Antrojo karantino metu mažiau lietuvių jaudinasi dėl nežinomybės, labiau prisitaikė prie esamos situacijos ir susikūrė naują kasdienę rutiną. Ir kol vieni trokšta kuo greičiau sprukti iš namų, kiti jau ima jaudintis dėl to, kaip reikės grįžti į anksčiau įprastas vėžes, nes įprato prie daugiau laisvo laiko, patogumo namuose ir lėtesnio gyvenimo būdo.
Klinikinis psichologas Antanas Mockus sako, kad išeiti iš karantino kai kuriems gali būti taip pat sunku, kaip jį pradėti. O daugiausia rūpesčių gali kilti pokyčius sunkiai išgyvenantiems ir prie jų nelengvai prisitaikantiems žmonėms.
– Dėl kokių priežasčių gali atsirasti nenoras grįžti į darbo vietas bei užsiimti veikla, kuri buvo įprasta prieš karantiną?
– Gali būti, kad žmonės atrado tam tikrus nuotolinio bendravimo ir užsiėmimų patogumus. Pavyzdžiui, užsisako maisto į namus, vadinasi, nereikia eiti į kavinę. Pasižiūri filmą internetu, vadinasi, nereikės stovėti eilėje kino teatre. Kai kurie žmonės net nežinojo, kaip atrodo nuotolinis bendravimas, kokios programėlės tam patogiausios. Dabar dauguma turi bent po vieną ar daugiau programėlių, naudojamų darbo susitikimams ar bendravimui su artimaisiais. Tad viena priežastis gali būti patogumas.
