– Tai kaip gi reikėtų paruošti išmanųjį telefoną prieš žengiant į mišką, kad jis ilgai laikytų ir padėtų paklydus? Kaip tinkamai paruošti save ir savo techniką?
– Kiekvienas turintis išmanųjį telefoną ir internetą jame prieš išeidamas į mišką turėtų pasitikrinti ar jis tikrai yra pilnai pakrautas. Šiais laikais net ir miške balso skambučių paslauga bei internetas yra beveik visur. Taigi, jei žmogus ir paklystų, prisiskambinti į bendrąjį pagalbos centrą tikrai pavyktų.
Mobilusis telefonas visuomet yra prisirišęs prie bazinės stoties, tokiu būdu nors ir ne visiškai tiksliai, bet yra nustatoma žmogaus buvimo vieta.
Pasiklydus svarbiausia yra nepasiduoti panikos jausmui: ramiai atsisėsti, nusiraminti ir įsiklausyti, ar nėra kur netoliese lojančio šuns, o galbūt girdisi pravažiuojančios mašinos aidas. Gal vienkiemis ar gyvenvietė visai netoli? Visa tai jums padės lengviau susiorientuoti kur esate ir ištrūkti iš susidarusios keblios situacijos.
Mūsų, kaip operatoriaus, svarbiausias tikslas yra užtikrinti paslaugą, kad miške būtų ryšys, kad žmonės galėtų skambinti vienams kitam, rašyti trumpąsias žinutes ar naršyti po internetą
Bet labai svarbus ir kiekvieno kliento išmanumas: kiek savo telefoną pažįsta ir kaip išmaniai jį naudoja. Tarkime, paklydus miške galima atsisiųsti tikslų ir detalų žemėlapį, lengvai pasižymėti tašką kuriame esi ir tai padės susiorientuoti, kuria kryptimi judėti toliau.
Svarbiausia paklydus nepanikuoti: ramiai atsisėsti ir pasiklausyti, ar nėra kur netoliese šunų lojančių. Gal vienkiemis ar gyvenvietė visai netoli?
– Ramūnai, kuo grybautojams naudingos išmaniosios programėlės? Kaip jas įdarbinti tinkamai?
– Jos gali prisidėti prie saugaus grybavimo: parodys, kurie iš grybų nuodingi, o kurie valgomi. Pakanka juos nufotografuoti, o jos jau atpažįsta – tinkamas kandidatas į jūsų pintinę, ar ne.
Jei aptikote grybingą ar uogų gausią vietovę, labai patogu pasižymėti, kad ir kitais metais galėtumėte sugrįžti į tą pačią vietą.
Bet pradžių pradžia turėtų būti jūsų koordinatės, šiuo atveju, gali būti naudojama ir įprastinė „google maps“ programėlė, kuri parodo, kuria pasaulio kryptimi einate bei kokiame taške jūs esate.
Taigi, orientacija yra svarbi: reikėtų nuolatos stebėti aplinką ir ženklus, kurie jums padėtų jaustis saugiai ir be nesklandumų grįžti į pradinį tašką o jie kiekvienam žmogui gali būti skirtingi – nuo elektros stulpo (kiekvienas stulpas turi savo žymėjimo numerį pagal kurį nesunku atsekti jūsų buvimo vietą) iki išskirtinės laukymės ir t.t.
Tai ir būtų esminiai dalykai, kurie reikalingi grybaujant ir naudojantis išmaniosiomis technologijomis.
– O jei nutiko taip, kad telefonas išsikrovė...?
– Tuomet verta pasikliauti gamtiniais reiškiniais. Na, dar verta žinoti, kad kas trisdešimt hektarų yra kvartalinės linijos, jei nesiseka jų surasti gal yra koks į sodybą ar vienkiemį vedantis keliukas kur yra galimybė sulaukti kitų žmonių pagalbos ar pasikrauti telefoną. O tada jau ir pagalbą rasite.
