Tokios pratybos, į kurias pakviesti ir realias negalias turintys asmenys, Lietuvoje buvo surengtos pirmą kartą – iki šiol jų galimą elgesį, iškilus ekstremaliai situacijai, imituodavo atrinkti savanoriai, kurie neturi negalios.
Pagal iš anksto parengtą scenarijų pratybose iš viso dalyvavo beveik 400 žmonių – nukentėjusius vaidinusių savanorių bei pagalbą jiems teikusių tarnybų darbuotojų. Savanoriai simuliavo įvairias situacijas: pvz., masyvų nudegimą nuo radiacijos, įvykio vietoje atsidūrusio lėtine liga (cukriniu diabetu) sergančio žmogaus situaciją ir panašias, kuriose buvo būtina skubi medikų pagalba, taip pat kilusias masines riaušes – čia jau savo pasiruošimą demonstravo policijos pareigūnai.
Prisimindamas, ką patyrė per pratybas, vežimėliu judantis M.Montikas pasakojo, jog tai buvo gera pamoka visiems. „Pradėkime nuo to, kad niekas nežinojo net kaip teisingai paimti vežimėlį. Teko aiškinti, kad negalima imti už ratų, nes ratas nestabilus ir jam pasisukus žmogus gali iškristi iš vežimėlio.
Pradėkime nuo to, kad niekas nežinojo net kaip teisingai paimti vežimėlį.
Vis dėlto yra už ką pagirti: užteko kartą paaiškinti ir vėliau žinutę pratybose dirbę gelbėtojai labai greitai perdavė vieni kitiems“, – pasakojo vežimėliu judantis zarasietis.
Pasak jo, turint ne judėjimo, bet kitą negalią, atsiranda dar kitokių keblumų. „Man nebuvo sunku paaiškinti gelbėtojams, kaip geriau elgtis. Tačiau, jeigu būčiau su psichikos ar proto negalia, nežinau, kaip reikėtų iškomunikuoti“, – kalbėjo vyriškis.
Jis gyrė pratybose dirbusius specialistus, kurie pagal scenarijų teikė psichologinę pagalbą. Vis dėlto kol kas, pašnekovo nuomone, daugelis pareigūnų ir net medicinos darbuotojų dar nėra tinkamai pasiruošę padėti žmonėms su negalia.
„Sakykime, greitosios pagalbos medikai – jie, atrodytų, turėtų jau žinoti (būti susidūrę – 15min) su neįgaliojo vežimėliu. Bet mano, va, nesusilankstė, ir jie klausia: „Tai ką dabar daryti?“, nes matosi, kad į greitosios medicinos pagalbos automobilį vežimėlis netilps, o palikti jo irgi negalima. Be jo aš liksiu nemobilus. <...> Žinoma, visko galima išmokti – dėl to ir reikalingos pratybos. Kaip sakoma: „Mokykis, mokykis, mokykis“.
Tų žinių reikia ne tik gelbėtojams, bet ir patiems neįgaliesiems. Mes, kurie dalyvavome pratybose, jų jau gavome, bet tokių žmonių yra daugiau – ir jiems reikia žinoti, ką daryti“, – kalbėjo judėjimo negalią turintis M.Montikas.
Tikslas – būti pasiruošus ne tik per pratybas
Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Kęstutis Agintas neslepia, kad per pirmąsias pratybas, kuriose dalyvavo ir judėjimo, klausos, regėjimo, intelekto negalią turintys asmenys, į dienos šviesą išlindo daug dar neišmoktų pamokų. Kita vertus, tam ir skirtos pratybos, kad iškilę iššūkiai ir problemos būtų užfiksuotos, įvertintos ir ateityje jos būtų operatyviai išsprendžiamos.
