Jos mus saugo. Vandens iššūkis pareigūnėms: į baseiną – surištomis rankomis ir su maišu ant galvos

15min baigia straipsnių ciklą „Jos mus saugo“ – apie moteris pareigūnes, pasirinkusias profesiją, kuri reikalauja didelės atsakomybės, drąsos ir ryžto, ir darančias tai dėl vieno tikslo – tarnauti tėvynei. Jos buvo pakviestos priimti žemės, oro, ugnies ir vandens iššūkius ir pasiduoti nežinomybei išbandant save tiek psichologiškai, tiek fiziškai.

Į šį keturių iššūkių projektą pakvietėme septynias skirtingų sričių atstoves: Eglę Martinkėnaitę (Kalėjimų departamentas), Simoną Daumantienę (Vadovybės apsaugos departamentas), Kotryną Misiūnaitę (Viešojo saugumo tarnyba), Liną Lelevičiūtę (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas), Iną Dambrauskaitę (Lietuvos policija), Gretą Kancevičiūtę (Lietuvos kariuomenė) ir Deimantę Zybartienę (Valstybės sienos apsaugos tarnyba).

Pirmajam – žemės – iššūkiui, kurį rengė Vadovybės apsaugos departamentas, buvo pasirinktas Pamusės kaime, Širvintų rajone, esantis kliūčių ruožas „Bebro kelias“ – čia treniruojasi įvairių specialiųjų tarnybų pareigūnai.

Per antrąjį – oro – iššūkį aukščio baimės testą merginoms surengė Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai.

Pragarišką pirtį pareigūnėms užkūrė trečiojo – ugnies – iššūkio organizatoriai – Ugniagesių gelbėtojų mokykla. Čia jų laukė 600 laipsnių karštis degančiame konteineryje, kliūčių ruožas pliaupiant lietui, aukščio testas lipant ugniagesių gelbėtojų kopėčiomis.

Ketvirtąjį (paskutinį) – vandens – iššūkį baseine suorganizavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras. Čia pareigūnėms teko pasitikrinti, o kai kurioms – ir įveikti vandens baimę.

VIDEO: Jos mus saugo. Vandens iššūkis pareigūnėms: į baseiną – surištomis rankomis ir maišu ant galvos

Jos mus saugo. Vandens iššūkis pareigūnėms: į baseiną – surištomis rankomis ir maišu ant galvos

Audrius Gavėnas, Ronaldas Gutmanas, Aivaras Žydelis

Merginoms buvo duota keletas užduočių, kurios atliekamos atrenkant žvalgus į Lietuvos kariuomenę. Didžiausio savęs įveikimo pareikalavo šuolis į 3,5 m gylio baseiną nuo 3 m aukščio tramplino surištomis už nugaros rankomis ir ant galvos užmautu maišu, vilkint karinę uniformą. Atsidūrus vandenyje, maišas nuo galvos buvo nuimtas, tačiau surištomis rankomis teko įveikti 50 m vandeniu. Kaip joms sekėsi, kviečiame pažiūrėti vaizdo įrašą.

Žemiau pateikiame pareigūnių įspūdžius ir per šį iššūkį užfiksuotus kadrus.

Minosvaidžių būrio vadė Greta

„Tikėjausi ko nors panašaus, tik nemaniau, kad bus taip sudėtinga. Šis iššūkis man buvo sunkiausias, nes jį sudarė daug išbandymų. Kiekvienas šuolis ar panėrimas reikalauja perlipti per save, savo baimę susižeisti ar skęsti, – po iššūkio sakė Greta.

– Panašias užduotis teko atlikti studijuojant, nes turėjome užsiėmimus baseine. Po šio išbandymo jaučiau nuovargį, patyrėme tikrai daug. Tačiau kartu jaučiau vidinį pasitenkinimą, kad užduotys atliktos. Iššūkį rengė kariuomenės atstovai, tad kaip kolegas galiu pagirti už šios specifikacijos specialistus.“

Karininkė Greta. Vandens iššūkis.

+3

Policininkė, kinologė Ina

„Atėjome nežinodamos, ką reikės daryti, už nugaros surišo rankas, ant galvos uždėjo maišą ir turėjome nušokti į vandenį. Priplaukė instruktorius, nuėmė maišą ir surištomis rankomis reikėjo plaukti 50 metrų. Prieš tai pabandžiau paplaukti surištomis rankomis, pavyko, tad negąsdino.

