– Kas Jūsų gyvenime atsirado anksčiau – medicina ar kariuomenė?
– Turbūt medicina. Augau medikų šeimoje – tiek mano tėtis, tiek mama yra gydytojai, o močiutė buvo slaugytoja. Tačiau mūsų šeimoje visada buvo puoselėjamas patriotiškumas ir meilė Tėvynei. Net ir pirmieji mano vaikystės atsiminimai susiję su Lietuvai svarbia diena – sausio 13-ąja. Tądien, grįžęs iš darbo, tėtis prisėdo šalia manęs, žaidusio su plastilinu, ir kartu nulipdėme po rūpintojėlį. Tėčio nulipdytą skulptūrėlę esame išsaugoję iki šiol. Vėliau tėtis išėjo saugoti Seimo.
Būdamas studentu ieškojau būdų prisijungti prie krašto apsaugos pajėgų. Keletą kartų bandžiau kreiptis dėl savanoriškos karinės tarnybos. Tuo metu galbūt pats nerodžiau pakankamai iniciatyvos, bet daug jos nebuvo ir iš priimančiosios pusės. Viskas pasikeitė 2014-aisiais, po to, kai Rusija okupavo Krymą. Paskatintas įvykių Ukrainoje, įstojau į Lietuvos šaulių sąjungą. Ten atradau bene didžiausią šviesių, patriotiškų žmonių koncentraciją vienoje vietoje. Buvau nustebęs, kai pirmo susitikimo metu sužinojau, kad kiti susirinkusieji – fizikai, chemikai, verslininkai, muzikantai...
Šaulių sąjungoje susitikimo su krašto apsaugos pajėgomis metu paklausiau, kokia yra situacija su karo medicina – ar ji aktuali mūsų kariuomenei, ar reikalingi rezervai? Jau kitą dieną sulaukiau skambučio iš karo medicinos tarnybos – taip sutapo, kad jie pradėjo ruošti karo medikų rezervą. Tad aš, kartu su kitais Lietuvos šaulių sąjungai priklausiusiais gydytojais, tapome vienais pirmųjų, su majoro J. B. Ragaišio pagalba kūrusių tą rezervą.
– Papasakokite, kokios yra karo medicinos rezervo kario pareigos?
– Visų pirma kariuomenėje visi esame kariai. Turime išmanyti taktiką, ginkluotę, atitikti fizinius normatyvus. O tuomet kiekvienas atlieka savo darbą pagal specializaciją. Ligoninėje dirbame komandoje, lygiai taip pat ir kariuomenėje. Aš esu grupėje, priklausančiai antro lygio ligoninės atitikmenį turinčiai lauko ligoninei. Visiems susitikus, turime atidirbti visas procedūras, žinoti, kur kas padėta, nes lauko ligoninė yra pakankamai didelė.
Susitinkame 1–2 kartus per mėnesį pratyboms, dažniausiai jos vyksta savaitgaliais. Pratybų metu temos būna labai įvairios, kartais susijusios su medicina, o kartais – su ginkluotės taktika, orientavimusi ir t. t. Taip pat 2–3 kartus per metus dalyvaujame didžiosiose pratybose su kitais kariuomenės daliniais, kur realiai atidarome lauko ligoninę ir treniruojamės atlikti visas reikalingas procedūras. Vyksta ir tarptautinių pratybų kartu su NATO partneriais, važiuojame į mokymus užsienyje.
– Kaip atrodo jūsų, karo medikų, komanda? Ar tiesa, kad karo tarnyboje iššūkį kelia psichologiniai ir fiziniai išbandymai?
Tikrai yra ir vyrų, ir moterų, anksčiau su ginklais neturėjusių nieko bendro. Tačiau išmoksta sėkmingai jais naudotis.
– Komanda yra pakankamai spalvinga. Tai įvairių specialybių gydytojai ir gydytojos, slaugytojai ir slaugytojos... Psichologinių iššūkių iš medicininės pusės būna retai. Visi dirbame sveikatos priežiūros įstaigose, žinome, ko galime tikėtis vienu ar kitu atveju.
Kiekvienas karys turi jam priskirtą ginklą, pratybų metu imituojamos įvairios situacijos. Jeigu tai žmogui yra visiškai nepriimtina, jis jaus diskomfortą. O jeigu koją kiša tik patirties neturėjimas – tai tikrai yra ir vyrų, ir moterų, anksčiau su ginklais neturėjusių nieko bendro. Tačiau išmoksta juos išrinkti, surinkti, sėkmingai jais naudotis jau prisijungę prie karo medicinos tarnybos.
