– Norų atidėliojimas pažįstamas ir jums ar šios pažinties pavyko išvengti?
– Pavyko! Man mano norai yra labai brangūs ir tarsi šventi, tad jeigu kažko noriu, visada imu ir darau. Svarbiausia, atsiradus prie starto linijos, sąžiningai savęs paklausti, ar tikrai to nori tu, o ne tavo tėvai, darbdaviai arba bičiuliai. Jeigu tai tikrai tavo, o ne kažkieno primestas noras, nėra jokių galimybių jam netapti realiu.
– Kaip nesusipainioti tarp savo ir mums primetamų norų?
– Nėra jokių gudrybių, tik atviras pokalbis su savimi. Tai tarsi išpažintis, kurioje negalima sau meluoti. Jei atsakymas yra tvirtas „taip“, tau tai tikrai labai svarbu ir brangu, vienintelis triukas – imtis iniciatyvos ir pradėti kažką dėl to noro daryti.
– Kokios dažniausios norų įgyvendinimo atidėliojimo priežastys?
– Žmogų dažniausiai stabdo du dalykai – nežinia ir baimė gauti blogą įvertinimą. Šios dvi baimės mus sustingdo ir neleidžia judėti į priekį. Bet kaip gali sužinoti, kas iš viso to išeis, jei nepabandysi? Juk ir į pirmą pasimatymą žmonės eina nežinodami, koks jis bus, kaip jis rutuliosis, bet eina vedini neaprėpiamo smalsumo.
Smalsiai ir žingeidžiai reikėtų žiūrėti ir į savo norus, kurie atskleis, koks neapsakomai vertingas gali būti net ne pats rezultatas, o procesas jo siekiant.
– Dalis baimių gal gimsta iš per didelės prisiimtų atsakomybių naštos?
– Nereikia visko nukirsti čia ir dabar. Turint svajonę, norą, reikia ieškoti kelių, kurie po truputį ves į jų įgyvendinimą. Nebūtina iškart mesti darbo ar atsisakyti įprastos rutinos ir stačia galva nerti į naują veiklą.
Iš pradžių reikėtų prisijaukinti savo norą, pasidomėti naudingais kursais ar literatūra, susidėlioti veiksmų planą. Per staigūs sprendimai sukelia stresą, kuris gali užblokuoti kūrybiškumą. O juk tam, kad kažko pasiektume, jis yra būtinas.
– Kas tau buvo sunkiausia ieškant savęs ir tikrojo savo kelio?
– Buvo ne tiek sunku, kiek prireikė itin daug kantrybės. Žmonėms, kaip aš, kurie nori visko čia ir dabar, reikia išmokti persiorientuoti ir įsisąmoninti, kad negali visko atrasti ir pakeisti per vieną dieną. Negali perskaityti vienos knygos ar nueiti į vieną seminarą ir gauti atsakymus į visus tau rūpimus klausimus. Pokyčiai susideda iš daugybės mažų dalykų.
Asmeninio tobulėjimo kelias man padėjo tai suprasti ir išmokė su dar didesniu įkvėpimu bei kantrybe įgyvendinti didžiausius projektus.
Žmogų dažniausiai stabdo du dalykai – nežinia ir baimė gauti blogą įvertinimą.
– Kasdien sutinkate daugybę skirtingų žmonių. Ar pastebėjote, kaip po perduotų jiems žinių ir įžvalgų pasikeitė jų gyvenimai?
– Labai dažnai žmonės sako, kad įkvėpimo dirbtuvėse sugebėjo įžvelgti savo potencialą, ir tai mane itin džiugina! Ši metodika kaip tik tuo ir pagrįsta – kad žmonės sugebėtų aptikti savo galimybes ir pradėtų jas vertinti kaip didžiausią turtą. Juk žmonės vis dar dažniau išaukština kitų talentus, mintis, o savuosius nepelnytai nustumia į šešėlį.
– Kaip jums pavyksta viską suderinti nepametant optimizmo?
– Esu labai griežtai nubrėžusi ribas tarp skirtingų savo gyvenimo sričių. Yra laikas, kurį skiriu socialinėms veikloms, laikas, kuris priklauso tik man, ir laikas, kurį skiriu sąmoningam buvimui su šeima. Niekada to nebemaišau, nes atsiradęs chaosas viską sujaukia ir išbalansuoja.
Kiekvienam linkiu tvirtai nuspręsti, kada ir kam skirti savo laiką, kad esamoje akimirkoje galėtumėte būti tikru savimi, o ne kažkuo, kas po žiupsnį į skirtingas puses dalina savo dėmesį, mintis ir jėgas.
Laiko reikia ir jums, ir jūsų norams, tad neatidėliokite sąžiningo pokalbio su savimi, o po jo aiškiai ištransliuokite savo norus aplinkai ir pamatysite, kaip jums pradės sektis. Įmanoma yra tiek, kiek jūs tikrai norite.
Tuo įsitikinsite jau kovo 7 d. 19 val. viešbutyje „Artis Centrum Hotels“ Vilniuje vyksiančiose įkvėpimo dirbtuvėse „Neįmanoma yra įmanoma“ su Inga Jablonske ir Agne Doveikaite. Daugiau informacijos: www.soulaction.lt
