. Ji niekuo nesiskyrė nuo kitų ir apie sveikatingumą ar savijautos gerinimą tuo metu tikrai negalvojo.
Mitybos specialistė prisimena, kad vėliau sportas virto didžiule aistra ir galiausiai jos pomėgis pasiekė profesionalų lygį. Dabar Inga daug ką gali vertinti profesionalo akimis, todėl perspėja: „Ten, kur įsigali fanatizmas, prasilenkiama su sveikata. Profesionalus sportas ir sveikata neturi nieko bendro.”
Buvusi profesionali sportininkė prisimena, kad pasiruošimą fitneso varžyboms visada lydėdavo labai intensyvios treniruotės ir didelis kalorijų deficitas. Dabar Inga supranta, kad daugeliu atvejų tai buvo priešprieša žmogaus poreikiams. Žinoma, ji visko nesuabsoliutina ir nevertina vienareikšmiškai. „Bet tai buvo labai griežta dieta. Žinoma, priklauso nuo to, kiek laiko skiri pasiruošimui”, — pastebi ji.
Inga prisipažino, kad nebuvo sektinu pavyzdžiu ir ištisus metus reikiamų kūno formų neišlaikydavo, todėl tekdavo mestis į kraštutinumus. Artėjant varžybų sezonui reikėdavo susiimti visomis prasmėmis: „Žmogaus centrinė nervų sistema ant dietos gali išbūti apie porą mėnesių. Paskui pasidaro labai sunku ir fiziškai, ir emociškai. Organizme vyksta perversmai, kuriuos neišvengiamai lydi emocijų pokyčiai”.
Ten, kur įsigali fanatizmas, prasilenkiama su sveikata.
Jauna sportininkė negalėjo daryti jokios pauzės, tad neturėjo galimybės bent kiek atsikvėpti. Ji suimdavo save į rankas ir tiesiog iškentėdavo tiek, kiek tuo metu reikėdavo. „Per kančias — į žvaigždes" — šis posakis tiesiogiai apibūdina Ingos būseną tuo metu.
Intensyviausias Ingos gyvenimo periodas pasibaigė prieš beveik trejus metus, tačiau polinkis į aktyvų gyvenimo būdą niekur nepradingo. I.Žuolytė beveik neabejoja, kad išvaizda jai svarbi išliks visą laiką, nes gerai atrodyti norėsis visada. Tačiau Inga pastebi, kad kai kurie dalykai ateina tik su amžiumi.
„Bręstant svarbesni darosi kiti dalykai. Pradedi pastebėti, kaip mityba ir gyvenimo būdas atsispindi odoje bei savijautoje. Pradedi kreipti dėmesį į esmę, ieškoti priežasčių. Išmoksti žvelgti giliau”, — su metais ateinantį supratimą ir kintantį mąstymą stebint savo kūną pabrėžia Inga.
Pamilti kūną reikia laiko ir sutvarkytų minčių
Dar dirbdama trenere Inga pastebėjo, kad žmonės visada pajaučia subalansuotos mitybos ir sporto naudą. „Gali nejausti poreikio, kol nepradedi tuo užsiimti ar neskiri tam daugiau laiko. Bet pradėjęs reguliariai judėti ir daugiau mažiau subalansuotai maitintis žmogus po kiek laiko pajunta, kad ryte keltis lengviau, o dieną nebūna energijos pakilimų ir kritimų. To nepajauti, kol nepakeiti gyvenimo būdo. Gyvenant sveikiau savijauta ženkliai pagerėja”, — nenuginčijamą ryšį tarp kūno kultūros ir geros vidinės savijautos paaiškina Inga.
Ji neslepia, kad dabar rimtai užsimotyvuoja labai trupam, todėl norėtų, kad kas nors ir jai pačiai patartų, kaip išlaikyti motyvaciją ir išlikti prie sveikos gyvensenos. Nepaisant to, svarbiausias taisykles ji žino puikiai. Mitybos specialistė pataria visų pokyčių nepradėti vienu metu ir nepulti kardinaliai keisti dienos režimo. Tam tikrus pokyčius į dienotvarkę ji siūlo įvesti pamažu.
Dauguma žmonių per dieną nenueina net 5 tūkst. žingsnių.
Mitybos ir sporto specialistė išdėsto visiems prieinamus, elementarius, tačiau svarbius pirmuosius žingsnius: rytą pradėti nuo stiklinės vandens, dieną nepamiršti gerti skysčių, tam puikiai tinka „Lipton” žolelių arbata. Paankstinti vakarienės laiką, neprisivalgyti prieš miegą, nepraleidinėti pusryčių ir per dieną nueiti bent 5 tūkst. žingsnių.
„Lietuvos mastu atliktas tyrimas parodė, kad dauguma žmonių per dieną nenueina net tų 5 tūkst., todėl ir sakau tokį nedidelį skaičių. Pradžiai kad ir tiek užteks. Jeigu iki šiol nužingsniuodavai 2 tūkst., tai nueiti 5 bus jau nemaža pažanga”, — kaip išsiugdyti sveikus įpročius moko Inga.
