Nugalėjo šparagai
Ligita ir Martynas apie investiciją į žemės ūkį pradėjo galvoti prieš trejus metus. Jauna šeima neslepia – turėjo didelį iššūkį sugalvoti, ką norėtų auginti. „Pagrindinis kriterijus – sodinti tai, kas dar nėra labai populiaru, todėl šioje kovoje nugalėjo smidrai, dar vadinami šparagais“, – sako Ligita.
Tiesa, šalia smidrų Martyno mama pasodino ir plotelį topinambų, šios daržovės taip pat yra tikra vitaminų bomba. „Jei pirmasis derlius džiugins ir išmoksime juos vartoti savo mityboje, imsimės plėsti ir patys auginti dar vieną nedažną daržovę“, – teigė Ligita.
Urbonai smidrus augina Daukniūnų kaime, nedideliame šešių arų plote. „Dėkojame vyro tėvams, kurie pastūmėjo imtis naujovių ir nebijoti žemės ūkio darbų, taip pat davė žemės plotą pirmiesiems darbams. Labai tikimės, kad noras neišblės ir užteks jėgų vystyti šią veiklą toliau“, – šypsojosi Ligita.
Smidrai – gurmanų delikatesas
Kadaise senuosiuose kaimo darželiuose augintas žalias ažūrinis krūmas dabar tapo gurmanų delikatesu. Ši pavasario daržovė ne tik skani, bet ir sveika, pasižymi ir didele gerųjų medžiagų gausa.
„Smidras yra be galo naudinga daržovė. Visų pirma, tai labai mažai kalorijų turintis maisto produktas, kurį pamėgo sveika mityba besidomintys žmonės. Taip pat smidrai yra stiprūs antioksidantai, padedantys valyti organizmą. Jie taip pat gerina virškinimą, mažina kraujospūdį, juose gausu vitamino E ir C“, – vardijo pašnekovė.
Kantrybės!
Paklausta, ar sudėtinga ir kaip taisyklingai auginti smidrus, Ligita sako, kad norintieji auginti smidrus turėtų būti kantrūs.
„Visų pirma, pasodinus daigus, reikia išlaukti dvejus–trejus metus, kad augalas įsišaknytų, tai reiškia, kad pirmaisiais metais nebus imamas derlius. Sodinant būtina organinė trąša, iškastos apie 30 cm gylio tranšėjos. Nors smidrai nėra reiklūs žemės kokybei, tačiau prigyti pavyko ne visiems. Pirmuosius pavasario ūglius skiname iškart sušilus orui – gegužės pradžioje ir derlių imame tik iki Joninių, vėliau smidrai paliekami sumedėti, užaugti į didelį krūmą. Visą vasaros laikotarpį lieka tik ravėti. Rudenį, prasidėjus pirmosios šalnoms, krūmai yra nupjaunami ir vėl laukiame pavasario“, – pasakojo smidrų augintoja.
Anot Ligitos, smidrų priežiūroje svarbiausia – ravėjimas, jiems nepatinka daug žolių, todėl, net ir neimant derliaus, reikia nepamiršti išrauti piktžoles ir, aišku, nepamiršti laiku atlikti visus prieš tai minėtus darbus.
Šalnos palietė ūkį
Šių metų derlius, pasak Urbonų, nėra prastas. Šeima džiaugiasi jau sustiprėjusiais ūgliais ir vis gausėjančiu jų derliumi. Tik prieš savaitę visą Lietuvą apėmusios šalnos, palietė ir jų ūkį.
„Bandėme kas vakarą daigus uždengti agroplėvele, tačiau tai nepadėjo – vietose, kuriose augalai lietėsi su plėvele, šalna juos vis tiek pakando. Visi tuo metu išdygę ūgliai visiškai nušalo, teko juos tiesiog išmesti. Šiuo metu lepinanti šiluma skatina ūglius augti iš naujo, todėl vėl galime džiaugtis sveikais ir traškiais šparagais“, – pasakojo Ligita.
Unikalus skonis
Anot Urbonų, šparagus reikia skinti prieš pat gaminimą, kitaip jų skonis labai greitai prastėja. Tik nuskynus juos galima valgyti net termiškai neapdorojus. Kuo mažiau šparagai bus termiškai apdoroti, tuo skanesni jie bus.
„Smidrus galima valgyti tiesiog žalius, jų skonis primena žalią žirnelį. Kepant ar verdant labai svarbu jų nepervirti, nes gali pavirsti į tyrę. Juos pakanka apvirti ar pakepti apie dvi–penkias minutes“, – pataria šeima.
Urbonai dalijasi, kaip patys mėgaujasi smidrais: „Mūsų mėgstamiausias užkandis – šonine apvynioti smidrai, lengvai pakepti ant grotelių. Šį patiekalą gaminame draugų kompanijoje ir dar nė vienas jo neišpeikė. Paprastesniu būdu smidrus kasdien dedame į bet kurį patiekalą: omletą, troškinį, salotas arba vienus tiekiame pakeptus su česnaku ir sviestu, kaip garnyrą.“
Išdrįsta paragauti
Kaip žinia, smidrai ilgą laiką buvo auginami kaip dekoratyvinis augalas, buvo dedamas į puokštes, kiekvienoje senoje sodyboje dar ir dabar galima juos aptikti. Palyginti neseniai Lietuvoje imta juos dažniau naudoti kulinarijoje ir dabar jau juntamas gan didelis žmonių susidomėjimas.
Urbonų šeima pirmiausia užsakymų sulaukė iš artimiausių draugų ir kolegų. Šylant orams smidrai pradėjo augti dar sparčiau, todėl savaitgaliais keliauja į Panevėžio žemdirbių turgų, kur panevėžiečiai su džiaugsmu įsigyja vietoje užaugintų ir šviežiai nuskintų smidrų.
Urbonai pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonės stabteli paklausti, kas čia per daržovė, pasiteirauja, koks skonis, ir drįsta nusipirkti išbandyti.
Tikisi tobulėti
Smidrų kainos, anot augintojų, priklauso nuo laikotarpio. Pirmieji – pavasariniai –smidrai brangesni, vėliau kaina mažėja. Taip pat šeima socialiniame tinkle „Facebook“ turi puslapį pavadinimu „Smidras ar šparagas“, kuriame žmonės gali tiesiog parašyti ir užsisakyti didelį ar net visai mažą kiekį. Smidrus Urbonai pristato į sutartą vietą Panevėžio mieste.
„Turime, kur tobulėti, ir kasmet pasimokome iš savų klaidų, tad laukia dar daug iššūkių, sėkmių ir nesėkmių“, – viltingai pokalbį baigė Urbonai.
