Šiandien Eglė turi tik vieną svajonę – gauti tik šiek tiek daugiau laiko. Ši galimybė turi savo kainą – apie 5 tūkst. eurų per mėnesį, kurių šeima neturi.
Susirgo dar žindydama dukrytę
Eglė kaip šiandien atsimena – tuo metu, prieš trejus metus, buvo spalis.
„Vieno po kito susilaukiau dviejų vaikučių. Sūnui tuo metu buvo treji, dukrytei – pusantrų. Dukrytei dar maitinau krūtimi. Tai kėlė savų iššūkių – tekdavo kovoti su mastitu. Po paskutinio mastito paūmėjimo taip ir liko guziukai. Planavau juos susitvarkyti, kai baigsiu žindyti dukrytę. Tačiau pastebėjau, kad guziukai didėja, galiausiai ėmė keistis ir vienos krūties forma. Tuomet, nieko nelaukdama, nusprendžiau apsilankyti pas gydytoją.
Apie vėžį net negalvojau. Aš juk jauna – tuo metu man buvo 32 metai. Be to, maitinau, o ne kartą esu skaičiusi, kad žindymas yra viena geriausių krūties vėžio prevencijos priemonių. Kai gydytojos kabinete išgirdau, kad jau net ne pirma ir antra vėžio stadija, o greičiausiai trečia, buvo šokas. Vėliau, atlikus išsamesnius tyrimus, paaiškėjo, kad netgi ketvirta stadija, nes rado metastazes kepenyse“, – pasakojo pašnekovė.
Moteris apsipylė ašaromis. Laimė, už kabineto durų laukė jos didžiausias ramstis visus šiuos metus – vyras. Ne mažiau sunkus buvo ir laukimo laikas, kol bus atlikti visi tyrimai ir nuspręsta dėl gydymo plano.
„Prasidėjo panika. Iš karto dingo apetitas, nors iki tol niekada nebuvau patyrusi jausmo, ką reiškia nenorėti valgyti. Krūtinę tarsi koks akmuo užgulė. Kad nusiraminčiau, išėjau pabėgioti, bet supratau, kad vos paeinu, dūstu, o ką jau kalbėti apie bėgimą“, – taip Eglė prisimena pirmąsias naujo gyvenimo dienas.
Trejus metus – nuolatinė kova
Jau po mėnesio prasidėjo gydymas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Onkologijos ir hematologijos klinikoje. Moteriai nustatytas HER2 teigiamas krūties vėžio potipis. Atlikti ir genetiniai tyrimai, tačiau paveldima geno mutacija, lemianti susirgimą, nerasta. Nėra krūties vėžio atvejų ir šeimoje.
„Gydymas prasidėjo nuo chemoterapijos ir biologinio vaisto derinio. Jis pasirodė labai efektyvus. Po pusmečio dingo vėžiniai židiniai krūtyje, kepenyse taip pat beveik jų neliko, į normos ribas sugrįžo vėžio žymenys. Deja, remisija truko tik pusmetį“, – dėstė pašnekovė.
Toliau situacija su nedideliais pabangavimais tik blogėjo, nors visą šį laiką vyko gydymas, keičiant vienus vaistus į kitus. Šiuo metu metastazės išplitusios ne tik į kepenis, bet ir į kaulus. Jos apie save pranešė didžiuliais skausmais. Būdavo, kad iš skausmo Eglė negalėdavo nei pasikelti, nei apsiversti lovoje. Šiuo metu skausmas kontroliuojamas nuskausminimo priemonėmis, bet vėžys toliau plinta.
„Kai suvaldėme kaulų skausmą, metastazės ėmė progresuoti kepenyse. Išsivystė gelta, atsirado siaubingas kūno niežulys – negalėdavau net miegoti. Buvo paskirtas naujas chemoterapijos kursas. Iš pradžių jis suveikė – gelta dingo, vėžiniai žymenys taip pat pradėjo mažėti. Vyliausi, kad man vėl pavyks pasiekti remisiją. Deja, situacija ir vėl ėmė blogėti ir šiuo metu ji yra kritinė – apie pusę kepenų audinių yra negyvi“, – atviravo moteris.
Prieinamas gydymas pražudytų
Dėl vėl pasireiškusios geltos Eglės pilvo ertmėje kaupiasi skysčiai. Dėl to, kaip pati sako, ji atrodo kaip nėščia devintą mėnesį. Valgyti gali tik labai mažomis porcijomis, nėra jėgų. Šiuo metu ji negauna jokio gydymo – tik paliatyvią pagalbą, t.y. lašines, atstatančias organizmo mikroelementų balansą.
Pasak gydytojų, dar viena chemoterapija dėl dabartinės kepenų būklės moterį tiesiog nužudytų. Vienintelis jai siūlomas gydymo variantas – mažiau agresyvus biologinis vaistas, kurio efektyvumas įrodytas būtent Eglės krūties vėžio potipiui, tačiau Lietuvoje šis vaistas nekompensuojamas.
„Po lašinių jaučiuosi kiek geriau – būna daugiau energijos, galiu kaip žmogus funkcionuoti. Bet būna dienų, kai praktiškai nepasikeliu iš lovos. Ačiū Dievui, mano mama gali kas antrą savaitę atvažiuoti padėti. Kitu metu padeda uošviai: vaikučius pavalgydina, į parduotuvę nuvažiuoja, namus aptvarko. Mano mažyliams šiuo metu šešeri ir ketveri.
Vaikų stengiamės neįtraukti į gydymo procesą, todėl lašinėms pati važiuoju į Klaipėdos hospisą, kad jie nematytų jų namuose. Jie žino, kad mamytė serga, kad dažnai važiuoja pas daktarą, bet, aišku, nesupranta pasekmių. Mamytę galima apsikabinti, bet reikia švelniai, nes mamytei skauda pilvą. Kai geriau jaučiuosi, stengiuosi leisti kuo daugiau laiko su jais. Štai neseniai Kalėdoms lipdėme imbierinius namelius, ruošėme kostiumus karnavalams“, – dalinosi pašnekovė.
Eglė atvirauja, kad ją aplanko įvairios mintys, ypač, kai būna prastesnė nemigos naktis. Tuomet galvoje sukasi nerimastingos mintys apie ateitį ir darbus, kuriuos reikia padaryti prieš įvykstant blogiausiam scenarijui.
„Pradžioje išvis buvo panika – galvodavau, kad vaikai net neatsimins, jog mamą turėjo. Puoliau fotografuoti, kad bent nuotraukas turėtų. Ir dabar, kai pasijaučiu blogiau ir apninka juodos mintys, atrodo, kad pabaiga čia ir dabar. Kita vertus, stengiuosi stabdyti save, nes tokios mintys nepadeda, o tik dar labiau kenkia“, – moteris sunkiai suvaldė ašaras.
Palaiko šeima ir kūryba
Labiausiai Eglę palaiko išsikelti maži kasdieniai tikslai, susiję su kokio nors džiaugsmingo įvykio laukimu: Kalėdos, Naujieji metai, vaikų gimtadieniai... Jos didžiausias ramstis – šeima, ypač vyras. Moteris stebisi, iš kur jis semiasi tiek optimizmo, kurio užtenka ne tik jam, bet ir žmonai ištraukti iš emocinės duobės.
Antrasis jos ramstis – kūryba, padedanti nukreipti mintis ir užsimiršti. Šį hobį ji atrado tapusi mama, kai atsirado daugiau laiko namuose. Eglė lipdo įvairius keramikos dirbinius, daro mozaikas, užsiima dekupažu.
„Jeigu neturėčiau kūrybos, turbūt jau seniai būčiau palūžusi emociškai. Kol turėjau daugiau sveikatos, aktyviai dalyvaudavau ir Šv. Pranciškaus onkologijos centro veiklose. Su vyru netgi dalyvavome 1000 km žygyje motociklais. Visais įmanomais būdais stengiausi save palaikyti. Juk emocinis nusiteikimas labai svarbus – jei pirma laiko save laidosi, tai įvyks dvigubai greičiau“, – įsitikinusi pašnekovė.
Liga išmokė Eglę branginti laiką ir gyventi šia akimirka. Žiūrėdama nuotraukas, pati sunkiai tiki, kad per trejus ligos metus tiek visko nuveikta, nukeliauta, įspūdžių patirta.
„Kai tik matydavau, kad gydymas padeda, pasvarstydavau, kad kokius tris-keturis mėnesius, tikėtina, jausiuosi geriau, todėl skubėdavau per tą laiką suplanuoti veiklų. Norėdavosi gautą atokvėpį kuo prasmingiau išnaudoti. Viso gydymo metu atrodžiau tikrai labai neblogai, niekas neįtardavo, kad turiu sveikatos problemų, net labai „mandrą“ peruką įsigijau. Deja, gyvenimas su liga labai nenuspėjamas. Spalio viduryje Zakopanėje dar kopiau į kalną, o po mėnesio atsidūriau ligonėje ir dabar net iš namų sunkiai išeinu“, – dalinosi pašnekovė.
Valdininkai neskuba peržiūrėti sąrašo
Didžiausia moters svajonė – dar gauti šiek tiek laiko pabūti mama savo mažamečiams vaikams. Todėl ji ryžosi jai labai skausmingam žingsniui prašyti žmonių pagalbos.
„Man nebuvo lengva prašyti, teko perlipti per save. Aš ir socialiniuose tinkluose nesu linkusi pasakoti apie savo gyvenimą. Bet, kai ištinka bėda, nėra iš ko rinktis. Aš myliu gyvenimą, jaučiuosi jo apdovanota gerais ir mylinčiais žmonėmis šalia. Man tereikia laiko, daugiau laiko. Daugiau nieko. Vaistas, kurio mes neįperkame, man leistų man pratęsti gyvenimo trukmę ir ilgiau pasidžiaugti laiku su artimaisiais“, – svarstė moteris.
Viena vaisto dozė Eglės kūno svoriui kainuoja 5140 eurų. Jis vartojamas kas tris savaites. Tai modernus biologinis vaistas, kompensuojamas daugelyje Europos šalių bei JAV. Lietuvoje jis taip pat jau įtrauktas į kompensuotinų vaistų sąrašą, bet dar nepatvirtintas.
„Sąrašas peržiūrimas kartą per ketvirtį, tad nežinia, kada bus būtent šio vaisto peržiūra. Jeigu tai įvyktų pirmą ketvirtį, būtų tobula, bet jei bus peržiūrimas tik trečią ketvirtį – tai beveik metai. O laikas eina“, – teigė pašnekovė.
Eglę globoja Vėžio gydymo paramos fondas, kuriame neatlygintinai dirba medikai ekspertai, kiekvienu atveju įvertinantys, ar prašomas gydymas iš tiesų gali būti veiksmingas ir ar tai vienintelis įmanomas gydymas. Fondas apmokama tik gyvybiškai būtiną gydymą, o surinkti pinigai pervedami pagal faktinius dokumentus – receptus, sąskaitas faktūras. Jeigu lieka nepanaudotų pinigų, jie skiriami kitam pacientui.
Vėžio gydymo paramos fondas, patvirtinęs Eglės parašymo pagrįstumą, kreipiasi į geros valios žmones su prašymu paremti moters gydymą.
Beje, fonde sukauptų lėšų dėka moteris jau gavo vieną pilną vaisto dozę ir jau sulaukė pirmųjų viltingų signalų: akivaizdžiai pagerėjo savijauta, sumažėjo kaupiamų skysčių kiekis pilve, odos geltonumas.
Galinčius prisidėti prie Eglės gydymo ir suteikti jai viltį gyventi ir auginti savo mažamečius vaikus Vėžio gydymo paramos fondas kviečia paaukoti tiek, kiek galite – kiekvienas euras yra labai vertingas:
Gavėjas: Vėžio gydymo paramos fondas
A/s: LT722140030004033163
SWIFT LUMINOR AGBLLT2X
Paskirtis: Pagalba Eglei