„Tokiame įvykyje, jeigu reikėtų teikti pagalbą, dalyvautų labai daug tarnybų (tiek jų buvo ir pratybose): savivaldybių atstovai, ugniagesiai, medikai, pasieniečiai, policija ir kitos tarnybos. Bendras darbas yra labai svarbus, kaip ir žinojimas, su kokiais iššūkiais teks susidurti. Pagalba žmonėms su negalia – vienas iš jų.
Tarnybų darbą pratybų metu vertinome ne tik mes patys ir savanoriškai jose dalyvavę neįgalieji, bet ir vertintojai – žmonių su negalia organizacijų atstovai. Atsižvelgus į jų pastabas, bus galima daryti detalesnes išvadas, ką reikėtų daryti kitaip, papildomai. Parengtoje ataskaitoje bus aiškios rekomendacijos ir tvarka, kaip tokiu atveju viena ar kita tarnyba turėtų elgtis. Vis dėlto kai ką jau pastebėjome ir patys, pratybų metu. Pvz., tai, kad nėra tinkamo transporto, į kurį galėtume įkelti judėjimo negalią turintį žmogų ir greit išvežti iš užterštos teritorijos“, – kalbėjo K.Agintas.
Jam pritarė ir Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Ramunė Šliuožaitė, pratybose buvusi viena iš vertintojų.
„Tarkime, buvo situacija, kai iš užterštos teritorijos į kitą punktą reikėjo pervežti nukentėjusius ir tai padaryti greitai. Specialia apranga apsirengę („skafandrais“ – 15min) gelbėtojai informaciją nukentėjusiems pateikė žodžiu – garsiai ragindami. Tačiau žmonės su klausos ir intelekto negalia buvo pasimetę, jie negirdėjo ir nesuprato, kas sakoma, todėl nežinojo, ką daryti – reikalinga informacija jų nepasiekė. Trūko kitokių jiems priimtinesnių komunikavimo būdų“, – apie patirtį plataus masto radiacinės saugos pratybose kalbėjo Lietuvos negalios organizacijų forumo darbuotoja.
Ji prisiminė, jog anksčiau vykdavusiose pratybose, kai negalią turinčius žmones vaidindavo realios patirties neturintys savanoriai, kildavo ir kuriozinių situacijų: „Pamenu, per vienas pratybas vežimėlyje sėdėjęs savanoris, kai nepavyko jo įkelti į tam nepritaikytą transportą, pasakė: „Ai, tai aš įlipsiu pats.“ Bet juk realybėje nevaikštantis žmogus negalėtų to padaryti.“
Įvairią negalią turinčių žmonių įtraukimas į didelio masto pratybas išskirtinis atvejis ne tik Lietuvoje, bet ir svetur.
Įvairią negalią turinčių žmonių įtraukimas į didelio masto pratybas išskirtinis atvejis ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. „Sulaukiame daug užklausų iš kitų šalių – organizacijos domisi, džiaugiasi. Ta patirtis tikrai naudinga bus visiems“, – kalbėjo R.Šliuožaitė.
Parodo, kiek esam pasiruošę iš tiesų
Šios pratybos – viena iš projekto „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“ dalių.
Suprasti akimirksniu
- Projektas „Lietuvos išankstinio perspėjimo apie branduolinį pavojų sistemos vystymas“ pradėtas įgyvendinti 2020 m. spalį. Jis finansuotas EEE / Norway Grants lėšomis.
- Vienas svarbiausių projekto tikslų – užtikrinti Lietuvos gyventojų saugumą branduolinės ar radiacinės avarijos Baltarusijos Respublikos atominės elektrinės atveju, sukuriant gyventojų išankstinio perspėjimo sistemą apie branduolinę ar radiologinę avariją Lietuvoje.
- Rengiantis projekte numatytoms pratyboms, vyko keturi projekto partnerių susitikimai Norvegijoje, buvo surengtos dvi pratybų planavimo konferencijos Vilniuje.
- Rugsėjo 21 d. įvykusiose pratybose dalyvavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI), Norvegijos radiacijos ir branduolinės saugos tarnybos (DSA) bei 17 savivaldybių atstovai ir statistai imitavę galimą radiacinę nelaimę Astravo atominėje elektrinėje Baltarusijoje.
