„Mes niekada neturime jaustis vieniši, net ir gyvendami vieni, nes aplink mus daugybė žmonių. Mes patys sau esame ir paguoda ir ramstis“, – mano pašnekovė.
Paklausta, kas jai asocijuojasi su Kalėdomis, Jūratė sakė:
„Kalėdos mano gyvenime visada kvepia britiškais detektyvais ir karšta arbata. Tokios jos manęs laukia ir šiemet. Geras jaukus detektyvas, kuriame šiek tiek paslapties, šiek tiek nerimo ir daug tradicinio angliško dvaro arba Londono gyvenimo ir Kalėdų laukimas – mano mylimiausias žiemos metas.
Didžiausia ir prasmingiausia kalėdinė dovana man – tai ilgas ir švelnus, kupinas prisiminimų, ilgesio pokalbis su mylimais žmonėmis. Mūsų šeimoje meilės kalba – ne gardūs patiekalai, o tiesiog niekada nesibaigiantys pokalbiai.
Myliu ir prisimenu savo vaikystės Kalėdas: su eglute, puošiama Kūčių vakarą, gražiai mamos serviruotu stalu ir mus jaudinančių prisiminimų pasidalinimais.
Gražios vaikiškos dovanos mūsų laukdavo Kalėdų rytą po eglute. Jos buvo mažytės, bet suvyniotos į žavingą dovanų popierių ir perjuostos kaspinais. Tai mama mus įkvėpė gražiai pakuoti dovanas.
Visas šias tradicijas išsaugojau ir toliau puoselėju savo, jau suaugusios moters, namuose. Gražūs drabužiai, knygos, bilietai į teatrą–dovanos, kurias mėgstu dovanoti savo mylimiausiems. O pati visada prašau knygų. Jų ir gaunu. Labai daug. Taip pat visada sulaukiu šilumos, gražių žodžių ir jaukių palinkėjimų.
Ko labiausiai žmonėms pritrūksta per šventes? Tik supratimo, jog mums nieko netrūksta. Mes niekada neturime jaustis vieniši, net gyvendami vieni, nes aplink mus daugybė žmonių, o mes patys sau esame ir paguoda ir ramstis.
Aš pati turiu labai labai daug laisvo laiko ir daugelis tai vadina prabanga. Galbūt, bet man tai kasdienybė. Jo turiu daug ir Kalėdų laukimo metu, nors dirbu dovanų parduotuvėje. Dienomis pakuoju dovanas ir bendrauju su klientais, o visi rytai ir vakarai tik mano.
Jie tingūs, su knyga ir ilgais pasivaikščiojimais po Vilniaus senamiestį. Žvalgydamasi po kalėdines parduotuvių vitrinas supratau, jog niekada niekada negalima tikėti žodžiais, jog vienas žmogus pakeisti pasaulio negali. O štai ir gali.
Ponas Mantas Petruškevičius pakeitė kalėdinio Vilniaus estetinį veidą. Vienas, paskui kitas stulbinantis fantastiškas stebuklingas kalėdinis dekoras ir ši grožio jėga nuvilnijo per Vilniaus senamiestį ir įkvėpė daugelį puošti ir savo namus, restoranus ir parduotuves. Pati esu dėkinga jam už įkvėpimą (žemai lenkiuosi jo talentui ir darbštumui).
15min skaitytojams linkiu paprasto mažo stebuklo – pasitikėkime savimi, džiaukimės savimi tokiais, kokie esame ir tapkime ikonomis patys sau, savo širdyse. Švelnumo sau. Pasinaudokite mano receptu – jaukus detektyvas ir žolelių arbata. Tai jau tobulos Kalėdos.“
