Naujausioje tinklalaidės „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“ laidoje, jaunosios kartos verslininkas A.Zujus su Urte Karalaite diskutuoja apie pažangiausių technologijų įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui ir svarsto, kam galiausiai priklausys mūsų duomenys, kuriuos paliekame internete, bei kaip vystysis per karantiną pradėjęs populiarėti radikalaus skaidrumo (angl. radical transparency) judėjimas versle.
Technologijų kaita trina atsiminimus
Diskutuojant apie technologijų pažangą, paraštėse lieka mūsų skaitmeninio gyvenimo laikinumas. Tai ateityje gali lemti ir asmeninės, ir visuomenės istorijos vakuumą, pastebi Audrius Zujus:
„Mes labai gerai žinome, kas vyko XIX–XX amžiaus pradžioje, nes tuo metu buvo įprasta viską tvarkingai dokumentuoti. Tačiau jei norėtume suprasti, kaip jautėsi žmogus, atėjęs į pirmąją „Google“ versiją, arba bandydamas susirasti draugų internete 1994 m. ir kokią įtaką tai turėjo jo gyvenimui, mažai ką galėtume atkurti.
Kaip po šimto metų bus galima paaiškinti, ką žmonės veikė ir kaip bendravo „One.lt“?
Dėl įrenginių ir programinės įrangos versijų kaitos, šias patirtis sunku išsaugoti muziejuje, archyve, ir perduoti kitoms kartoms. Kaip po šimto metų bus galima paaiškinti, ką žmonės veikė ir kaip bendravo „One.lt“? Nei šitos svetainės, nei to bendravimo pėdsakų jau nebebus. Ankstesnių laikų dienoraščiai sąsiuviniuose turbūt išliks ilgiau nei mūsų duomenys skaitmeninėje erdvėje. Tokiu būdu technologijų kaita žaidžia su kolektyvine atmintimi.“
Tiesa, Stanfordo universiteto bibliotekos mokslininkai bando kaupti interneto archyvą, kuriame išsaugotos senos technologijos, ankstesnės interneto svetainių ir programinės įrangos versijos. Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad „konservuojant“ technologijas, susiduriama su daug teisinių kliūčių ir autorinės teisės niuansais. Be to, opus laikmenų ilgaamžiškumo klausimas – pavyzdžiui, net tinkamomis sąlygomis saugomas kietasis diskas duomenis išsaugos 80–100 metų.
„Todėl būtų įdomu, jeigu kas nors pradėtų rinkti atsiminimus apie tai, kaip žmonės bendravo forumuose arba mIRC kanale „Baras“, kokie buvo administratorių ir kitų dalyvių santykiai, kokios apklausos buvo populiarios. Galėtų atsirasti ir memų archyvas. Visa tai – moderniųjų laikų tautosaka“, – svarsto pašnekovas.
Pažanga daug lėtesnė, nei įsivaizduojame
Su fragmentuota technologinio progreso istorija susijęs ir kitas paradoksas – nors susidaro įspūdis, kad naujos technologijos sparčiai tampa mūsų gyvenimo dalimi, faktai rodo ką kita. Kaip sako A. Zujus, dažnai pamirštame, kad iš tikrųjų tik įgyvendiname senas idėjas.
„Naujų idėjų įgyvendinimas ir reikšmingas paplitimas užtrunka 30–50 metų“, – pasakoja A.Zujus ir pateikia vieną ryškiausių to pavyzdžių: kompiuterio pelės, ekrano ir klaviatūros prototipai buvo sugalvoti dar kompiuterių eros pradžioje, prieš 50 metų, bet masinės gamybos prekėmis tapo tik palyginus neseniai.
Dalį naujų technologijų keliamų iššūkių tik mokomės spręsti
Laiko reikia ne tik naujų technologijų paplitimui visuomenėje, bet ir jų moraliniam vertinimui, etinių normų, pagal kurias šios technologijos bus naudojamos, susiformavimui, įsitikinęs pašnekovas. Visuotinių technologijų naudojimo taisyklių nebuvimas – viena iš aktualiausių šio amžiaus problemų.
„Atsiradus naujoms technologijoms, neretai beatodairiškai puolame jas naudoti. Puikus to pavyzdys – plastikas. Kai jis atsirado 60-aisiais, žmonės net pakeisdavo puikius medinius baldus plastikiniais, nes galvojo, kad taip bus geriau, kad tai išspręs daugybę problemų. Dabar panaši istorija kartojasi su socialiniais tinklais, kurių naudojimas irgi turi nemažai neigiamų aspektų“, – sako technologijų entuziastas.
Be to, prisimena kitą plačiai nuskambėjusį ir dviprasmišką naujausių technologijų panaudojimo pavyzdį: pasitelkus dirbtinį intelektą, Baltarusijoje neseniai buvo atskleistos prieš protestuotojus smurtavusių OMON‘o darbuotojų tapatybės.
