Apie motinystę
Jaučiuosi taip, kaip niekada neįsivaizdavau, kad galėčiau jaustis. Jeigu kas nors sako, va, tavo gyvenimas apsivers aukštyn kojom, ir tu sakai – taip, taip, taip, bet, kad tai yra toks gėris, kad tai yra tokia laimė, kad ši būsena yra tokia nuostabi, tai to žodžiais apsakyti neįmanoma!
Aš skraidau ir ne ant sparnų, o kažkur galaktikose. Metai iš tikrųjų buvo kupini gausos: ir kūdikis šalia, ir šeima, ir projektai, ir knyga, ir visa kita... Esu pakylėta. Laimė ir didžiausias džiaugsmas tapti mama, tai didžiulė Visatos dovana.
Susitikę su Mario (Jūratės vyras Mario Sanchezas Avila – aut.) mes žinojom ir jautėm, kad mes tapsim tėvais, jautėm kūdikį aplink. Tikrai jaučiuosi, kad esu labai labai apdovanota, kad tai atsitiko greitai ir dar toks stebuklingas angelėlis mus aplankė.
Buvimas Kajos Marijos mama mane išmokė, kad mamos darbas yra švenčiausias, sunkiausias ir galbūt, kalbant iš kitų pusės, mažiausiai vertinamas, bet didžiulį džiaugsmą ir palaimą teikiantis.
Buvimas mama – tai atsakomybė už tai, ką valgo, ką mąsto, kokias patirtis patiria, kaip jaučiasi naujai atėjęs žmogus, o šiais laikais tie žmogučiai ateina tokie, sakyčiau, inteligentiški, ypatingi.
Manau, ta ypatinga atsakomybė labai įpareigoja, džiugina, taurina ir įkvepia būti ne tik mama, bet ir pavyzdžiu savo dukrai.
Apie pokyčius
Savo gyvenimą, erdvę aplink save, energijos kokybę, gausą kuriame patys, tai pritraukiame dėl to, kad tiesiog tai sukuriame. Kai mes vibruojame tuo, kaip mes norime jaustis, būti, gyventi, tai tokias patirtis, tokius panašius žmones, situacijas, aplinką mes traukiame. Tai nėra kažkokie burtai ir dar kažkas, tai yra tiesiog fizika. Taip veikia Visata, tai dėsniai ir pasirašyti tiesiog arba, kaip aš sakau, įsivardinti taip galim, bet labai svarbu tuo pradėti gyventi.
Mano gyvenimas pasikeitė, įvyko didžiulis lūžis, aš iš esmės pakeičiau tai, ką aš veikiu, ką aš dirbu, aš atsisakiau žmonių, įvykių, situacijų, kurios mane vargino, kas buvo tiesiog ne mano, atsakiau į klausimus, į kuriuos ilgus metus vengiau atsakyti, ir, galima liaudiškai sakyti, išsivaliau spintą ir tokius jau labai labai senai užmestus kampus.
Reikia pradėti ne nuo to, koks turėtų būt žmogus, o kaip aš norėčiau jaustis, būdama šalia to žmogaus.
Šie vidiniai mano pokyčiai užtruko porą metų. Kai sustabdžiau tą didžiulę inerciją, greitį turėjusį kasdienybės ir tų projektų traukinį, aš suvokiau, kad esu šitoj vietoj ir joje man reikia pabūti, kad man reikia kažką prisijaukinti, kažką naujo išmokti ir visai kitaip su kitokia sąmoninga energija pažvelgti, išsiari dirvą ir tada į tą dirvą sodinti tai, ko nori.
Apie didžiausią pamoką
Jeigu tu nori pakeisti savo gyvenimą, visų pirma turi pakeisti tai, kaip tu galvoji, mąstai, vibruoji, gyveni, tai kuo tu spinduliuoji. Jokiais būdais negali turėti lūkesčių iš kitų. Jeigu mes norime pakeisti savo gyvenimą arba į jį pakviesti kažkokį jausmą ar būseną, tai nuo to reikia ir pradėti, o ne nuo to, koks turėtų būt žmogus, o kaip aš norėčiau jaustis, būdama šalia to žmogaus.
Svarbu, kas aš esu, ką aš įnešiu į tą santykį, kas aš būsiu šeimoje, o ne tik tai, ką man atneš dėl to, kad aš esu čia dabar tokia wow, faina ir nereali. Reikėtų susimąstyti, ką aš norėčiau duoti, kuo aš galėčiau prisidėti prie šeimos aukuro, prie židinio, prie to, ką kuria du žmonės kartu, ir galų gale, kaip aš noriu gyvent pati savo gyvenimą, nebūtinai viską siejant su kitu žmogumi.
Apie tai, kaip nugalėti pokyčių baimę
Kaip pralaužti baimės sieną žmogui, jeigu jis nori kažkokio pokyčio?Jeigu nepasileisi pirmą kartą plaukti be plūduro – neišmoksi plaukti. Jeigu neišeisi iš komforto zonos – neatsitiks tavo gyvenime magijos, jeigu tau neskaudės – kažkas neaugs, tai yra tiesiog kaip dovana dėl to, kad tu išdrįsi. Visa tai, ko mes norime, kartais yra už vieno žingsnio, kartais reikia tiesiog tikėti, kad tu gali, ir mažiau galvoti.
Iš tikrųjų didesnį intelektą, žinojimą, intuiciją, pasitikėjimą savimi kaip jausmą turi visa mūsų esybė ir mūsų kūnas, o ne mūsų protas. Mes tikrai visi turime viską, kas mums yra reikalinga susitvarkyti su ta situacija, kurios mes bijome, ir dažniausiai tai mes bijome bijoti, mes bijome tai, ko mes nežinome, o nesužinosime neįėję į tą situaciją.
Tai patarimas nedrįstantiems būtų: tiesiog ženk į tai ir suvoksi, kad visa tai, ko tu bijojai, iš tiesų net neegzistuoja.
Apie pasitikėjimą
Labai svarbu yra nelaukti to įrodymo arba pasitikėjimo iš kitų dėl to, kad lyginimas savęs su kitais, lūkesčių turėjimas, toks generavimas, ką pasakys kiti, ar mane jie įvertins, ar pasakys kažką, yra svarbu, bet tai neturėtų būti pagrindinis to augimo ir pasitikėjimo savimi šaltinis.
Tiesiog kuriant savo gyvenimą iš tų mažų žingsnelių ateis pasitikėjimas savimi dėl to, kad tu jausiesi laiminga, kad tu kažką sukūrei, kad tu kažką padarei. Nuo mažų žingsnelių prasideda dideli projektai ir dideli dalykai.
Apie skaudžiausią įvykį
Sunkiausias įvykis gyvenime vienareikšmiškai yra, kai griūna santykiai. Aš savo gyvenime esu turėjusi dvejas labai skaudžias skyrybas. Tai tikrai yra be galo sunku, skaudu, nes su skyrybomis dūžta daug daugiau, dūžta dalis tavęs, dūžta jausmai, dūžta viltys, svajonės, mano atveju, ir namai, kuriuos sukūriau.
Kai jaučiate, kad jūs skylate į šipulius, į gabalėlius, neverta galvoti, kad gyvenimas baigėsi. Iš tikrųjų gali skilti jūsų ego, o kuo daugiau byra ego į šipulius, tuo didesnė šviesa į mus įeina ir tuo didesnės galimybės paskui ateina. Aš niekada nepraradau tikėjimo, kad ir kaip man būtų skaudu.
Nuo mažų žingsnelių prasideda dideli projektai ir dideli dalykai.
Tikėjimas tai yra tokia kelrodė žvaigždė. Šviečianti žvaigždė visada buvo mano akyse, nesvarbu, kad ir kokia beviltiška atrodė ta situacija.
