Iki šiol žmonės, turintys klausos, regos, intelekto negalią ar patiriantys informacijos, teksto suvokimo sunkumų, susidurdavo su iššūkiais gauti jiems pritaikytą informaciją tiek žiniasklaidoje, tiek ir viešajame sektoriuje.
Rasti reikalingą informaciją viešoje erdvėje neretai sunku ne tik žmonėms su negalia, bet dažnai ir vyresnio amžiaus asmenims, kurie, skirtingai nei jaunesni žmonės, sunkiau orientuojasi internete ir geba suprasti, pvz., internete pateiktas žinias.
Su panašiais iššūkiais susiduria ir Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai bei asmenys, kurie patiria kognityvinių iššūkių.
Su sunkumais yra susidūrusi ir Irena (vardas pašnekovės prašymu pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas – 15min past.). Tačiau pastaraisiais metais, kaip pasakoja kelerius metus su seserimi, turinčia intelekto negalią, Ukmergėje gyvenanti moteris, ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir mažesniuose vis daugiau dėmesio skiriama visų žmonių poreikiams.
Tie, kas patys nesusiduria, galbūt dar mažai žino, kas yra ta lengvai suprantama kalba ir kaip atrodo tokie tekstai.
„Iki šiol ji turėjo mažai galimybių savarankiškai domėtis išoriniu pasauliu (gauti naujienas, ieškoti jai įdomios informacijos ir pan. – past.). Tie, kas patys nesusiduria, galbūt dar mažai žino, kas yra ta lengvai suprantama kalba ir kaip atrodo tokie tekstai. Tačiau tokiems žmonėms, kaip mano sesuo, tai – galimybė patiems gauti naujienas, informaciją ir taip praplėsti savo pasaulį, būti jo dalimi“, – pasakojo Ukmergės gyventoja.
Nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojus Asmenų su negalia teisių apsaugos įstatymo redakcijai pirmą kartą buvo reglamentuota asmenų su negalia teisė gauti informaciją jų pasirinktu prieinamu bendravimo būdu, o valstybės ir savivaldybių įstaigos ir institucijos įpareigotos tokią asmenų su negalia teisę užtikrinti. Prabėgus beveik metams, procesai pamažu įsibėgėja. Ukmergės rajono savivaldybė – viena pirmųjų Lietuvoje, kurioje jau įgyvendinti tam tikri pokyčiai.
Ukmergės rajono savivaldybė – viena pirmųjų Lietuvoje, kurioje jau įgyvendinti tam tikri pokyčiai.
Kaip pasakojo Ukmergės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus asmenų su negalia reikalų koordinatorius Deividas Mickus, darbai jau prasidėjo.
„Spalį atnaujinus Ukmergės rajono savivaldybės interneto tinklalapį pagal techninius reikalavimus, jame atsirado skiltys su informacija, pritaikyta asmenims, turintiems klausos, psichosocialinę ar intelekto negalią. Pagal rekomendacijas (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023-11-29 įsakymas „Dėl informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau tekste – Rekomendacijos) parengta nekintama informacija lengvai suprantama ir lietuvių gestų kalbomis.
Taip pat šiose skiltyse nurodoma, kad gyventojai gali kreiptis į savivaldybę ir pagal poreikį bei galimybes gauti specifinę, jiems aktualią informaciją jiems prieinamu būdu“, – pasakojo D. Mickus.
Suprasti akimirksniu
- Kas yra nekintanti informacija?
- Nekintanti informacija yra valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų interneto svetainėse pateikta informacija, specialiu ženklu pažymėtose skiltyse apie pagrindines, svarbiausias įstaigos teikiamas paslaugas ir funkcijas, aktualius kontaktinius duomenis, dažniausiai užduodamus klausimus ir kt.
- Žmonių su negalia patogumui naudojamas oficialus gestų kalbos ženklas ir lengvai suprantamos kalbos ženklas, kurie yra pažįstami tikslinių grupių atstovams.
