– Ką manote apie Indijos kultūros paplitimą Lietuvoje? Ar jaučiamas lietuvių domėjimasis šia, mums vis dar egzotiška, šalimi bei jos papročiais?
– Indijos kultūra Lietuvoje nėra tokia stipri, kokia galėtų būti, nors abi šalys turi daug bendro: jos turi kalbos ir gramatikos panašumų, tokios pačios yra ir praktikuojamos šeimos vertybės, net kai kurios religinės tradicijos sutampa.
Lietuviai visais laikais mėgo Indijos Bolivudo filmus, tačiau glaudūs draugiški santykiai tarp mūsų tautų taip ir neišsivystė. Žinoma, Vilniaus universiteto orientalistikos centre mokoma hindi ir sanskrito – dviejų pačių svarbiausių kalbų, tačiau grįžtamasis ryšys šiuo metu nėra daug žadantis.
Taip pat Lietuvoje veikia keletas mokyklų, kurios moko mergaites klasikinių indų šokių, yra muzikantų, kurie groja tradiciniais indų instrumentais, tačiau situacija galėtų būti geresnė.
– Ar Jogos dienos šventė, Lietuvoje organizuojama jau trečius metus iš eilės, galėtų šiuos procesus pagreitinti? Kuo ši diena svarbi?
– Tiesą sakant, kitose šalyse jogos, kaip kasdienio užsiėmimo, idėja plinta kur kas greičiau nei Lietuvoje ir ją praktikuojančių yra kur kas daugiau. Turbūt, tai lemia lietuvių santūrumas ir atsargumas, nes dauguma jų mano, kad joga yra tarsi religinis tikėjimas, kad Indija bando jį įpiršti, bet jei taip būtų, ar 175 šalys aklai pritartų Jungtinėms Tautoms?
2014 metų gruodį, Indijos ministro pirmininko Narenda Modi pasiūlymu, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja birželio 21 dieną paskelbė Tarptautine jogos diena, kad ji būtų praktikuojama visame pasaulyje. Šiam sprendimui pritarė 175 šalys narės iš 194.
Indija niekada nepuolė ir niekada neužkariavo jokių teritorijų, o jogos jėga siekiama pasidalinti dvasiniu procesu, o ne prieštarauti kokiai nors esančiai religijai ar kultūrai – mes patys esame pliuralistinė visuomenė, praktikuojanti skirtingas religijas. Jeigu Kinija, Japonija ir netgi Rusija balsavo už šią idėją, vadinasi, tai yra rimtas įrodymas, kad mes tik skleidžiame žmonėms žinias, siekdami jiems gerovės.
Žmonės turėtų būti atsargūs ir atsirinkti gero vardo mokyklas, įvertinę rekomendacijas ir mokytojo patirtį.
Joga ir viena jos gydančių formų – ajurveda – turi būti siūloma žmonėms kaip priešnuodis plintančioms ligoms ir epidemijoms. Labai įdomu ir tai, kad pati Lietuvos Vyriausybė nori skatinti žmones užsiimti joga ir ajurveda kaip alternatyvia gydymo forma, todėl mes, Indijos ambasados ir konsulato atstovai, bendradarbiaujame su įvairiais jogos mokytojais ir skleidžiame žinią per keturis jogos ambasadorius – lietuvius.
Svarbu paminėti tai, kad šiuo renginiu labiausiai koncentruojamės į jaunus mokinius, kurie galėtų mokytis jogos ir ją praktikuotų, taip pasiekdami kūno ir proto harmonijos, nes jų amžius yra imlus naujiems įspūdžiams, todėl jie gali lengvai įsisavinti jogos asanas.
Joga praturtina ir kūną, ir sielą: vienus ji padaro stiprius ir sveikus, kitiems suteikia ramybės, kai joga užsiimama kriziniais ir streso momentais, arba net atvirkščiai.
– Sakoma, kad pastaruoju metu itin dažnai joga renkamasi dėl mados aspekto, o ne sveikos gyvensenos principų. Ką pastebite jūs?
– Labiau paminėčiau tai, kad daug dėmesio dabar skiriama ne tradicinei jogai, bet daugiau „pop“ stiliaus šokiams ir linksmybėms – tai galėtų būti akmuo į taip vadinamų jogos mokytojų daržą, kurie, taikydami tokią praktiką, tiesiog nori daugiau užsidirbti.
Žinoma, netgi klasikinėje jogoje atsiranda šiokių tokių pokyčių, bet jie nėra tokie neįprasti, nes originalus jogos stilius per amžius keitėsi labai nedaug, išlaikydamas visas pamatines vertybes bei praktikas.
– Joga yra kilusi iš Indijos, tad natūraliai peršasi išvada, kad geriausi jogos mokytojai turėtų būti iš šios šalies. Ar gali kitatautis gerai išmanyti ir perimti jogos paslaptis, žinias bei metodiką?
– Nors joga kilusi iš Indijos, dabar ji yra plačiai paplitęs universalus reiškinys – Indijos dovana pasauliui. Tam, kad būtum geras jogos mokytojas, neprivalai būti indas: lietuvis arba kurios nors kitos tautybės asmuo iš bet kurio pasaulio krašto gali būti toks pats geras mokytojas, jei tik jis arba ji teisingai išmoko jogos mokslo iš gero mokytojo ir yra jam atsidavęs.
Taip, tiesa, kad daugelis žmonių iš kitų pasaulio šalių atvyksta į Indiją mokytis jogos, nes Indijos mokytojai turi daugiau žinių, tačiau Lietuvoje taip pat yra labai daug gerų jogos specialistų, kurie savo darbą atlieka taip pat puikiai, kaip ir indų mokytojai.
– Dažnai, renkantis naują, nežinomą užsiėmimą, prisibijoma pseudomokytojų, kurie savo žiniomis gali atnešti ne naudos, bet žalos. Ar įmanoma atpažinti netinkamą jogos mokytoją?
– Šiuo metu steigiama daugybė naujų jogos mokyklų Lietuvoje ir kitose šalyse. Naudodamosios jogos vardu, šios mokyklos susižeria lengvus pinigus, tačiau patys žmonės turėtų būti atsargūs ir atsirinkti gero vardo mokyklas, įvertinę rekomendacijas ir mokytojo patirtį. Galiu nuraminti, kad Lietuvoje puikių jogos mokyklų yra tikrai nemažai.
– Galbūt yra metodika, kaip išsirinkti gerą jogos mokytoją, į ką verta atkreipti dėmesį?
– Yra toks žinomas posakis: „Surasti gerą jogos mokytoją yra tas pats, kas surasti adatą šieno kupetoje“, tačiau visada yra gerų ir atsidavusių mokytojų, kurių geras vardas sklinda greitai ir plačiai. Išvaizda ir mokytojo veido švytėjimas gali padėti jums suprasti, kad tinkamai pasirinkote, o daugiau žinių apie mokytojus galite gauti stebėdami jų vedamas treniruotes ir elgesį su mokiniais.
– Šiais laikais, kai gyvenimo tempas yra beprotiškas, ar joga nėra prabangos dalykas, kuriuo gali užsiimti tik nedirbantys ar tai sau galintys leisti įmonių vadovai?
– Savistaba ir vidinė drausmė yra privalomi dalykai, kuriuos žmonės turėtų išmokti iš gyvūnų: pavyzdžiui, naminiai gyvūnai – katės, šunys – sustoja valgyti, jei jų organizmas nesijaučia gerai. Labai panašiai yra ir su joga – žinojimas, kas yra geriausia jūsų kūnui ir sielai, poreikis praktikuoti jogą, turi būti išjausti ir rimtai apsvartyti.
Apie Tarptautinę jogos dieną Vilniuje
Birželio 21-ąją Jogos mokyklos Vilniuje kvies į atvirus užsiėmimus, o 17 val. prie Baltojo tilto vyks atvira visiems vilniečiams ir miesto svečiams šventė. Jau trečius metus vykstantis festivalis turi savo tradicijų – tai medžio asana, vieningai atliekama visuose Lietuvos miestuose vienu metu. Prie atliekamos visuotinos medžio asanos (17.20 val.) prisijungti gali visi, ne tik esantieji prie Baltojo tilto.