- Pratybų teritorijoje veikė gyventojų surinkimo iš užterštų teritorijų, evakavimo, registracijos, švarinimo, priėmimo punktai, buvo organizuojamas laikinas apgyvendinimas kolektyvinės apsaugos statiniuose, atliekama dozimetrinė kontrolė ir kt.
- Po mokymų aptarti visi su pratybų organizavimu, mokymų rengėjų ir dalyvių veiksmais bei stebėtojų vertinimais susiję klausimai.
Valstybinio priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (VPAGD) direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas įsitikinęs – kilus realiam pavojui, visos tarnybos veiktų kaip vienas mechanizmas, kad nelaimė būtų kuo greičiau suvaldyta.
„Pratybos, mokymai, konferencijos, kuriose dalyvauja daug skirtingų institucijų atstovų, padeda sukurti vieningą veiksmų planą. Pratybose paprastai dalyvauja keli šimtai dalyvių – jie realiai mokosi veikti, esant konkrečiai ekstremaliai situacijai. Visa tai parodo požiūrį ir pasirengimą“, – įsitikinęs G.Sakalinskas.
Ar namų darbai padaryti?
Kad tinkamas pasiruošimas – pusė darbo, pritaria ir Vilniuje viešėjęs vienas iš projekto partnerių – Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnybos vyresnysis patarėjas Roland Kovacs. Jis pabrėžė, jog bendri pasitarimai ir pratybos – galimybė realiai įvertinti, kiek Lietuva yra pasiruošusi galimai radiacinei nelaimei. Tai itin svarbu, nes visai netoli Vilniaus – Baltarusijoje yra Astravo atominė elektrinė.
Su juo 15min žurnalistai susitiko vienoje iš požeminių automobilio stovėjimo aikštelių pačiame Vilniaus centre ir paklausė: ar tokioje vietoje būtų saugu slėptis radiacinio pavojaus atveju?
Svarbiausias dalykas, ką vertėtų prisiminti, kad reikia, kaip įmanoma, išvengti radiacijos – tiek vidaus, tiek ir išorinio kontakto.
„Svarbiausias dalykas, ką vertėtų prisiminti, kad reikia, kaip įmanoma, išvengti radiacijos – tiek vidaus, tiek ir išorinio kontakto. Tam tinka ir laikino prieglobsčio vietos (priedangos) su viršslėgine sistema, kuri padeda išvengti nebūtino kontakto su radiacija.
Deja, bet požeminė automobilių stovėjimo aikštelė nėra ta vieta, kur tokiu atveju (branduolinės nelaimės – 15min past.) būtų saugu: čia esanti ventiliacija nėra saugi ir kontroliuojama, t.y. jos negali uždaryti, kad iš išorės nesklistų radiacijai.
Kitas dalykas, kurio čia nėra, – maisto, vandens atsargos. Taigi, ruošiant prieglobstį visada reikia pagalvoti ir apie tokių dalykų tiekimą“, – kalbėjo branduolinės saugos ekspertas.
Į klausimą, ar Lietuva, jo akimis, pasiruošusi tokioms nelaimėms, jis atsakė klausimu: „O ką turite galvoje, sakydami „pasiruošusi“? Jokia šalis niekada iki galo nebus pasiruošusi tokiems dalykams.
Kita vertus, yra labai daug dalykų, kuriuos galima padaryti tarsi namų darbus, ir tai padaryti gali Vyriausybė, specialistai, gyventojai.“
Jis pabrėžė, jog Lietuvoje yra puikių branduolinio saugumo ekspertų, kurie žino, kurias vietas, sritis ir dalykus reikėtų pakoreguoti, pagerinti.
„O tai yra, ką norvegai gali padėti įgyvendinti“, – kalbėjo Vilniuje viešėjęs R.Kovacs, pažymėjęs, jog tokios pagalbos reikia ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Rytų Europos regione esančioms valstybėms.