Maišas ant galvos – tokią patirtį turėjome Aro būstinėje, tad jis jau irgi nedarė įtakos. Kai atėjusi pamačiau vieną projekto dalyvių sėdinčią ir laukiančią visų kitų, žinojau, kad jai viskas gerai, tai ir man bus viskas gerai – imi, darai ir apie nieką negalvoji. O tą atstumą nuplaukiau ant nugaros kaip ir beveik visos dalyvės“, – išdėstė Lina.

Policininkė Ina. Vandens iššūkis.

+4

Pasienietė kinologė Deimantė

„Kai buvau maža, skendau tvenkinyje, tad mėgstu vandenį, bet tik tol, kol galva virš vandens. Šis iššūkis buvo sunkiausias emociškai, niekada neteko nerti, tad buvo tikrai sunku. Pradėjau verkti vien žiūrėdama į kitas dalyves, – neslėpė Deimantė.

– Būnant po vandeniu man atrodo, kad plaučiuose nėra oro ir pradedu dusti, prasidėjo panikos priepuolis, kokio anksčiau nesu patyrusi, pradėjo trūkti oro tiek vandenyje, tiek jo paviršiuje. Tačiau negalėjau išeiti nugalėta, nes privalėjau nugalėti aš.

Po valandos „kankynių“ baseine, drebėjimo ir ašarų, manyje tarsi kažkas persijungė. Antrą kartą užlipusi ant tramplino nebegirdėjau, kas vyksta aplink – atsistojau ant atbrailos ir nėriau. Baimė kažkur dingo ir kvėpuoti tapo lengviau. Kai uždėjo maišą ant galvos, iš pradžių buvo baisu, bet stengiausi nusiraminti ir lėtai kvėpuoti, tada liko tik dėti drąsų žingsnį į priekį. Dar kartą supratau, kad baimė yra melas, kad galima ją įveikti.“

Pasienietė Deimantė. Vandens iššūkis.

+3

Riaušių malšintoja, kinologė Kotryna

„Mums iškart sakė, kad vandens iššūkis bus fiziškai sunkus. Tad maniau, kad tikriausiai reikės perplukdyti žmogų ar kokį sunkų daiktą per baseiną. Buvau nusiteikusi smarkiai fiziškai pavargti, – sakė Kotryna.

– Sunkiausia buvo susitvarkyti su savo mintimis, save nuteikti, kad neriant į 3,5 m gylį aš neuždusiu, man tikrai užteks oro. Kad krisdama nuo 3 m aukščio tramplino nugara nušoksiu tvarkingai ir nesitėkšiu į vandenį veidu ar nugara. Buvo sunku neužsimerkti krentant, ko griežtai neleido instruktoriai, nes tai padidina tikimybę nušokti blogai, su skaudžiais padariniais.

Riaušių malšintoja Kotryna. Vandens iššūkis.

+1

Nardyti man patiko nuo vaikystės, šokinėti baimės irgi neturėjau, tik tiek kad nebandžiau niekad tokių šuolių, ką darėme iššūkyje.

Po iššūkio jaučiausi labai gerai, džiaugiausi įveikusi visas užduotis, susitvarkiusi su savo mintimis ir baimėmis bei sėkmingai išbandžiusi visus šuolius. Labai džiaugiausi, kad nė viename šio projekto iššūkių net sau tyliai nesakiau, kad to nepadarysiu, viską norėjau išbandyti, ir nesvarbu – sėkmingai ar ne, svarbu buvo nugalėti savo baimes, nes jos yra melas.“

Kalinių prižiūrėtoja Eglė

„Vandens iššūkio laukiau labiausiai, nes tai yra mano prisijaukinta stichija, nuo mažų dienų leidau laiką baseine, treniravausi, dalyvaudavau įvairiose plaukimo varžybose, tad „priplaukiau“ nemažai diplomų ir medalių, – pasakojo Eglė.

– Jaudinausi, kaip ir prieš kiekvieną iššūkių, nes nežinojau, kas mūsų laukia. Pirmą kartą teko išbandyti, ką reiškia plaukti su drabužiais. Karinė uniforma buvo ryškiai per didelė – įšokus į baseiną prisipildydavo vandens, o tai dar labiau varžė kūno judesius.

Man užduotys nebuvo labai sunkios, tačiau jaudulys apėmė, kai nuo tramplino reikėjo šokti žemyn galva. Baisiausia buvo tas maišas ant galvos – įšokus į vandenį truputį pasimečiau, apėmė šiokia tokia baimė, pasidarė baisu, kad gali trūkti oro, o padėti sau negali, nes suvaržyti kūno judesiai. Nepaisant visko, esu labai laiminga, kad pasisėmiau puikios patirties.“

Kalinių prižiūrėtoja Eglė. Vandens iššūkis.

+5

Ugniagesė gelbėtoja Lina

„Vanduo – vieta, kur turiu mažiausiai patirties ir įgūdžių. Tikėjausi, kad bus koks kliūčių ruožas po vandeniu ir virš jo, su panėrimais į gylį ir plaukimu po vandeniu.

Atvykus į baseiną šokiravo, kai sužinojau, kad visas užduotis turėsime daryti apsirengusios kareiviškas kelnes ir švarkus, kad nepasirodytų per lengva, prie viso to dar į rankas įdavė medinį šautuvą, – šypsodamasi įspūdžiais dalijosi Lina.

– Šio iššūkio bijojau labiausiai, nes nemoku nardyti. Tačiau Kauno APGV ugniagesiai gelbėtojai-narai ėmėsi iniciatyvos mane pamokyti, manydami, kad tik techniškai ką nors blogai darau ir dėl to nepavyksta panerti. Didžiai mano nuostabai mane išmokė ir man pavyko nugrimzti ant dugno, plaukti po vandeniu, iki pati neužsinorėsiu iškilti į paviršių.

Kai susirinkome į baseiną, baimė ir nežinojimas į šipulius laužė mano mintis ir turėtą pasitikėjimą. Žingsnis po žingsnio instruktoriai mokė ir demonstravo plaukimo ir nardymo atlikimo technikos ypatumus. Labai rimtai klausiausi jų nurodymų ir komentarų, stengiausi vykdyti jų paliepimus, o atėjus laikui – nerti į gylį ir pirštais paliesti baseino grindis.

Vėliau reikėjo panerti ir iš baseino dugno ištraukti ten gulintį ginklą – pavyko ir antrasis nėrimas, džiaugiausi kaip saldainį gavęs vaikas (juokiasi). Teko išbandyti ir įvairius nėrimus iš 3 m aukščio, nuo baseino krašto, taip pat šokti į baseiną užrištomis už nugaros rankomis ir maišu ant galvos, o išnirus plaukti. Labai bijojau, bet ir labai džiaugiausi, kai pavyko per save perlipti.“

Ugniagesė Lina. Vandens iššūkis.

+4

Prezidentės asmens sargybinė Simona

„Vandens iš tikrųjų bijojau labiausiai, nes turiu šiokią tokią vandens baimę. Prisiklausiau, kad gali būti, jog teks plaukti surištomis rankomis, su maišu ant galvos ir pan. Jau maniau, kad reiktų su plaukimo trenere pasikonsultuoti, pasimokyti, kaip tai daryti, – kokie jausmai ir mintys buvo apėmę prieš iššūkį, pasakojo Simona.

– Čia viskas rėmėsi psichologija ir nusiteikimu. Instruktorius viską aiškino, kaip ir ką daryti, tereikėjo vykdyti nurodymus. Tačiau, kai atsistoji ant 3 m tramplino ir tau sako „krisk į priekį žemyn galva“, įsijungia vidinis stabdys, kuris tau sako: „ne, ne, nedaryk to, nukrisi, nuskęsi“ (juokiasi).

Asmens sargybinė Simona. Vandens iššūkis.

+7

Visų – merginų, instruktorių – akys nukreiptos į tave, bet tu nieko negirdi, tik savo mintis. Buvo sunku peržengti per save ir kristi, kaip sakė. O dar kai prieš tave nušokusi mergina vos išnėrė, kosėja, springsta ir žiūri išsigandusiomis akimis – patikėkite, drąsos tikrai nepriduoda.

Porą kartų nukritusi horizontaliai ant vandens pajunti tą deginimą, bet jau suvoki, koks tas kritimas ir kad blogiau jau nebus. Susikaupusi ir išjungusi baimės mygtuką, supykusi ant savęs aš tai padariau – ir man puikiai pavyko!“

Simona teigė per šį projektą patyrusi tiek, kiek retas žmogus, jos žodžiais, patiria per visą savo gyvenimą.

„Aš to niekada nepamiršiu. Tos baimės mus visas suvienijo. Nebijojome pasirodyti silpnos viena prieš kitą, bet kartu ir labai palaikėme viena kitą“, – sakė pareigūnė.

Pareigūnės įveikia vandens iššūkį

+4