Chersono gyventojus bandė papirkti
Nylas, pats būdamas Izraelyje, į karą įsitraukęs ne su ginklu rankoje, bet taip, kaip gali. Jis iš užsienio koordinuoja nebylų miesto gyventojų pasipriešinimą okupantams. Kaip sako pats pašnekovas, prieidamas prie visos įmanomos informacijos, ji geriau žino, kas vyksta Ukrainoje ir net pačiame Chersone, nei vietiniai gyventojai, todėl užsiima jų informavimu, taip pat organizuoja finansinę paramą ir labdarą bei stengiasi pasaulio dėmesį atkreipti į miesto blokadą.
„Rusų karinė technika prie miesto stovėjo jau seniai, bet į miestą nėjo, kadangi tikslas buvo užimti netoliese esantį didesnį miestą – Mykolajivą. Kadangi jo užimti iki šiol nepavyko, rusai nusprendė užsukti į Chersoną, kadangi jiems reikėjo kažkur valgyti, miegoti ir pan. Jie iš visų pusių užblokavo miestą, kad niekas negalėtų į jį įvažiuoti ir iš jo išvykti, todėl šiuo metu pagrindinė problema, kad žmonės mums padeda, finansinės įplaukos gaunamos, tačiau mieste baigiasi produktai, kuriuos būtų galima pirkti už tuos pinigus.
Rusai nesutinka atidaryti žalią koridorių, kuriuo į miestą galėtų pakliūti humanitarinė pagalba iš Ukrainos. Vietoj to jie organizuoja savo humanitarinę pagalbą iš Krymo. Kai jie įžengė į miestą, iššaudė jo gynėjus ir užėmė visus valstybinius pastatus, į centrą atvyko sunkvežimiai su humanitarine pagalba. Ačiū Dievui, gyventojai atsisakė ja pasinaudoti. Šiuo metu žmonės dar turi šiek tiek maisto atsargų, tačiau kas bus po savaitės – nežinia“, – teigė pašnekovas.
Prie pat Krymo esantis Chersonas neturėjo jokių šansų atsilaikyti, kadangi per šią teritoriją rusų karinės technikos srautas iš Krymo keliauja nenutrūkstamai. Žmonės savo pasipriešinimą išreiškia tik nuolat vykstančiais tūkstantiniais mitingais prieš okupantus. Nylo žiniomis, rusai į mitinguojančius civilius, kaip kituose miestuose, kol kas nešaudo – per mitingus gąsdina minią tik šūviais į orą, dūminėmis šaškėmis. Tiesa, centre atsirado sunkvežimių, kurie Maskvoje naudojami mitingų išvaikymui.
Na, o pirmomis miesto okupacijos dienomis buvo šaudoma į visus – tiek į gynėjus, tiek į civilius, pavyzdžiui, buvo apšaudomi naktį gatve važiuojantys automobiliai. Nylo manymu, taip stengtasi tiesiog įbauginti gyventojus.
Stengiasi palaužti badu
Chersone buvo didžiulis prekybos centras su daugybe parduotuvių, kuris maitino visą miestą. Jis visiškai sugriautas, kaip ir policijos pastatai ir kitos svarbios infrastruktūros įstaigos. Viena raketa pataikiusi ir į gyvenamąjį rajoną. Išlikusiose parduotuvėse – didžiulės eilės. Žmonės bando kooperuotis, organizuotis tarpusavyje, tačiau galimybės kažką gauti mažos.
„Rusai bando izoliuoti miestą, kad gyventojai, kai baigsis maistas ir medikamentai, palūžtų ir pradėtų prašyti pagalbos. Tuomet jie galėtų manipuliuoti, kad buvo sutikti draugiškai – kaip gelbėtojai. Kai buvo atvežta humanitarinė pagalba, kariškiai stovėjo su kameromis, autobusais iš kažkur buvo privežta žmonių imituoti minią, tačiau, laimei, jiems nepavyko suklastoti, kad gyventojai džiaugsmingai juos sutinka.
Mobilus ryšys mieste sutrikęs, per televiziją rodomi tik Rusijos kanalai, tačiau namuose internetas yra, todėl žmonės gali sekti naujienas, kas vyksta Ukrainoje. Miestiečiai labai bijo, kad pasikartos situacija su Donecko sritimi – Chersonas taps pilkąja zona, kurioje nebus nei tarptautinių kompanijų, nei jokių investicijų. Rusijai šis miestas – labai svarbus strateginis objektas, kadangi šalia Chersono yra jėgainė, iš kurios anksčiau buvo tiekiamas vanduo į Krymą. Šiuo metu Ukraina yra atjungusi vandenį į Krymą“, – pasakojo Nylas.
Aktyviai gyvenimas vyksta tik tarp savanorių
Pasak jo, gyvenimas mieste visiškai sustojęs. Niekas nedirba. Dieną, kai šviesu, gyventojai stovi eilėse prie maisto, o kai apylinkėse suaktyvėja susišaudymai, slepiasi rūsiuose. Mieste plėšikaujama ir vagiliaujama – tai daro patys chersoniečiai, turintys kriminalinių polinkių. Žmonės, kiek išgali, kovoja su šiuo reiškiniu, tačiau jų galimybės, aišku, menkos esant tokioms aplinkybėms.
Aktyviai gyvenimas vyksta tik tarp savanorių. Pavyzdžiui, jo bičiulis kinologas organizuoja pagalbą ir maistą gyvūnams. Socialiniuose tinkluose sukurta forma, kurią žmonės gali užpildyti ir parašyti, ko jiems reikia, o kiti – kuo gali padėti. Taip pat, remiantis vietiniais resursais, bandoma koordinuoti humanitarinę pagalbą žmonėms.
„Labai trūksta centralizuotų pagalbos valdymo formų – aš pats surinkau paramą Izraelyje, bet susidūriau su problema, kad niekas nežino, kam tą paramą siųsti. Todėl reikėjo sukurti sistemą. Šiuo metu mes renkame Chersone visus maisto ir būtinųjų prekių likučius, kad vėliau centralizuotai skirstume. Jei miesto nepasieks pagalba, ateis badas arba gyventojams teks sutikti su rusų pagalba, ko pastarieji ir siekia.
Todėl mes, aktyvistai, kreipiamės į pasaulį su prašymu padėti užtikrinti Ukrainoje žaliuosius koridorius humanitarinei pagalbai. Kalba eina ne tik apie maistą. Juk yra sergančių žmonių, kuriems nuolat reikia vartoti vaistus. Dabar savanoriai jų ieško mieste per socialinius tinklus, bet nežinia, kiek pratempsime visiškoje izoliacijoje“, – apgailestavo pašnekovas.
Kas vyksta informacinio karo fronte
Pasak Nylo, paraleliai su kariniais veiksmais Ukrainoje vyksta labai aršus informacinis karas, kurį didžiule persvara prieš Rusiją laimi Ukraina. Jokios melagienos, ateinančios iš Rusijos, savo tikslo nepasiekia, nes labai greitai paneigiamos.
Paraleliai su kariniais veiksmais Ukrainoje vyksta labai aršus informacinis karas, kurį didžiule persvara prieš Rusiją laimi Ukraina.
„Pas mus labai išvystytas informacinis ryšys. Mes visi turime „Telegram“ programėlę, kurioje galime tiesiogiai prisijungti net prie V.Zelenskio. Jis savo kanale nuolat publikuoja informaciją, vaizdo siužetus. Žiniasklaidos priemonės taip pat susibūrė į vieną centralizuotą kanalą, kuriame vienoje vietoje pateikiama visa įmanoma informacija. Vos tik pasirodo informacija, kad Ukraina užimta, V.Zelenskis kapituliavo, ši informacija iš karto atremiama“, – pasakojo ukrainietis.
Informacija yra labai galingas ginklas palaikant kovinę ukrainiečių dvasią, kurios, jo manymu, labai trūksta Rusijos kariuomenės pusėje.
„Jie neturi aiškaus tikslo, kodėl kariauja, juolab kad mato, jog vietiniai gyventojai su gėlėmis jų nepasitinka ir jokiais broliais nelaiko. Kai juda kolonoje, dar susikaupia, bet kai tik vienas tankas pamušamas, būna, kad išsilaksto arba pasiduoda. Tiesiog jų toks didelis skaičius, kad šis srautas niekada nesibaigia. Jie puola, mes juos sunaikiname, bet juos pakeičia kiti. Supratę, kad jiems nesiseka kovoti ant žemės, pradėjo bombarduoti mūsų miestus iš dangaus. Ir nežinau, kaip jie save pateisina. Viena, kai tu stovi prie sienos ir tau plauna smegenis, kad Ukrainą reikia išlaisvinti nuo nacionalistų. Visai kas kita, kai tu skrendi virš miesto, apšaudai taikius gyventojus, puikiai suprasdamas, kad jokių karinių bazių ar strateginių objektų čia nėra.
