Neseniai įsikūrė naujame socialiniame būste
„Šiandien gyvename tikrai puikiai“, — pokalbį pradėjo Jūratė (vardas pakeistas). 52 metų moteris — dviejų vaikų, iš kurių vienas jau paliko namus, o kitas netrukus baigs mokyklą — mama. Ne taip ir seniai, vos prieš dvejus metus naujame socialiniame būste Kaune įsikūrusi pašnekovė džiaugiasi iki šiol: „Turime puikų, naujos statybos socialinį būstą. Tikrai, tiesiog pasaka! Būstas ekonomiškas, erdvesnis, su šildymu tvarkomės patys.“
Tiesa, Jūratė prisimena, kad naujųjų namų teko palaukti. Ne vienerius metus ji glaudėsi bendrabučio tipo, vos 18 kvadratinių metrų dydžio kambarėlyje, kurį taip pat nuomojosi iš valstybės. Tame kukliame butelyje moteris užaugino du vaikus.
„Kai atsistojau į eilę pirmam socialiniam būstui, palaukti teko tik kokius 6 metus“, — pasakojo ji ir paaiškino, kad nors kai kam tai gali pasirodyti ilgas laiko tarpas, tačiau kai kalbame apie socialinius būstus — tai nėra taip jau daug.
Kodėl Jūratė gyvena socialiniame būste, paklausite? Jaunystėje atvykusi į Kauną ji su draugėmis gyveno vienai gamyklai priklausančiame bendrabutyje, bet galiausiai merginos išsiskirstė kas kur, o Jūratė liko viena. Netrukus susilaukė vaikelio. Pašnekovė prisimena, kad šis etapas nebuvo lengvas — šalyje siautė krizė, o įsigyti nuosavo būsto ji neišgalėjo. Sudėtingoje situacijoje atsidūrusiai mamai tąkart į pagalbą atskubėjo valstybė, Jūratė įsikūrė socialiniame būste, kur ilgus metus ir gyveno.
Ruošiasi išsikraustyti
15min pašnekovė atskleidė, kad kitąmet jos laukia rimti pokyčiai — mokyklą baigs jaunėlis sūnus, o ir jai pačiai teks nuomotis nebe valstybei priklausantį, o įprastą būstą. Jūratė džiaugėsi, kad pokyčiai ne tokie skubūs ir dar yra laiko jiems pasiruošti. Moteris sakė, kad specialistai, su kuriais jai teko bendrauti dėl socialinio būsto — jautrūs ir žmogiški, suprato, kad šie metai labai svarbūs egzaminams besiruošiančiam sūnui.
„Dabar, — kalbėjo, ji, — mano pajamos jau didesnės, todėl būstą perleisiu kažkam, kam ši pagalba labiau reikalinga
Jūratė dirba valymo srityje ir nors turi negalią — darbuojasi net keliose vietose. Anot jos, įsikėlus į naują būstą šis buvo tuščias, tad teko gerokai paplušėti, kol įsigijo reikiamus baldus. Paklausta apie laisvalaikį ji pasakojo, kad augina šunį, su kuriuo eina pasivaikščioti, o užvis labiausiai mėgsta skaityti knygas. Jūratė — tikra knygų maniakė.
Niekada nesulaukė neigiamų komentarų
Nors stereotipų apie socialinius būstus viešojoje erdvėje pasitaiko, tačiau Jūratė pasakojo, kad ji pati niekada nėra sulaukusi neigiamų komentarų. Žinoma, svarstė ji, kiekvienam sutiktam žmogui nepuoli pasakoti, tačiau draugai bei pažįstami žino ir jiems, tiesą sakant, tai visai nerūpi.
„Kaimynai, manau, irgi žino, kad tai socialinis būstas. Vieni pas kitus kavos nevaikštome gerti, nes čia labai jaunos šeimos gyvena, bet visada pasilabiname ir bendraujame draugiškai“, — paaiškino ji.
Jūratė prisimena, kad dėl sunkesnės socialinės padėties kliūčių nekildavo ir jos vaikams. Tiesa, anot jos, kartą sūnų klasiokė bandė įžeisti, tačiau ji pasikalbėjo su sūnumi, nuramino, padrąsino ir viską paaiškino. Daugiau nieko panašaus neįvyko.
15min paklausta, kaip jaučiasi žinodama, kad netrukus turės palikti socialinį būstą ir susirasti naujus namus Jūratė atsakė, kad, žinoma, būtų puiku, jeigu galėtų likti, tačiau ji jau gali išsiversti pati ir nuomosis butą, todėl šiame būste apsigyvens žmogus, kuriam pagalbos reikia labiau.