Patikėkite, numarinę pirminį savo panikos jausmą, net jei ir nėra interneto, surasti kelią galite.
Jei nenorite niekam skambinti, pamėginkite išeiti į kelią, o juo eidami vis tiek kažkur į civilizaciją išeisite. Bet svarbiausia paklydus nepasiduoti panikai nepanikuoti: ramiai atsisėsti ir pasiklausyti, ar nėra kur netoliese šunų lojančių. Gal vienkiemis ar gyvenvietė visai netoli?
– Kiek, jūsų vertinimu, galima pasitikėti gamtiniais reiškiniais: apsamanojusi šiaurinė medžių pusė ir pan.? Ar jie gali išvesti į tinkamą kelią?
– Jei paklydę eisite palei upės ar upelio vagą, kelią su laiku rasite, bet pasikliauti vien samanomis nereikėtų. Vienas iš mitų, kad jos auga tik į šiaurę. Dažnu atveju medžio kamienas iš šiaurinės pusės bus labiau apsamanojęs, bet nebūtinai tai bus tiesa.
Mano patarimas būtų tik išlipus iš automobilio pirmiausiai nusistatyti šiaurinę pusę. Ji turėtų tapti jūsų atskaitos tašku, kad būtų galima judėti į priekį.
Žinoma, šiaurinę kryptį nusistatyti galima ir pagal samanas, ir pagal medžius. Tarkime, prie jūros visos pušys bus palinkę nuo vakarinės pusės į rytinę pusę, tai čia irgi vienas iš scenarijų, kaip susirasti atramos tašką, kuris padėtų susiorientuoti.
– Kaip nugalėti pasiklydimo išgąstį? Kas tokioje situacijoje suveikia?
– Jei jau rankos dreba, reikia duoti sau bent dešimt minučių nurimti. Patikėkite, numarinę pirminį savo panikos jausmą, net jei ir nėra interneto, surasti kelią galite. Visuomet verta dairytis gyvenvietės ar sutiktų žmonių ir klausti, kur esate, ir kur išeiti galite.
– Na, bet ne visi įsigiję išmaniuosius telefonus. Matyt, vyresnės kartos žmonės dar su mygtukiniais po miškus braido...
– Jei jau telefonas mygtukinis, artimiausias kelias būtų pasiskambinti telefonu 112, tai turėtų suveikti. Operatorius pasakys, kurioje vietoje esate (telefone yra vietos nustatymo paslauga), tada jau ir giminaičiai išgelbėti galės.
O jau kai turite X ir Y koordinates, kitas žmogus suras būdą, kaip jus iš tos vietos pasiimti, jei pačiam nepavyks.
– Kiek šiuolaikinis žmogus orientuotas miške? O gal be išmaniųjų telefonų jau nė iš vietos?
– Žmonės šiandien vis mažiau pažįsta gamtą, vis labiau pasitiki technologijoms, o patys vaikšto po mišką lyg lengvi robotai ir nelabai mąsto. Dažnam išmanusis telefonas yra planas A, bet miške reikia turėti ir planą B. Taip ir pačiam, ir kitiems ramiau bus, kad paklydę kelią surasite.
Dar yra kompasas, tiesa, dabar dažniausiai naudojamas jis vos ne orientacininkų varžybose.
– Kiek miškas artimas pačiam ir ar ryžtumėtės į jį keliauti be išmaniojo telefono?
– Aš skautauju, todėl man miškas labai artimas. Jame laiko praleidžiu pakankamai nemažai. Man gal tik grybauti jame sunku, nes žvelgiu į jį kaip į visumą.
Skautaudami miške dažnai gyvename. Na, Lietuva per maža pasiklysti, visada kažkur išeisi. Tereikia kelis kilometrus paeiti ir kelią surasi.
Bet visgi telefonas turėtų išlikti planu A, tad, jį turėti miške visada reikėtų.