Tikėjimas kaip įrankis. Tu gali tikėti kūrėju, tu gali tikėt visata, tu gali tikėti savo likimu, tu gali tikėti savimi, kad tu sugebėsi. Aš tikėjau savo svajonėmis.
Aš dar vis suvokdavau ir suprasdavau, kad per daug vilčių ir lūkesčių dėjau į kitą žmogų, bet ne į save, ir kaskart vis labiau augau, kaskart vis labiau stiprėjau.
Galvojau: man dabar ir nebereikia kito žmogaus, jeigu jisai atsiras, aš būsiu labai laiminga. Aš esu visavertė moteris ir man nebūtinai reikia sutikti vyrą, kad aš galėčiau įprasminti save.
Kai galutinai sustiprėjau, šalia manęs atsirado toks vyras, apie kokį aš svajojau tikrai ilgai.
Dėkingumo energija ir tikėjimas yra be galo galingi įrankiai, kurių neturėtų pamiršti nei vienas, kuris apskritai nori prisikviesti ar prisijaukinti savo gyvenime kažkokį pokytį.
Apie moteriškumą ir laimę
Noriu pasakyti, kad prieš dvejus metus aš tikrai buvau ašarose paskendusi, su labai dideliu širdies skausmu ir tokia gal nežinomybe, ką aš darysiu, aš tik žinojau, ko aš nenoriu daryti. Tai mano pradžia tokia, kad aš pasakiau, ko aš nenoriu daryti, kokių patirčių man nebereikia, kokio tipo darbo aš nebegaliu dirbti dėl to, kad jame aš dar labiau prarandu save ir eikvoju savo energiją.
Taigi tiesiog atsakiau sau į klausimus, kas man teikia energiją ir kokios patirtys, kokios situacijos mane taurina, mane turtina ir ką veikdama aš jaučiuosi laiminga. Kitas sakys, kad tada tau nemoka pinigų, tai žinokit, tikrai moka, jeigu tu tikrai su didžiuliu tikėjimu to ieškai.
Jūratės Bitinaitės gyvenimo filosofija:
- Savo gyvenimą mes kuriame patys: kokią energijos kokybę skleidžiame į aplinką, tą ir pritraukiame.
- Atsisakyk situacijų, žmonių, įvykių, kurie tave vargina; kad įvyktų pokytis, reikia išsivalyti „spintą”, tarsi išsipurenti dirvą, į kurią nori sodinti kažką naujo ir gražaus.
- Jokiais būdais negali turėti lūkesčių iš kitų žmonių.
- Santykiuose reikia išmokti ne tik imti, bet ir duoti: klausiant savęs, ką aš galiu įdėti nuo savęs į šeimos aukurą, ką sukurti?
- Jeigu neišeisi iš komforto zonos, neatsitiks tavo gyvenime magijos, jeigu tau neskaudės – kažkas neaugs; tai yra tiesiog kaip dovana dėl to, kad tu išdrįsai.
- Visa tai, ko mes norime, kartais yra už vieno žingsnio, reikia tiesiog tikėti, kad tu gali, ir mažiau galvoti.
- Visa tai ko tu bijai, iš tiesų net neegzistuoja.
- Nelygink savęs su kitais ir negalvok, ką kiti pasakys apie tave, – pasitikėjimo savimi šaltinis esi tu pats.
- Nuo mažų žingsnelių prasideda dideli projektai ir dideli dalykai.
- Kai jauti, kad skyli į šipulius, į gabalėlius, neverta galvoti, kad gyvenimas baigėsi. Iš tikrųjų gali skilti tik tavo ego.
- Dėkingumo energija ir tikėjimas yra galingi įrankiai, kurių neturėtų pamiršti nei vienas.
„Vitaminai sielai“ – laida, kurioje jūs neišgirsite sensacijų, nebent didžiausia sensacija šiandien yra būti savimi. Įkvėpimo mokytoja Inga Jablonskė kviečia kartu leistis į vidinę kelionę, kurioje pasakojamos nepaprastų žmonių istorijos apie tai, kas svarbiausia gyvenime.