Norisi tikėti, kad paprasti kariai suvoks tai, ką daro, įvyks grandininė reakcija ir jie pradės priešintis vadų įsakymams, bet problema ta, kad jų smegenys taip persmelktos propagandos, jie taip bijo savo vadų ir šalies valdžios, kad geriau žus kare nei pasiduos į nelaisvę. Todėl pasitaiko atvejų, kai jie tiesiog važinėja aplinkui, kad išnaudotų degalus ir turėtų pasiteisinimą, kodėl atsidūrė nelaisvėje. Tai ne legenda, iš tiesų taip vyksta. Bet kai jų prašoma paskambinti mamoms ir papasakoti tiesą apie karą Ukrainoje bei paskatinti jas išeiti į gatves protestuoti, mamos paprastai atsako: „Aš gi mažas žmogus, ką aš galiu padaryti“, – pasakojo Nylas.
Norėjo sukiršinti, bet iš tiesų suvienijo tautą
Priešingai ne Rusijos gyventojai, ukrainiečiai, kaip jau minėta, nėra atriboti nuo informacijos.
„Informacija – labai svarbi karo dalis, todėl sekame ją iš visų pusių, tikriname šaltinius, žiūrime tiek Ukrainos, tiek Rusijos televiziją ir pateikiame įžvalgas. Turime atskirus padalinius, kurie atakuoja Rusiją, paprastus jos žmones informacija. Taigi dalis žmonių, kurie nežino, kuo galėtų padėti kare savo šaliai, padeda tuo, kad per socialinius tinklus rašo Rusijos gyventojams, siunčia jiems vaizdo įrašus iš karo ir kviečia protestuoti prieš karą.
Buvo gandų, kad bus sumontuotas V.Zelenskio kreipimasis, kuriame jis kvies sudėti ginklus.
Šalies viduje su gyventojais tiesioginį ryšį palaiko visi valdžios atstovai. Pavyzdžiui, atakuojamo Mykolajivo gubernatorius savo instagramo paskyroje nuolat praneša, kas vyksta. Tai padeda gyventojams jaustis ramiau, nes daug blogiau sėdėti tyloje ir nežinoti, ką daryti. O mūsų prezidentas žmonėms netgi dar labiau prieinamas nei miestų merai ir gubernatoriai.
Savo kanale 3–4 kartus per dieną jis kreipiasi į žmones, nes nuolat skelbiamos melagienos, kad jis kažkur pabėgo. Netgi buvo gandų, kad, pasitelkus šiuolaikines technologijas, bus sumontuotas V.Zelenskio kreipimasis, kuriame jis kvies sudėti ginklus. Kita vertus, pasitikėjimas prezidentu toks didelis, kad šios melagienos neranda dirvos sudygti“, – teigė ukrainietis.
Pasak jo, šiandien visi ukrainiečiai supranta, kad kovoja už savo teritoriją ir laisvę: jeigu jie dabar nekovos, Ukrainos nebeliks. Visi, kas gali, ima į rankas ginklą. Kurie negali kovoti karo lauke, dirba savanoriais, kurie padeda išgyventi civiliams, renka finansines lėšas ir kitokią pagalbą, dirba su informacija ar kitaip padeda tuo, kuo gali.
„Gal todėl mums taip ilgai ir pavyksta atsilaikyti prieš Rusiją. Manau, net V.Putinas nesitikėjo tokios mūsų vienybės. Jis norėjo mus suskaidyti, sukiršinti, bet iš tiesų suvienijo taip, kaip niekada nebuvome susivieniję. Jeigu 2014 m., kai rusai įžengė į Donecko sritį, žmonės dar nelabai suprato, kas vyksta. Dabar tiek Chersone, tiek visoje Ukrainoje rusai vadinami jų tikruoju vardu – okupantai. Ir net įsivaizduoti dabar sunku, kad ukrainiečiai jiems nusilenktų“, – įsitikinęs Nylas.