O fiziniai normatyvai yra nustatomi pagal amžių ir tikrai nėra neįgyvendinami. Juos sudaro bėgimas, atsispaudimai, atsilenkimai ir kitos užduotys. Žmogus, kuriam fizinis krūvis nėra svetimas, pasitreniravęs 2–3 mėnesius, šiuos normatyvus gali įvykdyti. Nėra taip, kad kariuomenėje tarnauja tik „užkietėję“ kultūristai.
– Ar tenka susidurti su stereotipais, susijusiais su tarnavimu kariuomenėje? Jei taip, kokie jie?
– Pamenu, vienas karininkas pasakojo, kad mieste į jį dėmesį atkreipė viena mama. Ji parodė į jį savo sūnui ir tarė: „Va, žiūrėk, jeigu nesimokysi, tavęs lauks tokia dalia – būsi karys!“ (Juokiasi.)
Aš pats su stereotipais nesusiduriu, bet turiu pripažinti, kad kariuomenę, prieš pakliūdamas į tarnybą, įsivaizdavau kitaip. Lietuvos Respublikos kariuomenėje visi esame draugai, bendraminčiai, komanda! O laipsniai tarpusavio bendravimui neturi absoliučiai jokios svarbos. Lygiai taip pat kaip ligoninėje – visi užimame vienokias ar kitokias pareigas, tačiau vis vien esame komanda. Tiesą sakant, nemaniau, kad kariuomenėje gali būti tokie šilti ir draugiški santykiai!
Visgi, turbūt didžiausi stereotipai – mūsų galvose. Tai, ko nežinome, ko nepažįstame, dažnai gąsdina. Tačiau tapęs komandos nariu pamatai, kad visus veda vienas tikslas, visi komandiškai dirba jo vardan – čia susiskaldymo tiesiog negali būti.
– Ko dažniausiai aplinkiniai klausia, sužinoję, kad ne tik dirbate gydytoju, bet taip pat atliekate ir karo tarnybą?
– Būna, kad kolegos, rezidentai ar studentai prašo papasakoti, kaip atrodo karo mediko tarnyba, klausia, kuo jie galėtų prisidėti, kokios yra galimybės. Džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau ir daugiau žmonių, kuriems tarnyba – garbės reikalas. Aš pats, kadangi nebuvau tarnavęs kariuomenėje, jaučiau savotišką nuoskaudą. Manau, kad atiduoti duoklę savo Tėvynei – kiekvieno žmogaus pareiga. Laisvė nėra duotybė. Laisvę reikia puoselėti, saugoti ir ginti kasdien.
Lietuvos nepriklausomybės aušroje, susikūrus kariuomenės savanorių pajėgoms, vienas iš pirmųjų prie jų prisijungė mano tėtis. Tuo pat metu, dirbdamas gydytoju, jis Lietuvos kariuomenėje tarnavo 5 metus. Man jo, garbingo laisvos valstybės piliečio, pavyzdys tikrai padarė didžiulę įtaką. Tik pradėjęs karo mediko tarnybą Lietuvos kariuomenėje aš galutiniai realizavau save.
Pastaruoju metu galima pastebėti tam tikrą visuomenės pasimetimą. Visi norime padaryti kiek įmanoma daugiau dėl mūsų šalies ar kitos valstybės, prieš kurios saugumą yra vykdoma nepateisinama agresija. Todėl kiekvieną, norintį prisijungti prie Lietuvos kariuomenės tarnybos, kviečiu prisijungti prie mūsų komandos. Tokiu būdu galėsime užtikrinti šviesų ir saugų mūsų, mūsų vaikų ir anūkų rytojų. Kai esi pasiruošęs, priklausai konkrečiai struktūros daliai, tada ir pačiam psichologiškai ramiau. Supranti, kad viską, ką gali, esi padaręs, ir žinai, ką konkrečiai turėsi daryti vienu ar kitu atveju.
Turite klausimų, susijusių su karo medicinos tarnyba? Norėtumėte prisijungti prie Lietuvos kariuomenės tarnybos? Susisiekite su gyd. A. Beiša el. paštu: augustas.beisa@santa.lt
