Mokytojauti ar dirbti į vietinį muziejų sugrįžti norintis absolventas sako, kad Marijampolė jam puikiai tinka: „Atstumai šiame mieste nedideli, senamiestis jaukus, o vietiniai patikimi: jei susitarei, gali neabejoti, viskas bus įvykdyta laiku. Marijampoliečiai laikosi duoto žodžio.”
Tęsiame kelionę per Lietuvą, kurioje aktorius Dominykas Vaitiekūnas lankosi dešimtyje miestų. Vizitų metu susitinkame su ten gyvenančiais talentingais jaunuoliais, galinčiais didžiuotis savo mokslo, meno ar sporto pasiekimais.
Kartu su jais aplankysime dėl ES investicijų gimusius ar atgimusius miestų objektus. Kaip šiuos pokyčius mato jaunimas, kas jį džiugina, o gal kelia nerimą? Kokių ateities planų, susijusių su profesija ir gyvenimu mūsų šalyje, jis turi?
Šį kartą viešėjome Marijampolėje ir susitikome su Šv. Cecilijos gimnazijos moksleiviu Tolmintu Matoniu.
Prieš kelis metus gyventi į Marijampolę iš Kazlų Rūdos su šeima persikėlęs vaikinas sako, kad mieste įvyko neatpažįstami pokyčiai.
ES investicijos atgaivino miesto parkus: juose nutiesti nauji takai, iškilo fontanai, skulptūros, jie tapo pritaikyti lankytojų poreikiams.
Atnaujintos miesto erdvės širdį glosto.
Pagražėjusią Marijampolę šiandien aplanko daugiau turistų, o ir patiems tvarka ir atnaujintos miesto erdvės širdį glosto.
Savaitgaliais į Prienų rajoną, į Skriaudžius, su šeima kankliuoti vis keliaujantis T. Matonis sako, kad seniau kankliavimas buvęs grynai vyrų užsiėmimas, tiesa, šiandien tradicijos kinta, todėl dažnas stebisi, kaip jis tokį pomėgį atradęs.
Ne tik lietuviškas, bet ir suomiškas, latviškas polkas kanklėmis grojantis marijampolietis sako, kad vienas įdomiausių dalykų jam, pažinti tautos tradicijas, o jas išmanant jau galima ir apie naujų kūrinių kūrybą pagalvoti.
Muzikos mokykloje koncertinių kanklių specialybę įgijęs vaikinas gana dažnai sulaukia aplinkinių dėmesio ir dėl reto vardo, bet čia jau, kaip tikina pats, visi nuopelnai tėčiui, kuris jam vardą sukūrė (sujungęs du žodžius: tolima ir mintis).
Nuo mažens Tolmintą traukia istorija, jis gerai įsimena faktus, jam įdomu aiškintis priežastis ir įvykių pasekmes, gilintis į Lietuvos ir pasaulio istoriją. Taip pat jis dalyvauja istorinės atminties partizanų stovyklose.
Suguldyti ir išsigryninti minčių – į atnaujintus miesto parkus
Laisvesnę minutę į gamtą ištrūkti mėgstantis gimnazistas, kaip ir jo bendraamžiai, šiemet žada daug mokytis, bet sako, kad gamtos nepamirš, nes joje vaikštant mintys aiškiau sugula.
Daug skaitantis, etnomuzikologija besidomintis gimnazistas mieliausiai ištrūksta į atnaujintą Pašešupio parką, jungiantį centrinę miesto dalį su priemiesčiu. Žingsniuojant atnaujintu pėsčiųjų ar riedant dviratininkų taku rudenį atsiveria įspūdingi Šešupės vingiai ir palengva gelstančių medžių alėjos.
Įkvėpti ramybės čia smagu ir vietiniams, ir atvykėliams. Smalsumas gena visus pasižvalgyti po naujai už ES lėšas įrengtą 3 tūkst. metrų ilgio pažintinį dendrologinį taką.
Žingsniuojant šiuo taku galima susipažinti su retais, vertingais ir įdomiais parke augančiais medžiais, visi jie išsamiai aprašyti informaciniuose stenduose.
Marijampolė, pašnekovo vertinimu, žymiai labiau urbanizuota, lyginant su Kazlų Rūda, todėl jam smagu, kad yra parkų, į kuriuos galima nueiti pailsėti ir pasigrožėti nuostabia gamta.
Smagu, kad yra parkų, į kuriuos galima nueiti pailsėti ir pasigrožėti nuostabia gamta.
Parko lankytojai gali apsižvalgyti ir įrengtoje regykloje, kurią puošia stilizuoti kubo formos suoleliai. Šalia pažintinio tako pastatyta suolelių, todėl kiekvienas išėjęs pasivaikščioti tikrai suras patinkančią vietą atokvėpiui.
Sutvarkyti ir Pašešupio parke tyvuliuojantys vandens telkiniai: išvalyti jų šlaitai ir priekrantės, parkas papildytas beveik tūkstančiu naujų medžių ir krūmų. Mažiesiems šiame parke įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, dviratininkams – dviračių trasa su kalneliais. Mėgstantys vandens pramogas čia ras naujai įrengtą maudyklą ir persirengimo kabinas.
Na, o nusileidus saulei miestelėnai patraukia į Poezijos parką. Jo žibintai sušildo tamsiausius kampelius ir nuspalvina fontanus. Šviesos ir švieselės lyg jonvabalius į parką vakarais privilioja gausiai žmonių.
