Kai drąsa keičia gyvenimą: iš įmonės vadovo – į programuotojus virš 40-ies

Pats geriausias laikas pokyčiams – kai nusprendi pats. To puikus pavyzdys Tomas Baniulis, IT įmonės „Cognizant“ jaunesnysis programuotojas, kuris būdamas virš keturiasdešimties pajuto, kad nesvarbu, jog yra įmonės vadovas ir jo karjera jau gan aiškiai susidėliojusi – jis nesijaučia laimingas ten, kur ir yra. Jis pasiryžo kurtis naują kelią ir jam pavyko. Kaip jis tai įgyvendino ir per ką reikėjo pereiti – dalijasi pranešime žiniasklaidai.
Tomas Baniulis, IT įmonės „Cognizant“ jaunesnysis programuotojas (viduryje)
Tomas Baniulis, IT įmonės „Cognizant“ jaunesnysis programuotojas (viduryje) / Organizacijos nuotr.

Įmonės vadovas šeimos versle

Tomas, baigęs mokyklą, neturėjo konkrečios vizijos kuo norėtų būti, bet kadangi užaugo prekybininkų šeimoje, nusprendė studijuoti vadybą ir įgyti šioje srityje bakalauro ir magistro laipsnius.

„Studijuodamas dirbau keliose telekomunikacijų įmonėse, tada su IAESTE programa beveik metus stažavausi Austrijos įmonėje, kuri buvo viena iš 3 didžiausių kompiuterinės technikos didmenininkų. Tai kaip ir buvau kažkur šalia IT sektoriaus, bet tuo metu tai visiškai nekabino“, – kalba jis.

Kadangi pašnekovo aistra visuomet buvo automobiliai, dar studentavimo laikais jis padėdavo savo pusbroliams, kurie dirbo įmonėje, prekiaujančioje automobilinėmis dalimis ir alyva. Ilgainiui, taip viskas susiklostė, jog tai pavirto į šeimos verslą, kuriame jis ir praleido didžiąją karjeros dalį, dirbdamas bendrovės vadovu.

Organizacijos nuotr./Tomas Baniulis, IT įmonės „Cognizant“ jaunesnysis programuotojas (dešinėje)
Organizacijos nuotr./Tomas Baniulis, IT įmonės „Cognizant“ jaunesnysis programuotojas (dešinėje)

Aplinkiniai reagavo su šypsena

Anot pašnekovo, gal jis ir nebūtų ėmęsis didžiulių karjeros pokyčių, jei ne verslo pokyčiai.

„Gal viskas taip ir būtų likę, bet pagrindinis įmonės tiekėjas pasitraukė iš Europos rinkos, ir tada prasidėjo turbulencijos versle: netekome klientų Estijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Lietuvoje įsitvirtino tarptautinės grupės ir iš didmeninės prekybos teko persiorientuoti į mažmeninę. Viena yra džiaugtis verslo augimu, jausti savirealizaciją ir visai kas kita priėminėti sunkius verslo susitraukimo bei išgyvenimo sprendimus. Pandemijos metu verslai pradėjo kraustytis į elektroninę erdvę. Vis ieškodavau būdų, kaip atidaryti elektroninę parduotuvę, didinti pardavimus, bet dėl automobilių dalių specifikos, tai buvo labai didelė investicija, su neaiškiu atsipirkimo laikotarpiu. Tuo metu visuomenėje sklandė mitai apie programuotojus, jų aukso amžių ir, kad visi uždirba po 3-5 tūkstančius Eur ir atrodė, kaip gaila, kad nemoku programuoti – pats susikurčiau ir svetainę, ir naujas galimybes“, – pasakoja T. Baniulis.

2021 m. jo draugė pradėjo mokytis Front-End valstybės finansuojamuose perkvalifikavimo kursuose.

„Sugalvojau su ja pasižiūrėti kelias nuotolines paskaitas, kad suprasčiau, ar tai man įdomu. Žinoma žiūrint pačias pirmas paskaitas, pasirodė, kad tai visiškai ne raketų mokslas, bet visai įdomu, todėl nusprendžiau, kad ir man reikia pastudijuoti šią sritį, tik kitą specializaciją. Taip atsiradau vienuose aštuonių mėnesių trukmės studijuose, po kurių turėjau tikslą susikurti savo el. parduotuvę pats. Negaliu pasakyti, kad galimybė ją susikurti buvo pagrindinė priežastis, kodėl nuejau į kursus. Gal labiau norėjosi kažko naujo, jaučiausi užstrigęs ir nerealizuojantis savo potencialio esamoje pozicijoje. Aplinkiniai ir artimieji į mano mokslus reagavo su šypsena veide, sakydami, kad tai visiškai ne apie mane. Daugelis buvo susikūrę daug stereotipų apie IT specialistus. Po kursų ne vienas bičiulis sakė, kad nesitikėjo, kad juos išvis baigsiu, jau nekalbant apie darbą IT srityje. Bet palaikymą jutau iš visų“, – kalba pašnekovas.