- Nekintanti informacija parengiama pagal Rekomendacijas.
- Visa tai padeda žmonėms su negalia, senjorams, taip pat visiems kitiems asmenims, kuriems sudėtinga skaityti įprastu būdu pateiktą informaciją, lengviau rasti juos dominančias naujienas ir žinias, pateikiamas valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų interneto svetainėse bei mobiliose programose.
Pokyčius pradėjo šiemet
Ukmergės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus asmenų su negalia reikalų koordinatoriaus teigimu, ateityje Ukmergės rajono savivaldybės tinklalapyje planuojama palaipsniui pritaikyti vis daugiau čia skelbiamos informacijos asmenims su negalia. Taip pat daugiau dėmesio skirti gyventojų dažnai užduodamų klausimų ir naujienų skiltims.
„Pritaikant tinklalapį žmonėms su negalia ir vyresniems žmonėms pirmasis iššūkis, su kuriuo susidūrėme, buvo lengvai suprantamos kalbos parengimas. Čia mums pagelbėjo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - SADM) Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus Konsultacijų centro ekspertai. Jų dėka darbai vyko sklandžiai.
Antras ir šiandien vis dar aktualus iššūkis – lengvai suprantamos kalbos turinio tikrinimas ir informacijos vertimas į lietuvių gestų kalbą. Šiuos darbus taip pat padeda atlikti Konsultacijų centro specialistai kartu su tikslinės grupės atstovais bei Lietuvių gestų kalbos vertimo centro darbuotojai. Naujojo asmenų su negalia teisių apsaugos įstatymo įsigaliojimas padidino minėtų įstaigų paslaugų poreikį, todėl galutinio rezultato teko šiek tiek palaukti“, – kalbėjo Ukmergės rajono savivaldybės atstovas.
D.Mickaus teigimu, iki šiol viešumoje trūko informacijos apie tai, su kokiais iššūkiais informacijos prieinamumo srityje susiduria žmonės, turintys negalią, bei kaip juos būtų galima spręsti ir visiems kartu keisti esamą situaciją.
„Net neabejoju, kad tiek darbuotojams, tiek visuomenei, tiek ir pačiai tikslinei auditorijai vis dar trūksta žinių apie tai, kas yra lengvai suprantama kalba ir kad jie turi teisę gauti informaciją jų pasirinktais būdais. <...> Tikrai yra labai aktyvių, pozityvių asmenų, gyvenančių su įvairiomis negaliomis, kuriems ir prieš informacijos pritaikymo pokyčius puikiausiai pavykdavo būti produktyviems. <...> Dabar visi kartu siekiame, kad dar daugiau asmenų su negalia būtų savarankiškesni, turėtų patogesnę prieigą prie informacijos“, – kalbėjo Ukmergės rajono savivaldybės atstovas.
Sunkiausia – pakeisti visuomenės nuostatas
Pasak Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie SADM Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus patarėjos Neringos Šaveiko, informacijos prieinamumo užtikrinimo pokyčiai Lietuvoje tikrai vyksta, pasikeitęs teisinis reglamentavimas – viena iš džiugių žinių.
„Tačiau, manau, kad sunkiausias iššūkis yra keisti visuomenės nuostatas, plečiant suvokimą, kodėl prieinama informacija yra svarbi kiekvienam asmeniui, skatinant priimti naujoves ir nebijoti pasikeitimų. Informacijos prieinamumo tema labai plati, ji apima ne tik informacijos pateikimą lengvai suprantama kalba. Tai yra ir tinkamas skaitmeninis turinys, kuris gali būti perskaitomas silpniau matančių žmonių, ar tinkamas ženklinimas, nuorodos, gerai įskaitomi dokumentai.