„Tai distopiškas ir gąsdinantis pavyzdys, nes aišku, kad tokį pat metodą gali panaudoti kita pusė, jau kitiems tikslams. Tačiau galvoju, kad mus labiausiai gąsdina tai, su kuo susiduriame pirmą kartą. Žmonija taip pat nuogąstavo dėl fotografijos, atsiradus Fotošopui rimtai svarstyta, kad nebegalėsime atskirti tikrų žmonių nuo netikrų ir t.t. Tačiau šiandien matome, kad tie nuogąstavimai neišsipildė, mes išmokome gyventi su tomis technologijomis, ir jeigu reikia – nuo jų pasislėpti. Taip, pažangios technologijos yra Džinas, kuris nebesulįs atgal į butelį, todėl svarbiausias klausimas – kaip mes išmoksime su tuo gyventi“, – sako A.Zujus.
Klausimų dėl asmeninių duomenų tvarkymo – vis mažiau
Vienas iš žmonijos prisitaikymo prie technologijų procesas vyksta ir dabar, tiesiog mūsų akyse – tai asmeninių duomenų internete kaupimo ir nuosavybės klausimų sprendimas. Kaip pastebi A.Zujus, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad asmeninių duomenų klausimai ypač painūs, žvelgiant bendriau galima pastebėti ir po truputį besiformuojančią tvarką.
„Ir JAV, ir Europos Sąjungos politika šiais klausimais juda link pamatinės taisyklės – tavo duomenys priklauso tau, kad ir kokioje platformoje juos palieki. Tai reikštų tris esminius principus: gali bet kada ištrinti savo duomenis, gali jais disponuoti, pavyzdžiui, parsisiųsti, ir gali perduoti šiuos duomenimis trečiosioms šalimis, naudoti kitur.
Nors teisinis reguliavimas šioje srityje nėra tobulas, tačiau jau dabar, pavyzdžiui, iš „Facebook“ tu gali parsiųsti visus savo susirašinėjamus, komentarus ir t. t. Jau egzistuoja ir paslaugos, kurios padeda žmonėms kontroliuoti tai, kokią informaciją apie juos pateikia „Google“, – pasakoja pašnekovas ir apibendrina, kad šie ženklai rodo, jog atsiranda visuotinis sutarimas, kaip turėtų atrodyti duomenų tvarkymas virtualioje erdvėje.
Radikalus atvirumas amžiuje, kai kovojama dėl privatumo
Kovos dėl privatumo kontekste pašnekovą labiausiai stebina ir domina suklestėjęs radikalaus skaidrumo judėjimas versle.
„Tarptautinė technologijų įmonė „GitLab“ per karantiną pradėjo viešinti savo vidinius susirinkimus „Youtube“. Be to, prieš porą metų, kai „GitLab“ portalo veikla sutriko, ši įmonė 8 valandas tiesiogiai transliavo, kaip komanda bando atkurti sistemos veiklą, t.y. visam pasauliui parodė, kaip tvarkosi su didžiule verslo nesėkme. O nuostabiausia tai, kad „GitLab“ puikiai sekasi finansine prasme, įmonė sulaukia daug investicijų. Tai reiškia, kad radikalaus skaidrumo politika po kelių dešimtmečių gali tapti technologijų įmonių realybe“, – dėsto A. Zujus ir šyptelėjęs priduria, kad ir pats radikalus skaidrumas nėra inovacija – netikėta verslo politika, pagal kurią viešinami ne tik įmonės finansiniai rodikliai, bet ir vadovų susirašinėjimai, klientų sąrašas ir t.t. atsirado prieš keturis dešimtmečius investicijų įmonėje „Bridgewater Associates“.
Būtent ši kompanija pati pirmoji pradėjo įrašinėti savo vidinius susirinkimus į vaizdo kasetes, kad bet kuris darbuotojas galėtų juos pasižiūrėti. Būtent ši įmonė ir pradėjo naudoti terminą radikalus skaidrumas. Vėliau atlikti šios įmonės darbuotojų psichologiniai tyrimai parodė, kad jų pasitenkinimas savo darbu – labai didelis.
Kiekvienas gali jaustis savimi, sakyti tai, ką galvoja, atvirai teikti grįžtamąjį ryšį. Dabar, kai įsitvirtina nuotolinio darbo modelis, gali būti, kad vis daugiau įmonių pradės tam tikra apimtimi įgyvendinti radikalaus skaidrumo principus“, – įžvalgomis apie vieną netikėčiausių šiandienos tendencijų pasidalija pašnekovas.
Viso pokalbio su technologijų ekspertu, Argyle.io startuolio įkūrėju A.Zujumi ir kitų kritinį mąstymą ugdančių pokalbių klausykite tinklalaidėje „Greito gyvenimo lėti pokalbiai“.