Tačiau gydymo įstaigų patalpos pabuvusiems svetur, deja, dažnai atrodo apgailėtinai. Ligoninės jų modernizuoti lėšomis, kurias jos gauna iš valstybės, praktiškai neturi jokių šansų, todėl priverstos ieškoti rėmėjų.
Kam naudojami rėmėjų pinigai
Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėja Sigita Stankevičienė pasakojo, kad rėmėjų pinigai – vienintelis išganymas, kai pacientui skubiai būtina atlikti kokį nors neįprastą tyrimą užsienyje, nes jis Lietuvoje nedaromas.
„Ne todėl, kad mes nesugebame, bet todėl, kad tai kažkas netipiška, mums trūksta patyrimo, nes esame maža šalis ir turime mažai tokių atvejų. Todėl kartais mums reikia pasitarti ir patikrinti. Kita sritis – medikamentai. 99 proc. medikamentų tikrai apmoka valstybė, bet kartais turime situacijų, kai reikia medikamento čia ir dabar, negalima laukti dviejų savaičių ar mėnesio, kol bus sutvarkyti popieriai, priimtas sprendimas gydymą kompensuoti ir gautas apmokėjimas iš valstybės. Deja, kol kas sprendimai dėl vaistų kompensavimo priimami ne taip greitai, kaip mes, medikai, norėtume, todėl kartais perkame vaistus patys, o kompensavimo galime sulaukti vėliau.
Trečia sritis – medicininė įranga. Įranga, kurią galime įsigyti su rėmėjų pinigais gerokai skiriasi nuo tos, kurią galėtume pirkti per viešuosius konkursus be paramos. Pavyzdžiui, monitoriai, kurie fiksuoja organizmo rodiklius, skirti stebėti vaikams, kurių būklė pakankamai sunki. Todėl norisi tikslumo – kad galėtume neabejoti, kad tai, ką matome monitoriuje, yra tikra ir patikima, kad nesibaimintume klaidos. Rėmėjų pinigai mums leidžia įsigyti kokybiškesnę aparatūrą. Taip pat už rėmėjų pinigus įsigijome hemometrą – aparatėlį, kuris neinvaziniu metodu, t. y. be dūrio, nustato hemoglobino lygį. Tai labai aktualu kūdikiams ir mažiems vaikams“, – teigė gydytoja.
Pašnekovė patikino – nors šiais laikais pasaulyje atsiranda vis daugiau technologinių stebuklų, žmonių pinigus ligoninė leidžia labai atsakingai. Prieš ką nors perkant labai gerai pasveriama, kokios aparatūros iš tiesų reikia, kaip dažnai ji bus naudojama ir pan.
Ambicingas projektas jau įsivažiavo
Šiuo metu Vaikų onkohematologijos skyriuje vyksta kapitalinis remontas su sienų griovimu ir erdvės perplanavimu, kuris buvo įmanomas vėlgi tik dėl rėmėjų finansavimo.
Pasak S.Stankevičienės, dabartinės palatos jau neatitinka šiuolaikinio gyvenimo būdo ir gydymo įstaigos paslaugų kokybės standartų. Tiesa, įrengti vienučių ligoninė neturi galimybių – tam reikėtų kur kas didesnio ploto, o jo yra tiek, kiek yra. Tačiau palatos pritaikomos dviem vaikams ir su mamomis, jos išdidinamos, kad kiekviena šeima gautų bent šiek tiek privatumo. Kiekvienoje palatoje įrengiamas tualetas ir dušas, dušo kabina pritaikoma į ją įvažiuoti vežimėliu, pritaisomi turėklai įsikibti, palatoje įrengiamas vėdinimas ir visa reikalinga medicininė aparatūra.
„Juk viena nepatogiai pamiegoti tris dienas, visai kas kita – tris savaites. Lietuviai yra pakankamai tolerantiški, bet žmonės pavargsta. Ir personalui būdavo nepatogu prieiti prie paciento, o juk nuo to taip pat priklauso darbo kokybė. Ar tu perlipęs per lovą jungi lašines, ar tu gali prieiti, kaip priklauso, prisistumti vežimėlį su visais medikamentais“, – aiškino skyriaus vedėja.