Nemažiau svarbi tinkama komunikacija su žmonėmis – ji užtikrina, kad asmeniui bus aišku, kas jam sakoma. Pavyzdžiui, jei su žmogumi, kuris neturi specifinių žinių apie mediciną ar teisę, būtų kalbama medicininiais ar teisiniais terminais, jam būtų sudėtinga suvokti mintį, taip ir žmogui, kurio gimtoji kalba – gestų kalba, gali būti sudėtinga skaityti rašytinę informaciją“, – analogiją išvedė pašnekovė.
N. Šaveiko teigimu, šiuo metu Lietuvoje viešojo sektoriaus įstaigos turi užtikrinti asmenų su negalia teisę gauti prieinamą informaciją.
„Nenuostabu, nes tiek valstybės, tiek savivaldybių įstaigų ar institucijų teikiamomis paslaugomis vienu ar kitu gyvenimo periodu neišvengiamai naudojasi didžioji dalis žmonių. Tai gali būti gydymo, teisėsaugos, socialinių paslaugų įstaigų paslaugos, „Sodros“ paslaugos ir kt. Todėl būtent šių įstaigų teikiama informacija visų pirma turi būti prieinama ir teikiama tokiu būdu, koks yra priimtinas tų paslaugų gavėjams.
Džiugu, kad atsiradus Rekomendacijoms, sąvoka „prieinami bendravimo būdai“ tampa aiškesnė, nes pasitaiko atvejų, kai įstaiga ar atskiri asmenys, įgyvendina tam tikrus pokyčius, tačiau galimai dėl žinių trūkumo, ne visada tie pokyčiai atliepia poreikius“, – kalbėjo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros atstovė.
Anot jos, Lietuvoje netrūksta ir gerųjų pavyzdžių: „Jų yra ir tarp verslo atstovų, kurie yra socialiai atsakingi ir plečia bei didina savo klientų skaičių, teikdami prieinamas paslaugas ir taip sudarydami galimybę jomis naudotis visiems asmenims lygiomis galimybėmis.“
Tikslinės grupės – ne tik žmonės su negalia
Apžvelgdama per metus įvykusius ir vykstančius procesus, N. Šaveiko taip pat džiaugėsi, jog prieinamos informacijos rengimas viešojo sektoriaus įstaigose vyksta gana aktyviai: įstaigos kreipiasi dėl konsultacijų, prašo mokymų informacijos užtikrinimo klausimais, konsultuojasi dėl tinkamų komunikacijos būdų su asmenimis, turinčiais negalią, taip pat rengia tekstus lengvai suprantama kalba, informaciją lietuvių gestų kalba, siekia pritaikyti internetinius puslapius, kad jie būtų prieinami silpniau matantiems ar neregiams, ruošia vidaus tvarkas, keičia dokumentų formas.
„Tam tikrai prireiks laiko, žmogiškųjų išteklių. Šiuo metu Lietuvių gestų kalbos vertimo centrui, lengvai suprantamos kalbos ekspertams tikras darbymetis, šioje srityje dirbantys specialistai siekia padėti parengti informaciją didžiajai daliai Lietuvos įmonių, įstaigų ir institucijų, – sakė N. Šaveiko. – Pastebime, kad sunkiausia užduotis įstaigoms yra informacijos pateikimas lengvai suprantama kalba.
Dar neturima pakankamai žinių ir įgūdžių, kaip tai padaryti, trūksta gerųjų pavyzdžių. Dažnai girdimos abejonės, ar tikrai reikia stengtis, grindžiant tai tuo, jog lengvai suprantama kalba yra reikalinga tik nedidelei visuomenės daliai, galimai – tik asmenims su psichosocialine negalia.
Tokios informacijos skaitytojų auditorija yra gerokai platesnė.
Tačiau noriu patikinti, kad tokios informacijos skaitytojų auditorija yra gerokai platesnė – tai vyresni asmenys, žmonės, kurie turi kognityvinių sutrikimų, pvz., demencija, disleksija ir kt. Taip parengti tekstai naudingi ir žmonėms, kurie mokosi lietuvių kalbos, vaikams ir kitoms žmonių grupėms.“