Norvegijos patirtis
Dalindamiesi savo patirtimi norvegai remiasi savo šalyje vykdomais tarpdisciplininiais tyrimais. Nemažai jų atliekama Norvegijos radiacinės saugos tarnybos Šiaurės skyriuje, įkurtame Trumsėje. Čia apsilankiusiems 15min žurnalistams Inger Margrethe Eikelmann, Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnybos Šiaurės skyriaus vadovė, aprodė laboratoriją, pristatė šiuo metu vykstančius tyrimus, pvz., matuojamas radiacijos kiekis Baltijos jūros augmenijoje. Kartu su kitomis tarnybomis šios organizacijos atstovai vyksta į ekspedicijas, o tęstinių tyrimų rezultatais remiamasi planuojant ilgalaikes strategijas. Tokias, kurios skirtos užtikrinti tiek nacionalinį, tiek tarpvalstybinį saugumą.
Saugumo klausimas ypač aktualus dabar, kai Europa susiduria su pakankamai realia grėsme iš Rusijos ir Baltarusijos.
Ką daryti išgirdus sirenas?
„Ką darytumėte, jei dabar išgirstumėte kaukiančias sirenas?“ – paklausėme Norvegijos radiacinės saugos eksperto R.Kovacs ir sulaukėme atsakymo, kurį įsiminti turėtų kiekvienas Lietuvos gyventojas ar mūsų šalies svečias: patikrinti savo mobilųjį telefoną, nes į jį ateitų žinutė su tolesniais nurodymais ir paaiškinimais.
Pasak VPAGD) direktoriaus pavaduotojas G.Sakalinsko, įgyvendinant „Norway Grants“ finansuotą projektą, Lietuva įsigijo beveik 200 naujų sirenų, kurios sumontuojamos 17-oje šalies savivaldybių, taip pat atnaujinta Lietuvos pasirengimo ekstremalioms situacijoms interneto svetainė LT72.lt.
Ji yra vienas svarbiausių įrankių, siekiant paaiškinti visuomenei, kaip elgtis branduolinės nelaimės atveju. Svetainėje galima rasti atsakymus į svarbiausius klausimus – paaiškinimai pateikiami raštu, vaizdo filmukais.
Informacija svetainėje bus nuolat atnaujinama, atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją. Žinoma, kai kurie patarimai liks, pvz., tai, kaip elgtis, gavus pranešimą į išmanųjį telefoną apie branduolinio ar radiacinio pavojaus grėsmę.
Pagrindines taisykles turi žinoti net pakeltas iš miego
Puslapyje LT72.lt galima rasti ne tik rekomendacijų, bet ir tokios informacijos, apie kurią daugelis nepagalvojame. Pvz., pavojingųjų objektų sąrašą, kuriame – daugiau nei 50 objektų visoje Lietuvoje.
Pavojingasis objektas – tai statinys ir visa aplink jį esanti teritorija, kurioje yra vykdoma veikla, su radiacija, branduoliniais procesais. Kitaip tariant, tokiame objekte kilus avarijai, kyla ir radiologinė bei branduolinė nelaimė.
Vienas iš baisiausių scenarijų, kurį visi piešiame galvodami apie tokį pavojų, yra avarija atominėje elektrinėje. LT72.lt nurodoma, kad tokios avarijos atveju žmogus savimi ir artimaisiais privalo galėti pasirūpinti bent 72 valandas. Valstybė ir savivaldybės yra parengusios planus, numatančius, kaip tokiais atvejais būtų organizuojama pagalba ir apsauga. Vis dėlto būtina turėti ir asmeninį „planą“ bei iš anksto pasiruoštas priemones: ilgai negendančių produktų (pvz., riešutų, šokolado), „išvykimo krepšius“ su dokumentais, vaistais. Kas dar turėtų būti suruošta iš anksto tokiuose krepšiuose, pasakojama šiame vaizdo filmuke.
Svetainėje galima rasti ir paaiškinimą, kas yra priedangos, o kas – kolektyvinės apsaugos statiniai, bei patarimų, kokiu atveju į jas eiti slėptis. Visa informacija pateikiama principu „Sužinok. Įsimink. Veik“. Tai – esmė pasiruošimo bet kokiam pavojui. Pasak pareigūnų, jei žmogus iš anksto žinos, kaip elgtis, kilus pavojui, bus saugus ir padės geriau susiorientuoti kitiems.
Investicijos į Lietuvos saugumą naudingos ir Norvegijai
Pasak R.Kovacs, Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnybos interneto puslapis daug kuo primena lietuviškąjį LT.72.lt. Kaip ir jame, Norvegijos gyventojams skirtoje svetainėje Dsa.no pateikiama ir reguliariai atnaujinama visa aktualiausia informacija apie radiacinį saugumą.
„Būdami valstybinė įstaiga mes pateikiame sprendimus, kurie priimti ir patvirtinti ministerijų ir politikų. Gyventojai tuos sprendimus gali rasti ne tik svetainėje – į radiacinės ir branduolinės saugos tarnybą jie gali paskambinti ir užduoti rūpimus klausimus bei gauti išsamius paaiškinimus. Sulaukę daug užklausų vienu ar kitu klausimu, paruošiame atitinkamą medžiagą ir ją skelbiame jau minėtoje interneto svetainėje. Taip ši informacija tampa pasiekiama visiems gyventojams“, – pasakojo R.Kovacs.
Pasak jo, „Norway Grants“ suteikta galimybė bendradarbiauti su Lietuvos tarnybomis naudinga ir Norvegijai. „Mums visiems yra naudinga palyginti savo patirtis, keistis žiniomis, pamatyti šalių panašumus ir skirtumus. Kai pritrūksta kompetencijų, kreipiamės ir į tarptautines organizacijas - tokias kaip Tarptautinė atominės energetikos agentūra. Per pažintinius vizitus, seminarus, pratybas ar konsultacinius susitikimus turime galimybę geriau pažinti vieni kitus ir auginti pasitikėjimą. Esu tikras, kad, iškilus poreikiui, šie asmeniniai ryšiai bus labai vertingi ir padės veiksmingai spręsti visas problemas.
Investicijos į jūsų saugumą duoda teigiamą poveikį ir Norvegijos branduoliniam saugumui.
Dabartinė dėkinga branduolinio saugumo situacija Norvegijoje leidžia mūsų šaliai investuoti į kitų, tarp jų – ir Lietuvos, branduolinio saugumo prevencijos projektus. Neabejojame, kad investicijos į jūsų saugumą duoda teigiamą poveikį ir Norvegijos branduoliniam saugumui“, – teigė Norvegijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnybos atstovas.
Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas jau 20 metų teikia Lietuvai finansines galimybes, kurios yra skiriamos ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimui ir bendradarbiavimo su valstybėmis donorėmis stiprinimui.
Fondas iš viso Lietuvai skyrė virš 117 milijonų eurų įvairiems projektams įgyvendinti.
-
„Paveldo superherojai“: juos kviečiasi ir bažnyčios klebonas, ir privataus dvaro savininkas
-
Norvegijos ambasadorius – apie Lietuvoje kuriamus norvegiškus serialus, lietuvių emigrantus ir bendrus projektus
-
Ar įmanoma gydyti psichikos sutrikimus be vaistų? Norvegai turi atsakymą
-
Ką veikia Lietuvoje ir Norvegijoje per nėštumą ir po gimdymo moteris lankančios specialistės?
-
Ar žinote, kas sieja Norvegijos miestą Budę ir Kauno Šančių bendruomenę?
-
Išskirtiniam Žemųjų Šančių bendruomenės projektui – Finansų ministrės ir Norvegijos ambasados dėmesys