Daug privalumų

Dabar jau IT įmonės jaunesnysis programuotojas pasakoja, kad savo karjeros pradžioje neįsivaizdavo, kad viskas taip susiklostys – juk tikslas buvo susikurti el. parduotuvę, o ne naują karjerą.

„Pradėjęs mokytis, pamačiau galimybę ir įšokau į laivą. Nėra lengva pakeisti veiklą, su kuria esi suaugęs ir praleidęs tiek laiko. Bet kai supratau, kad noriu dirbti programuotoju, galvoje susidėliojo planas viską pamažu perleisti sūnui. Dabar įmonė gyvuoja toliau, o aš kuriu savo naujos karjeros pamatus. Po pirmųjų 7 darbo mėnesių esu labai patenkintas, jaučiuosi save realizuojantis ir tobulėjantis, į kodo rašymą žiūriu kaip į kūrybinį procesą arba uždavinių sprendimą. Kiekviena diena atneša vis kažką naujo, ir sunkaus, bet susidorojus su užduotimi, ateina didelis pasitenkinimo jausmas“, – dalijasi T. Baniulis.

Jis pasakoja, kad jo draugai kėlė klausimą, kaip jam seksis dirbti, kai jis pats nebe vadovas.

„Nors ir buvo svarstančių, ar nekils problemų su subordinacija, man šiuo aspektu visiškai nereikejo adaptacijos ar kokio perėjimo, jaučiuosi komandos dalimi ir labiau koncentruojuosi į užduotis ir tobulėjimą, nei į pareigybes. Man labai patinka, kad turim lankstų darbo grafiką, ko negalėjau sau leisti ankstesnėje darbovietėje. Darbo dieną pradedu 6:30 val., kai esu pats produktyviausias. Didžią1a dalį darbų būnu jau nudirbęs iki rytinės 9 val. kavos su komanda. Žinoma, ir darbo diena baigiasi anksciau“, – džiaugiasi pašnekovas.

Programuotojas dalijasi, kad jau teko prisidėti prie įvairių įmonės vidinių projektų, taip pat prie personalo valdymo programos kūrimo,

„Šiuo metu dirbu prie tarptautinės organizacijos internetinio puslapio, jo atnaujinimo ir diegiame šiuolaikines technologijas. Dirbdamas prie dabartinio projekto supratau, kiek iš pirmo žvilgsnio paprasti dalykai reikalauja apmąstymų ir analizės teisingam įgyvendinimui. Pamažu atsiranda šalutinis profesijos poveikis: analizuoti kitas mobiliąsias programėles – dabar suprantu, kiek yra pastangų ir idėjų įdėta į vieną ar kitą funkciją – apie ką seniau niekad nesusimąstydavau“, – teigia T. Baniulis.

Nepalūžti ieškant naujo darbo

Tiesa, jis pripažįsta, jog iki šio kelio buvo ir įvairių sunkumų. Pirmasis buvo nepalūžti nesuprantant.

„Pradėjus mokytis programavimo ypač sunkus buvo 1 mėnuo, nes iš pradžių nesiseka suvokti objektinio programavimo principo. Paskaita po paskaitos ir toks jausmas, kad bėgi paskui nuvažiuojantį traukinį. Buvo net minčių, kad tai tikrai ne man ir mesti mokslus, bet kartu norėjosi ir sau, ir kitiems įrodyti, kad galiu. Nepasidaviau, pradejau papildomai sėdėt prie užduočių po paskaitų ir pagaliau įvyko lūžis. Taip pat buvo sunku, nes reikėjo keisti rutiną – paskaitos vyko 4 dienas per savaitę po 4 val. nuo 18:00 iki 22:00 val., plius dar papildomos 2-3 valandos po paskaitos su užduotimis, na, ir visas sekmadienis mokslams. Tokiu ritmu gyvenau aštuonis mėnesius“, – apie iššūkius kalba pašnekovas.

Kitas išbandymas, pasak jo, nepalūžti ieškant darbo. Tuomet, pašnekovo teigimu, ir pamatai realią situaciją sektoriuje. Tačiau jis buvo užsibrėžė tikslą pakliūti į „Sourcery“ akademiją ir po šių kursų įsidarbinti.

„Mano planas pasiteisino ir man pavyko. Bet galiu pasidalinti keliomis pamokomis. Pirma yra nedaryti jokių mokymosi pertraukų. Aš prieš akademiją buvau pasidaręs trijų mėnesių pertrauką nuo kodo ir tikrai reikėjo susiimti, kad atgaivinčiau žinias. Kitas dalykas – labai svarbu įsivertinti motyvaciją ir galimybes – ar tikrai galėsite suderinti su esama darboviete, susitarti su šeima dėl sumažėjusio laiko kartu. Na, ir dar vienas aspektas – nenuleisti rankų ieškant darbo, juk laimi tik atkakliausi“, – pataria T. Baniulis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis