Vyras prisipažįsta – vos sužinojęs, kad neteko žmonos, jis kaip mat kreipėsi į psichologą.
„Man buvo labai svarbu išsiaiškinti, kaip šį faktą turėčiau pateikti savo vaikams“, – paaiškina Giedrius.
Abu Giedriaus sūnūs turi autizmo spektrą – vienas iš jų visiškai nekalba, neturi socialinių ir higienos įgūdžių, darbo dienomis gyvena socialinių paslaugų namuose.
„Mano sūnums yra 13 ir 15 metų, todėl su šiuo sutrikimu aš jau tikrai turėjau pakankamai laiko susigyventi, – sako Giedrius, paklaustas, kaip jam sekasi nepalūžti. – Kita vertus, reikia mokėti rasti laiko sau – pasportuoti, pabėgti nuo jų kartas nuo karto. Balansas yra būtinas. Aš labai džiaugiuosi prieš daugelį metų priimtu sprendimu mesti samdomą darbą ir daryti tai, ką mėgstu – fotografuoti, filmuoti, montuoti. Tai man leidžia turėti labai laisvą grafiką, atrasti laiko ir vaikams, ir sau pačiam, ir, žinoma, uždirbti pakankamai pinigų.“
Giedrius neslepia, kad sudėtingų momentų būna. „Po žmonos mirties vaikai tapo mano prioritetu. Nes aš puikiai suvokiu – jie turi tik mane vieną. Aš privalau jiems užtikrinti pilnavertį gyvenimą, turiu verstis per galvą, kad aprūpinčiau mus finansais, kad užsitikrinčiau sau darbų ir pinigų srautą kiekvieną mėnesį. Sudėtinga, bet tiesiog imi ir darai“.
„Yra alternatyva – tiesiog negyventi“, – į pokalbį įsiterpia Justinas ir prisipažįsta: perdegimai yra jo nuolatinė būsena.
„Dirbu daug, tačiau stengiuosi ir kuo daugiau laiko praleisti su Leonu – būname gamtoje, važinėjamės dviračiais. Mano tėvai man dovanojo fantastišką vaikystę. Gyvenau prie miško, ryte mane išleisdavo, tikėdavosi, kad vakare aš grįšiu, – juokiasi humoristas. – Absoliučiai nesvarbu, nei koks yra tavo vaikas, nei kuo jis užsiima gyvenime. Svarbiausia, kad tu jam duotum dėmesio ir parodytum savo meilę.“
Ko išmoko Giedrius, augindamas autizmo sutrikimo spektrą turinčius vaikus?
„Vienareikšmiškai – priimti žmones tokius, kokie jie yra, – sako jis. – Viename prekybos tinkle matau dirbančius mano vaikų likimo žmones, ir manęs nė trupučio neerzina, jei jie kažką piktai burba po nosimi. Supraskime, jiems taip sunku atrasti vietą darbo rinkoje...“
Tinklalaidę pristatantis fondas „Mamų unija“ kviečia visus nelikti abejingais, kai kalbama apie emocinę tėvų sveikatą. Kai suserga vaikas, kartu „suserga“ ir visa šeima. Jei jaučiate, kad galite prisidėti prie pagalbos tėvams, susiduriančiais su emocinėmis traumomis, susirgus vaikui, ar išgyvenantiems netektį, dalinamės rekvizitais paramai:
Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“
A.S. LT77 7300 0101 4079 5625
SWIFT kodas: HABALT22 Swedbank
Paskirtis: Tėvų psichologinei pagalbai
Paypal sistema: egle@mamuunija.lt