I.Žuolytė prisipažįsta, kad negali pasakyti, kaip nematant laukiamų rezultatų neprarasti motyvacijos. Ji mano, kad tai priklauso nuo asmeninio darbo su savimi ir savo mintimis. Ji pastebėjo, kad suvokimas, jog rezultatų teks palaukti, ateina tik su laiku, o greiti rezultatai dažnai būna labai trumpalaikiai.
Svarbiausia pasitikėti savimi ir pačiam atrasti, kas tinka tavo kūnui ir geriausia veikia tavo savijautą.
„Reikia tai sau į galvą įsidėti arba šalia turėti patyrusį žmogų”, — kompetentingo palydovo svarbą kelionėje į sveikesnį gyvenimą pabrėžia ji. Pasak Ingos, būtent tokie kaip ji ir yra tie žmonės, kurie užveda ant kelio ir pusiaukelėje neleidžia visko mesti, nuramina ir motyvuoja judėti toliau. O svarbiausia, priduria specialistė, kad daugeliu atveju būtent jie padeda pažinti ir pamilti savo kūną.
Kartu Inga pastebi, kad kritiškas požiūris į savo kūną, matyt, niekada neišnyks, nors apie savęs mylėjimą nesiliaujama kalbėti. „Visada vyraus tam tikri standartai, kuriuos sukuria visuomenė ar susikuriame patys. Taip bus visą laiką, todėl pasiekęs kažkokius standartus nebūtinai pasijusi laimingas. Dažnai besiekdamas įsivaizduojamų tobulų kūno formų ar kūno linijų žmogus nebegali jaustis laimingas dėl per daug nualinto organizmo. Tuomet pasiektas standartas ir tobulybė nebeteikia tokios laimės, kokios buvo tikėtasi”, — pastebi jauna moteris.
Su gera savijauta ateina ir gera išvaizda
I.Žuolytė įsitikinusi, kad tarp šių dviejų dalykų — kūno išorės ir vidinės savijautos — yra labai stiprus ryšys. Kai esi patenkintas savo išvaizda arba priimi save tokį, koks esi, žinai stipriąsias savo puses ir nekreipi dėmesio į nereikšmingus trūkumus, tada išauga pasitikėjimas savimi bei pagerėja nuotaika.
Ingos nuomone, tokios frazės, kaip meilė sau ar pamilk save, yra labai nuvalkiotos ir ne visai teisingos. „Jei kūnui neskiri dėmesio, neužsiimi aktyvia fizine veikla ir gerai nesimaitini, tai nelabai ir gali sakyti, kad myli savo kūną. Meilė savo kūnui ateina su laiku”, — pastebėjo jauna moteris ir liūdnai pripažino, kad situacijų būna įvairiausių ir ne visiems pavyksta į save pažvelgti pozityviai, kad ir kaip norėtųsi.
Būtent dalyvavimas fitneso varžybose buvo geroji jos patirtis. Per šį sportą Inga pažino savo kūną, suprato, ko jam reikia, kas jam tinka, o kas ne. „Svarbiausia pasitikėti savimi ir pačiam atrasti, kas tinka tavo kūnui ir geriausia veikia tavo savijautą”, — įsitikinusi mitybos ir sporto specialistė.
Inga pastebėjo dar vieną privalumą, kurį turi aktyviai gyvenantys žmonės — sportas padeda atsikratyti neigiamų emocijų, nes sportuodamas žmogus išsikrauna. Susikoncentravęs į fizinę veiklą žmogus tiesiog nebegalvoja apie kitus rūpesčius. Puiku, kai sportas tampa kasdiene veikla ir įpročiu, tačiau jokiu būdu negalima ignoruoti savo vidinės savijautos, būtina įsiklausyti, ką sako kūnas, o svarbiausia, nepulti savo kūno lyginti su socialiniuose tinkluose matomais profesionalių sportininkų kūnais.
Su gera savijauta ateina ir gera išvaizda.
Inga primena, kad tie kūnai – pajamų šaltinis. Tai kasdieninis tų žmonių darbas, kokį turime kiekvienas iš mūsų. Sportininkai dirba nuo ryto iki vakaro, todėl jų kūnai neturi tapti eilinio žmogaus siekiamybe. Inga pabrėžia, kad raumeningi skulptūriški kūnai ne visada dera su sveikata.
„Pirmiausia reikia orientuotis į savo savijautą, tik po to į išvaizdą. Su gera savijauta ateina ir gera išvaizda. Kuo labiau kūną alini griežtomis dietomis, turinčiomis tik trumpalaikį poveikį, tuo labiau viskas ritasi žemyn”, — perspėja Inga.
Mitybos ir sporto specialistė džiaugiasi, kad kūno kultas kiek sumenko. Ji pastebi, kad pastaraisiais metais žmonės vis dažniau atsigręžia į sveikatingumą, o įvairiose platformose vis daugiau ir garsiau kalbama, kad profesionalus sportas ir sveikas gyvenimo būdas yra dvi skirtingos sąvokos. I.Žuolytė manymu, žmonių sąmoningumas sparčiai auga.
Straipsnių ciklą apie gerą emocinę bei fizinę sveikatą inicijuoja arbata „Lipton“.