Poezijos parke įrengtos kamerinių renginių vietos ir amfiteatras jau tapo puikia saviraiškos erdve vietos menininkams. Šiai erdvei labai pritiko ir paminklas Vytauto Kernagio dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“.
Dėl ES investicijų atgimė erdvės bendruomenės kultūrinei saviraiškai
Populiariajai tarpukario muzikai, o ypač Danielio Dolskio kūrybai, silpnybę jaučiantis vaikinas, sako, kad būdamas muzikos prodiuseriu imtų ir sukurtų himną Marijampolei, o jame pagerbtų šiame mieste besimokiusių šviesuolių Jono Jablonskio, Vinco Kudirkos ir kitų atminimą.
Tolmintui rūpi populiarinti etnokultūrą. Jam atrodo, jei tik sumažėtų atstumas tarp šio žanro muzikos atlikėjų ir žiūrovų, folkloras atgimtų. Na, o vietinius, jo manymu, pradžiugintų šokių vakaronės.
Miesto bendruomenei jau sudarytos sąlygos dalyvauti kultūrinėje veikloje.
Šiandien, anot jo, miesto bendruomenei jau sudarytos sąlygos dalyvauti kultūrinėje veikloje, įsitraukti į profesionalaus meno plėtotę, patirti kultūros renginių (muzikos, teatro, dailės, šokio, kt.) įvairovę. Už ES lėšas atnaujintas Marijampolės kultūros centras, įrengta Didžiosios salės įgarsinimo akustinė sistema, techninė įranga, garso įrašų studija, kur vietiniai atlikėjai gali įsirašyti savo vokalą ar muzikos instrumentų skambesį.
Skaniausios Marijampolės ES investicijos
Vienu didžiausių šiandienos miestelio darbdavių jis vadina modernią „Mantingos“ įmonę, kuri savo kepiniais jau spėjusi pagarsėti ne tik Lietuvoje. Kartu su aktoriumi D. Vaitiekūnu lankydamasis gamykloje, vaikinas pasakojo, kad patys prancūzai atvykę čia kepamų kruasanų kokybę tikrinę, tad nėra ko stebėtis, kad šie tiesiog tirpsta burnoje.
Nuo smulkaus šeimos verslo išaugusi iki tris modernias gamyklas turinčios įmonės, kurioje gaminama per 1000 gaminių, o produkcija eksportuojama į 40 pasaulio šalių, „Mantinga“ yra ne tik didžiausias miesto darbdavys, bet ir didžiausias mokesčių mokėtojas Marijampolės regione. Įmonė taip pat aktyviai prisideda prie Marijampolės miesto pokyčių įgyvendinimo: remia įvairius kultūrinius projektus bei miesto puoselėjimo iniciatyvas.
Praėjusių metų pabaigoje „Mantinga“ kartu su Marijampolės savivaldybe inicijavo verslumo ugdymo projektą, kuris leido visose Marijampolės mokyklose papildomai įdiegti „Lietuvos Junior Achievment“ sukurtą progresinio verslumo ugdymo programą. Ji taikoma visų klasių moksleiviams – tiek pradinukams, tiek vyriausiems.
ES investicijos prieš dešimtmetį padėjo įmonei pristatyti savo gaminius parodose užsienyje, taip pat įsigyti dalį modernios įrangos ir, neabejotinai, prisidėjo prie sėkmingos verslo plėtros.
Įmonė turi patvirtintus tvarumo tikslus ir laikosi ES strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ išreikštų principų, gaminti saugius, aukštos kokybės gaminius, kartu darant kuo mažesnį neigiamą poveikį gamtai ir žmogui.
Marijampolei linki verslaus ir kūrybingo jaunimo
Šeimoje su dviem jaunesniais broliais augantis jaunuolis sako, kad daug gerų dalykų į jo gyvenimą atėjo tiesiog iš šeimos, todėl jis neabejoja, kad ir aplinka, ir laisvalaikis, ir jaunimo ugdymas turi įtakos jaunų žmonių formavimuisi, na, ir jų žvilgsniui į rytdieną.
Žinoma, labai priklauso ir nuo tėvų užsiėmimų ir jų skiriamo laiko atžaloms. Šiuo klausimu Tolmintui pasisekė: jo mama lietuvių kalbos mokytoja, tėtis keramikas, dažnai kūrybinius projektus įgyvendinantis.
Dabar visi pokyčiai – ateities miestelėnų rankose.
Paklaustas, ko palinkėtų savo miestui, Tolmintas Marijampolei palinkėjo verslių ir kūrybingų žmonių.
Pasak jo, ES investicijos išgražino Marijampolę, dabar visi pokyčiai – ateities miestelėnų rankose.
20 metų sėkmės istorija
Per savo beveik dvidešimties metų narystę Europos Sąjungoje Lietuva pritraukė beveik 20 mlrd. Eur ES investicijų. Šalis pasikeitė, pokyčius ne tik mato, bet ir jais naudojasi gyventojai visoje Lietuvoje. 2021–2027 m. investiciniame ES periode sulauksime 8 milijardų naujas galimybes atversiančių investicijų.
Keliaudami per miestelius, bendraudami su talentingais jaunuoliais apie tai, kaip jie mato Lietuvą, savo gimtąjį miestą, džiaugdamiesi ir didžiuodamiesi jų pasiekimais, neabejojame, kad jie yra didžiausia mūsų krašto pergalė ir ateities sėkmės garantas.
Projektas inicijuotas Finansų ministerijos, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