Slegiantis kontrastas
Prieš trejus metus taip pat už rėmėjų pinigus skyriuje jau buvo panašiai atnaujintos trys palatos. Šis remontas kainavo apie 100 tūkst. eurų.
„Net nesitikėjau tokio didžiulio kontrasto, kai įrengėme tris pirmas palatas. Kontrastas buvo toks didžiulis, kad juokaudavome, jog turime Hiltoną (prabangių viešbučių tinklas „Hilton“ – red.) ir bendrabutį. Suprantama, kad visi norėjo patekti į naujas palatas, bet visų pacientų į jas sutalpinti negalėjome, todėl ir personalas, ir vaikų tėvai dėl to jautėsi psichologiškai blogai. Tėvai, kurie nepatekdavo į naujas palatas jausdavosi prastesni už kitus.
Todėl labai ieškojome rėmėjų, kad kuo greičiau galėtume suremontuoti ir kitas palatas. Visus metus ruošėmės šiam remontui. 750 kvadratinių metrų yra pakankamai didelė apimtis ir be rėmėjų nebūtume galėję pradėti tokio didžiulio projekto. Aišku, ligoninė tvarkosi ir savo lėšomis, prisideda ir prie šio projekto, tačiau atnaujinimo darbai vyktų labai po truputį – geriausiu atveju po vieną palatą per metus. Todėl esame be galo dėkingi visiems savo rėmėjams – tiek fondams, tiek įmonėms, tiek pavieniams asmenims. Norint juos visus išvardinti, gautųsi labai ilgas sąrašas“, – tikino vaikų hematologė ir pridūrė, kad iki Kalėdų remontą tikimasi pabaigti.
Stebinantys dosnumo pavyzdžiai
Paklausta, kaip vyko rėmėjų paieškos, S.Stankevičienė pasidžiaugė, kad Lietuva yra maža šalis, todėl bendruomeniška. Žmonės vieni per kitus susižino, kad reikia pagalbos, pažįstami ir bičiuliai paskatina aukoti savo pažįstamus ir bičiulius, kiti pamato per televiziją ar dar kaip nors kitaip atsiranda.
„Aišku, ieškant rėmėjų reikia įdėti pastangų, bet iš tiesų labai daug žmonių pagalbą pasiūlo patys. Pavyzdžiui, buvome giliai nustebinti, kai gavome laišką iš parduotuvių tinklo „Norfa“, kad jie nori prisidėti prie mūsų skyriaus finansavimo. Jie nurodė, sumą, kurią gali mus skirti, ir paklausė, ko mums labiausiai reikia. Mes į juos net nesikreipėme, jie mums parašė savo iniciatyva ir dabar taip pat prisideda prie remonto darbų. Dabar jų dėka naujoms palatoms galime nupirkti tokį medicininį inventorių, kokio norime, nes šis rėmimas leido mums pasirinkti įrangą pagal mūsų poreikius ir patogumą“, – teigė pašnekovė.
Gydytoja pabrėžė, kad privatus verslas ligonines remia net ir tokiose išsivysčiusiose šalyse, kaip JAV ar Skandinavijos valstybės. Pasirenkami tik skirtingi rėmimo prioritetai: vienur aktualu paremti gydymą, kitose šalyse, kuriose gydymas šimtu procentų apmokamas valstybės, remiamas mokslas – tyrimai, naujų gydymo būdų, vaistų paieškos ir pan. Taip pat vyksta mainai tarp šalių. Pavyzdžiui, pernai ligoninė turėjo didelį pacientų srautą iš Ukrainos, kuriems gydymas pas mus kainuoja ir tai jiems beprotiški pinigai. Jie čia galėjo gydytis taip pat tik rėmėjų dėka. Taigi toks gražus pasidalijimas daro stebuklus – jis gelbsti vaikų gyvybes.
TAIP PAT SKAITYKITE:
