Daug metų Lietuvoje gyvenantis italas sako, kad italų kalba, kaip panašiausia į lotynų, suformavo nemenką dalį Europos kalbų leksikos sudėties, o tai pastebima netgi kitos kilmės kalbose, tokiose kaip anglų, rašoma VDU pranešime žiniasklaidai.
„Šis kultūrinis statusas jai leidžia iki tam tikros ribos būti bendravimo priemone ne tik su ispanais ir portugalais, bet ir kitur pasaulyje. Visada primenu, kad italų Niujorke yra daugiau nei lietuvių Vilniuje“, – sako akademikas.
Pasak doc. dr. S.M.Lanzos, italų kalba yra paplitusi kaip antroji (ne oficialioji) tokiose valstybėse kaip Argentina, Australija, Kanada. Pagrindinė priežastis, kodėl ši kalba populiari įvairiuose pasaulio kampeliuose, yra turtinga italų kultūra. Kalbėjimas itališkai atneša didelę naudą ir dirbantiems tarptautinėje aplinkoje, taip pat ir Lietuvoje.
„Per tuos kokius 25-erius metus, mano praleistus Lietuvoje, taip išsiplėtė ryšiai su Italija, kad net nepaliekant Lietuvos galima įsidarbinti italų įmonėje. O pačioje Italijoje lietuviai yra labai vertinami kaip darbo jėga dėl to, kad yra užaugę daugiakalbėje aplinkoje ir moka adaptuotis“, – paaiškina dr. S.M.Lanza, papildydamas, kad jo atstovaujamame universitete siūlomos italistikos studijos yra vertingos ne tik siekiant karjeros. „VDU studijos kuria asmenybes, ne darbuotojus“, – pažymi jis.
Parengė du žodynus
S.M.Lanza ne tik sklandžiai kalba lietuviškai, bet ir yra kalbininkas, jau daugiau nei dvidešimtmetį besidomintis lietuvių kalbos būkle. Lietuvoje jis baigė lituanistikos doktorantūros studijas ir išleido lietuvių-italų bei italų-lietuvių kalbų žodynus. Pasak jo, šios kalbos turi daug skirtumų: pirmiausia minėtini sudėtingas lietuvių kalbos tarimas ir nepaprastai išvystyta morfologija. „Kita vertus, tai ne tik reiškia, kad lietuviams pirma pažintis su italų kalba yra lengva dėl jos sąlyginio paprastumo, bet ir kad sėkmę garantuoja pradėti nuo esamų panašumų, ypač tai, kas susiję su sakinio struktūra, su leksikos bendrybėmis ir t. t.“, – sako pašnekovas.
Kultūriniai skirtumai tarp italų ir lietuvių, pasak S.M.Lanzos, apipinti stereotipų, nors juose yra ir tiesos. „Kultūros atžvilgiu lietuviai yra europiečiai, tai yra, jų praeitis, su tam tikrais apribojimais dėl istorinių aplinkybių, yra paremta vakarų ir klasikiniu pasauliu. Žinoma, lietuviuose esti ir nemažai savitumo, iš tautosakos, tradicijos. O visa kita – daugiau mažiau stereotipai su tiesos lašeliu, kai kalbama apie italų temperamentą, dolce vita ir kūrybiškumą. Na gerai, italai negamina nei cepelinų, nei šaltibarščių“, – šypteli VDU docentas, kuris taip pat yra
Dante Alighieri draugijos Kauno komiteto pirmininkas ir iždininkas.
Didžiausios stiprybės – lankstumas ir tarptautiškumas
Artimiau susipažinti su italų kalba ir literatūra, Italijos istorija ir kultūra kviečia VDU siūloma bakalauro studijų programa „Užsienio kalbos ir kultūros: Italistika ir romanų kalbos“. Pasak šios programos vadovės, dr. Jurgitos Macijauskaitės-Bondos, šios studijos yra unikalios ne tik dėl savo turinio, kuris pritaikytas šiuolaikiniams studentams, bet ir dėl to, kad čia dauguma dėstytojų yra gimtakalbiai.
„Visi studentai italų kalbos mokosi su dėstytojais italais! Į studijų programą priimame ir mokančius italų kalbą, ir norinčius jos mokytis nuo pradžių, tad tikrai gali drąsiai gali stoti net tie, kurie itališkai temoka pasakyti ciao. Atsižvelgdami į studentų turimas kalbos žinias, sudarome jiems tinkančią kalbos mokymosi programą“, – programos lankstumą pabrėžia dr. J.Macijauskaitė-Bonda.
Anot jos, šios studijos taip pat išsiskiria tarptautiškumu – studentai turi galimybę bent vieną semestrą mokytis Italijoje, taip pat atlikti praktiką Prancūzijoje, Ispanijoje ar kitose šalyse, o tai yra didelis privalumas ieškant darbo tarptautinėje rinkoje. „Taip pat svarbu paminėti, kad studentams siūlome daug popaskaitinės veiklos, kuri padeda lavinti italų kalbos įgūdžius, didina žinių bagažą, plečia kontaktų ratą. Pavyzdžiui, Italų kalbos klubas renkasi net vasarą“, – pasakoja programos vadovė.
Anglų kalba padeda ne visada
Tyrimai rodo, kad 62 procentai europiečių nemoka anglų kalbos tiek, kad galėtų dalyvauti pokalbyje, o 59 proc. vartotojų Europoje internete naudoja tik savo gimtąją kalbą. Todėl, pasak dr. J.Macijauskaitės-Bondos, šiuo metu rinkoje itin reikalingi darbuotojai, gerai mokantys ne tik anglų, bet ir vokiečių, italų, prancūzų, rusų ir kitas užsienio kalbas.
„Pažymėtina, kad Italija yra viena iš svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių ir yra įtraukta į eksporto ir inovacijų bei turizmo prioritetinių rinkų sąrašą. Nuo 2009 m. veikia Italijos-Lietuvos prekybos rūmai. Taigi italų kalba, literatūra ir kultūra gali atverti daugybę skirtingų kelių“, – tikina pašnekovė, pastebėjusi, jog italų kalba daugeliui siejasi su kultūra, mat šios šalies indėlis į Europos ir pasaulio kultūros bei istorijos paveldą yra neaprėpiamas.
Studijų programa „Užsienio kalbos ir kultūros: Italistika ir romanų kalbos“ kviečia išmokti ne tik italų, bet ir dar vieną iš romanų kalbų – ispanų arba prancūzų, taip pat – daugiau sužinoti apie šių šalių kultūrą. Baigusieji studijas sėkmingai dirba kultūros, švietimo, turizmo srityse, kalbų mokyklose, leidyklose, užsienio bendrovių padaliniuose Lietuvoje ir užsienyje, valstybinėse ir ES institucijose.
Universitete išmoko mylėti ir gerbti kalbą
VDU italistikos bakalauro studijas baigusi Paulina Ulozienė, planuojanti tęsti studijas humanitarinių mokslų srities filologijos mokslo krypties doktorantūroje, sako, kad jai studijos universitete suteikė neįkainojamos patirties ir žinių, praverčiančių ne tik darbe, bet ir kasdienybėje.
„Universitete buvo ir didelė renginių, įvairių studentiškų klubų gausa, todėl būdama aktyvi studentė visuomet rasdavau veiklos ir po paskaitų. Universitete susikūrus Italistikos ir romanų kalbų programai, nekantravau į ją įstoti, ir iki šiol esu labai patenkinta šiuo pasirinkimu. Nors įstojusi težinojau kelis itališkus žodžius, baigusi šią programą iki šiol laisvai galiu susikalbėti šia kalba“, – atskleidžia Paulina, kuri šiandien dėkinga universitetui ne tik už draugiškų dėstytojų pagalbą, bet ir galimybę net dukart išvykti į Italiją dalyvaujant „Erasmus+“ mainų programoje.
Kita VDU absolventė Monika Ramanauskaitė, kuri taip pat baigė šias studijas, o šiuo metu dirba Biomedikos centro rinkodaros vadybininke, akcentuoja, kad jai patirtis universitete suteikė ne tik sėkmingai karjerai reikalingų įgūdžių, bet ir labai svarbių profesinių ryšių.
„Iki šiol esu dėkinga universitetui už skatinimą tobulėti, įsitraukti į veiklas, ieškoti galimybių. Pastebiu, kad studijų metu įgytos kompetencijos yra aktualios darbaviams iki šiol: tarptautiška patirtis ir netradicinių užsienio kalbų mokėjimas yra labai vertinami. Be to, tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime dažnai išgirstu klausimą, kaip atradau meilę italų kalbai ir kultūrai bei kas ją padėjo išsaugoti. Tuomet drąsiai atsakau, kad universitete būtent to ir išmokau – mylėti, gerbti ir ugdyti kalbą kiekvieną dieną. Tai tampa tarsi įpročiu, o nuo to profesinė sėkmė ir prasideda“, – įsitikinusi M.Ramanauskaitė.
Gilinti italų kalbos įgūdžius ir supratimą apie italų kultūrą galima ne tik pasirinkus VDU italistikos studijas – šiuo metu universiteto Italų kalbos klubas kartu su partneriais iš „SPEAK Lithuania“ organizuoja tam skirtas interaktyvias veiklas neformalioje aplinkoje, Kauno menininkų namuose. Čia prisijungusieji prie klubo – ne tik studentai, bet visi kauniečiai ar miesto svečiai, italų kalbos mylėtojai – gali itališkai pabendrauti su į VDU atvykusiais studentais iš įvairių Italijos universitetų. Užsiėmimai Kauno menininkų namuose vyksta pirmadieniais ir trečiadieniais, 16–17.30 val., iki rugpjūčio 7 dienos.
